- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-14
- Bylos Nr.
- e2-5898-633/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00904-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- T. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Advokatai
- Sandra Ivanauskaitė
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovo T. V. atstovei advokato padėjėjai Sandrai Ivanauskaitei, išvadą teikiančios valstybės institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – išvadą teikiančios institucijos, VTAS) atstovei Aldonai Migauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal T. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas T. V., per atstovę patikslinęs parengiamajame posėdyje, byloje prašo teismą nustatyti jo, gyvenančio skyriumi, bendravimo su gyvenančiais su atsakove nepilnamečiais vaikais G. V., ir I. V., (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką tokiu būdu – ieškovas (tėvas) bendrauja su abiem nepilnamečiais vaikais ne mažiau du kartus per savaitę tėvų susitarimu nustatomomis dienomis laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val. (Lietuvos Respublikos laiku) tėvų susitarimu nustatomu konkrečiu laiku (valandomis) telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas. Atsakovė (motina) privalo sudaryti galimybę nepilnamečiams vaikams bendrauti su ieškovu (tėvu) išvardintomis ryšių priemonėmis. Atsakovė R. V. priešiniu reikalavimų byloje nepareiškė.
I. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.
2. Ieškinyje nurodė ir papildomai teismo posėdyje per atstovę ieškovas T. V. paaiškino, kad jis yra nepilnamečių vaikų G. V. ir I. V. ( toliau ir – vaikų) tėvas, jo santuoka su atsakove, vaikų motina, buvo nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, kuriuo be kita ko, patvirtinant jų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, abiejų vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove (motina), tačiau nebuvo nustatyta jo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, sutartimi jiems deklaravus, jog abu tėvai vienodai bendru sutarimu toliau rūpinsis vaikais. (Duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jis už nusikaltimą buvo nuteistas 14 m. terminuoto laisvės atėmimo bausme, kurią atlieka pataisos namuose iki šiol. Po santuokos nutraukimo ir jam pradėjus atlikinėti bausmę, tiek jis, tiek atsakovė dar palaikė tarpusavio ryšius, atsakovė sudarė galimybę jam matyti vaikus ir su jais bendrauti, tačiau nuo 2015 m. šie ryšiai visiškai nutrūko, atsakovė pakeitė savo telefono numerį, su vaikais išvyko gyventi į užsienį, dabartinės gyvenamosios vietos adreso bei kitų kontaktų susižinojimui neatskleidžia, maždaug prieš savaitę laiko iki bylos nagrinėjimo jam pavykus susisiekti su atsakove per socialinį tinklą „Facebook“ ir pranešus apie pastarosios bylos teisme iškėlimą, ši supyko ir toliau atsisakė leisti bendrauti su vaikais, pareikšdama, jog šie patys to nenori, kuo jis pats abejojantis, be to, jo nuomone, atsakovė sąmoningai daro kliūtis tam, kad jis galėtų bendrauti su vaikais, o šie – su juo. Atsakovei nutraukus su juo ryšius, jis dar bandė juos atkurti, kreipdamasis pagalbos į asociaciją „Vyrų krizių centrą“, vaiko teisių apsaugos tarnybos teritorinį padalinį, tačiau susisiekti su vaikais nepavyko, todėl ir inicijavo šią bylą teisme. Iki įkalinimo jis gyveno su vaikais, juos augino, jais rūpinosi, auklėjo ir išlaikė. Dabar atlikdamas bausmę, labai gailisi dėl savo nusikaltimo, bausmę stengiasi atlikti sąžiningai – pataisos įstaigoje dirba, nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Jis daugiau vaikų neturintis, todėl atkurti ryšius su šiais vaikais jam yra labai svarbu. Jam taikomo režimo pataisos įstaigoje taisyklės jam leistų įgyvendinti prašomą bendravimo su vaikais tvarką, jeigu teismas ieškinį patenkintų.
3. Atsakovė R. V. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą tam procesinį terminą nepateikė, prieštaravimų ieškovo pareikštam reikalavimui byloje (teismui) nepareiškė, apie bylą žinanti, su ieškovo reikalavimu jo paties yra supažindinta per socialinį tinklą.
4. Valstybės institucija, duodanti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, nagrinėjant bylą teismo posėdyje pateikė paaiškinimus (išvadą), kad turi duomenis, jog vaikai gyvena su atsakove ir šiuo metu jie yra Airijoje, todėl institucija neturėjusi objektyvių galimybių sužinoti ir užfiksuoti pačių savo nuomonę jau galinčių pagal amžių pareikšti vaikų poziciją dėl su jais susijusio ieškovo reikalavimo. Nepaisant to, tiek Vaiko teisių pagrindų įstatymas, tiek šalies civilinis kodeksas, tiek kiti civiliniai įstatymai garantuoja ir teismas privalo ginti vaikų teisę į šeimos ryšius, bendravimą su abiem tėvais ir būti jų auklėjamiems. Institucija neturi jokių duomenų, kad dabartinės esamos padėties ieškovo (tėvo) bendravimas su vaikais jo prašoma nustatyti elektroninių ryšių forma kaip tai kenktų vaikų interesams, vien tėvo nuteisimas ir bausmės atlikimas nesudaro pakankamo pagrindo riboti vaikų ryšius su juo, kurie ir taip faktiškai yra jau nutrūkę. Tokiu būdu institucija konkrečios bylos aplinkybėmis pagal jos duomenis neįžvelgia pagrindo ieškinį nepatenkinti.
II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.
5. Vaikai G. V. ir I. V., atitinkamai 9 ir 10 m. amžiaus, gimę bylos šalių santuokoje, po jos nutraukimo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena su motina (atsakove), šiuo metu užsienyje – (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos lapai (toliau – e. b. l.) 5, 33, 62).
6. Ieškovas yra vaikų tėvas, nuo 2012 m. atlieka 14 m. terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, šiuo metu – (duomenys neskelbtini). Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, drausminių nuobaudų neturi, bausmės vykdymo režimas leidžia jam kasdien iki 15 min. naudotis telefonu ir (ar) internetinės telefonijos paslaugomis (e. b. l. 13-30, 37-60).
7. Ieškovas po santuokos nutraukimo siekė išsaugoti bendravimą ir kt. ryšius su vaikais, domėjosi jų sveikata, ugdymu, 2015 m. atsakovei nutraukus šiuos ryšius, kreipėsi pagalbos jiems atnaujinti į visuomeninę asociaciją „Vyrų krizių centrą“, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį padalinį (e. b. l. 5), to pasekmėje pavyko užmegzti kontaktus su atsakove, tačiau ši ir toliau atsakė sudaryti galimybę jam bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, ieškovo tvirtinimu bei ir VTAS žiniomis tokia situacija nėra pasikeitusi iki pat šios dienos.
8. Atsakovė teismo sprendimu patvirtintos jos su ieškovu sutarties dėl jų santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktu įsipareigojusi kartu su ieškovu bendru sutarimu rūpintis jų vaikais, tame tarpe ir abiem bendraujant su jais bei dalyvaujant juos auklėjant, maždaug nuo 2015 metų atsisako sudaryti realias galimybes (sąlygas) ieškovui (tėvui) jam prieinamomis elektroninių ryšių priemonėmis bendrauti su vaikais ir taip dalyvauti jų auklėjime, motyvuodama esą pačių vaikų nenoru bendrauti su tėvu, tačiau įrodymų dėl tokios aplinkybės byloje nėra jokių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178, 185 ir 186 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Ginčui spręsti taikytina teisė, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.175 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog kilus dėl to ginčui tarp tėvų, teismas nustato skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku (-ais) tvarką, atsižvelgdamas į vaiko (-ų) interesus ir sudarydamas galimybę skyriui gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (-us). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Iš pastarojo teisinio reguliavimo seka išvada, jog visais atvejais skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku gali ir privalo būti nuolatinis ir maksimalus, kiek tai leidžia faktinės aplinkybės, išskyrus vienintelį atvejį – kai faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, jog toks bendravimas kenktų vaiko interesams (pažeistų jo teises ar kt.).
10. CPK 178 straipsnyje yra nustatyta pareiga ginčo bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose. Kilus ginčui dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant, būtent antrajam iš tėvų, siekiančiam riboti šią tiek tėvo, tiek vaikų teisę į šeimos ryšius, tenka aukščiau (punktas 9) aptartos aplinkybės įrodinėjimo našta (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, jog bylos procese pasyviu elgesiu atsakovė, nepateikdama absoliučiai jokių aptariamos aplinkybės galimo egzistavimo įrodymų, nepaneigė įstatymu (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) preziumuojamos ieškovo (skyriumi gyvenančio tėvo) teisės nuolat ir maksimaliai bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Teismas, būdamas aktyvus tokioje šeimos santykių byloje, savo inciatyva surinko duomenis apie ieškovo buvimo vietą, bausmės atlikimo eigą ir sąlygas, dabartinį ieškovo kaip nuteistojo požiūrį į nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, bei atliekamą bausmę ir pastangas ją atlikti sąžiningai, planus socializacijai po bausmės atlikimo ir pastangas išsaugoti, o dabartiniu metu atnaujinti šeimos ryšius su vaikais (punktai 2, 6, 7), ir sprendžia, visiškai sutikdamas su VTAS pozicija (išvadomis), jog šie duomenys rodo pozityvų ieškovo mąstymą ir elgesį jo tėvo valdžios vykdymo vaikams srityje, o pats nusikaltimo, kad ir labai sunkaus, įvykdymo faktas bei bausmės atlikimo pataisos įstaigoje aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog vien tai (šie faktai) savaime daro tėvo nuolatinį maksimalų bendravimą su vaikais ir dalyvavimą juos auklėjant prieštaraujančiu vaikų interesams CK 3.175 straipsnio 2 dalies požiūriu. Be to, net ir padarius priešingą išvadą, skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas su vaikais ir dalyvavimas juos auklėjant pagal įstatymą gali būti tik minimalizuotas, tačiau ne visiškai nutrauktas, kaip kad yra nagrinėjamu atveju.
11. Aukščiau (punktas 10) aptartų aplinkybių visumos kontekste yra reikšmingas ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (2017-10-10, Nr. 2017-16087) 12 straipsnio reguliavimas, įtvirtinęs vaiko prigimtinę teisę gyventi su tėvais ir (ar) bendrauti su skyriumi gyvenančiais tėvais, o antrasis iš tėvų, su kuriuo vaikas faktiškai gyvena, privalo užtikrinti šios vaiko teisės realų įgyvendinimą, jam to nedarant, šios teisės įgyvendinimą privalo užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją, be to, šios vaiko teisės pažeidimas tėvui (motinai) gali užtraukti ir administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 72 straipsnio 1, 2 dalys). Svarbu pažymėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju vaikų motina (atsakovė), su kuria vaikai gyvena, aptariamos jų teisės įgyvendinimo, realizavimo požiūriu negali būti pasyvi ir apsiriboti vien formaliu paklausimu vaikų, ar šie po 8 metų pertraukos norėtų bendrauti su tėvu, kurio dėl savo amžiaus tikėtina neatsimena ir netgi nepažįsta. Prievolė užtikrinti realų vaiko teisės į šeimos ryšius įgyvendinimą šiuo atveju reiškia ir pareigą atskleisti vaikams visą ir svarbu teisingą su tėvo padėtimi susijusią informaciją, išaiškinti jiems prieinamu būdu, prireikus pasitelkus tam vaikų psichologo ir (ar) kt. specialisto pagalbą, tėvo ir jų pačių tarpusavio teisės į šeimos ryšių palaikymą turinį, skatinti juos pabandyti iš naujo, palaipsniui, žingsnis po žingsnio, pradžioje galbūt dalyvaujant ir jai pačiai, atkurti bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu, ir tik akivaizdžiai paaiškėjus, įsitikinus, jog toks bendravimas kenkia vaikams, apie tai pranešti ieškovui bei vaiko teisių užtikrinimo institucijai, situacijai negerėjant, kreiptis į teismą dėl tėvo minimalaus bendravimo su vaikais nustatymo. Padarytų išvadų pagrindu parengiamajame posėdyje ieškovo per atstove žodžiu patikslintas ieškinys visiškai patenkintinas.
IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
12. Ieškovas bylos duomenimis pats asmeniškai bylinėjimosi išlaidų bylos procese nepatyrė ir tokių atlyginimo iš atsakovės nereikalauja, pastaroji priešinio reikalavimo ieškovui dėl bylinėjimosi išlaidų jai atlyginimo taip pat nėra pareiškusi, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nėra paskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
13. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro : a) 1,79 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), b) 75 Eur nesumokėto žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas yra atleistas įstatymu, bei c) 345,62 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui išlaidos, viso – 422,41 Eur. Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei šioje byloje atleistas įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas), be to, jo ieškinys visiškai patenkinamas, todėl aptariamų bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimas priteistinas iš nuo tokių išlaidų mokėjimo prievolės įstatymu neatleistos atsakovės, pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės šiuo atveju teismas nenustatė (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 305, 307 ir 376 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti ieškovo T. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais savo vaikais G. V., ir I. V., (duomenys neskelbtini), bei dalyvavimo juos auklėjant tvarką tokiu būdu – ieškovas (tėvas) T. V. bendrauja su abiem nepilnamečiais vaikais G. V. ir I. V. ne mažiau du kartus per savaitę vaikų tėvų T. V. ir R. V. susitarimu nustatomomis dienomis, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val. (Lietuvos Respublikos laiku) tėvų susitarimu nustatomu konkrečiu laiku (valandomis), telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas.
Atsakovė (motina) R. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) privalo sudaryti realias galimybes nepilnamečiams vaikams G. V. ir I. V. bendrauti su ieškovu (tėvu) T. V. išvardintomis ryšių priemonėmis.
Priteisti iš atsakovės R. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) septyniasdešimt šešis eurus 79 ct.(76,79 Eur) bylinėjimosi išlaidų - už procesinių dokumentų siuntimą ir nesumokėto žyminio mokesčio, atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susiję sau bylos nagrinėjimu).
Priteisti iš atsakovės R. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus 62 ct. (345,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų - už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ieškovui teikimą, atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5630, įmokos paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.