Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. G., g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini) Šiaulių filialo direktoriumi, Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkui, kuriam išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje, teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 207⁹ straipsnį

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rinkimų agitacijos į 2011 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimus metu Šiaulių savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 44 Politinės reklamos stebėsenos grupėje 2011 m. vasario 24 d. buvo gautas kalendoriukas, kurio vienoje pusėje atvaizduotas kandidato į savivaldos rinkimus – Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjungos Šiaulių skyriaus – sąrašo numeris, taip pat gautas informacinis lapas, kurio vienoje pusėje nurodyta, kaip žymėti rinkimų biuletenį su rinkimų programa, kitoje pusėje – Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjungos kandidatų nuotraukos su numeriais į savivaldos rinkimus. Šis kalendoriukas bei informacinis lapas yra politinė reklama, nes jais buvo siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją ir buvo propaguojama konkreti politinė partija politinės kampanijos metu. Minėta politinė reklama nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta – nebuvo nurodytas lėšų šaltinis ir ji nebuvo aiškiai atskirta nuo skleidžiamos informacijos, nebuvo būtinų teisės aktuose nurodytų spausdintos politinės reklamos žymėjimų. Tuo buvo pažeisti 2004 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 (2010-05-18 įstatymo Nr. XI-813 redakcija) 18 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai, 2010-09-07 Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu Nr. Sp-58 patvirtinto Politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašo (2010-12-15 sprendimo Nr. Sp-136 redakcija) 13 punkto 13.1., 13.2. ir 13.3. papunkčių reikalavimai.

S. G. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad visa Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjungos rinkiminė medžiaga yra apmokama iš šiai partijai rinkimams skirtos sąskaitos. Nurodyta medžiaga, t.y. kalendoriai ir bukletas, buvo spausdinami centralizuotai, už juos buvo apmokėta iš rinkimams skirtos sąskaitos. Kalendoriuke ir informaciniame lape lėšų šaltinis, užsakymo numeris nebuvo nurodytas dėl neatidumo, vėliau klaidos buvo ištaisytos.

2004 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 (2010-05-18 įstatymo Nr. XI-813 redakcija) 2 straipsnio 8 dalis politinę reklamą apibrėžia kaip valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiamą informaciją, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. Protokole nurodyti ir teismui pateikti spausdinti gaminiai – kalendorius bei informacinis lapas – minėto įstatymo 2 dalies 8 straipsnio prasme priskirtini politinei reklamai dėl šiuose gaminiuose skleidžiamos informacijos pobūdžio, nes jais buvo siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją ir politinės kampanijos (rinkimų į savivaldybės tarybas) metu buvo propaguojama konkreti politinė partija – šiuo atveju, Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjunga.

Pagal pažeidimo metu galiojusią aukščiau nurodyto Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalį politinės kampanijos laikotarpiu politinė reklama turi būti teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos. Šį įstatymo reikalavimą detalizuoja 2010-09-07 Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu Nr. Sp-58 patvirtinto Politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašo 13 punkto 13.1., 13.2. ir 13.3. papunkčiai (2010-12-15 sprendimo Nr. Sp-136 redakcija), kuriuose nurodyta, jog kiekviename spausdintos politinės reklamos skelbime ar publikacijoje (periodinėje spaudoje), lankstinuke, plakate ar kitame politinei reklamai rinkimų (referendumo) agitacijai skirtame gaminyje, nepriklausomai nuo jų platinimo būdo ir vietos, turi būti nurodyta: užrašas „Politinė reklama“ arba „Rinkimų agitacija“, arba „Referendumo agitacija“; užrašas, nurodantis apmokėjimo šaltinį (vienas iš pateikiamų): „apmokėta iš ... (nurodomas konkretaus savarankiško politinės kampanijos dalyvio oficialus pavadinimas) politinės kampanijos sąskaitos“, arba „apmokėta valstybės biudžeto lėšomis“, jeigu ši politinė reklama, rinkimų (referendumo) agitacija finansuojama valstybės biudžeto lėšomis (tais atvejais, kai skleidžiama politinė reklama, rinkimų (referendumo) agitacija dar nėra apmokėta, užraše vietoje žodžio „apmokėta“ gali būti nurodoma „bus apmokėta“), arba apmokėta iš ... (nurodomas konkrečios politinės partijos oficialus pavadinimas) einamosios banko sąskaitos; be to, turi būti nurodytas politinės reklamos užsakymo numeris. Šių privalomų spausdintos politinės reklamos žymėjimų Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjungos Šiaulių skyriaus savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai skirtuose politinės reklamos gaminiuose (kalendoriuje ir informaciniame lape) nebuvo, todėl tokia nepažymėta pagal teisės aktų reikalavimus politinė reklama, remiantis aukščiau nurodyto Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, laikoma paslėpta politine reklama ir yra draudžiama, o už jos skleidimą yra taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas S. G., turėdamas prievolę vykdyti spausdintos politinės reklamos žymėjimo reikalavimus, būdamas vadovu padalinio, kurio pastangomis atspausdinta informacija buvo platinama, skleidė politinės reklamos gaminius, neatitinkančius Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo reikalavimų, ir dėl tokių jo veiksmų buvo paskleista paslėpta politinė reklama, kurios skleidimą draudžia Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas. Tokiais savo veiksmais S. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 207⁹ straipsnio 1 dalyje, ir būdamas tinkamu subjektu pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą. S. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Skirdamas S. G. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jis baustas administracine tvarka tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus, šis pažeidimas padarytas ne dėl jo tyčios, bet dėl ir kitų asmenų kaltės, pažeidimu nebuvo siekiama palankumo sau ar žalos kitiems asmenims, ką įvertinęs teismas skiria jam sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

S. G., a.k. (duomenys neskelbtini), už teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 207⁹ straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančių) litų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.