- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-03-12
- Bylos Nr.
- I-2555-484/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Šeštasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Agnei Valentaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. J., jo atstovui Martynui Ausčiui, atsakovo atstovams Leandrui Pociui ir Oksanai Plesko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Šeštasis policijos komisariatas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007-12-07 įsakymu Nr. 10-TE-524 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui R. J.“ inspektoriui R. J., Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos Pašilaičių policijos nuovados tyrėjui, paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b.l.14).
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus m. VPK) viršininko 2007-12-07 įsakymą Nr. 10-TE-524. Skunde nurodė, kad dirba Vilniaus m. VPK Šeštojo policijos komisariato viešosios policijos Pašilaičių policijos nuovados tyrėju. Paaiškino, kad tarnybinė nuobauda – pastaba jam paskirta už tai, kad nagrinėdamas A. K. skundą, nepagrįstai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą O. R., o išsiųsdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl O. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn A. K., pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei protokole įrašydamas pažeidimo padarymo laiką iš O. R. žodžių pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo 2005-07-25 Nr. 5-V-461 „Dėl administracinių teisės pažeidimų, išskyrus kelių eismo taisyklių pažeidimus, bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ 26.4 p. reikalavimus (protokole turi būti nurodoma administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, tikslus laikas ir esmė).
Pareiškėjo tvirtinimu, administracinio teisės pažeidimo protokole užrašė tikslų pažeidimo laiką, esmę ir padarymo vietą. Pareiškėjo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 216 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 217 straipsnio, 291 straipsnio, 297 straipsnio nuostatas, tik teismas gali konstatuoti, jog nutarimas asmeniui už administracinį teisės pažeidimą surašytas nepagristai ir neteisėtai
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, O. R. asmens duomenų A. K. neatskleidė. Pažymėjo, kad A. K. O. R. asmens duomenis sužinojo anksčiau, nei jam buvo nusiųstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Be to, teigia, kad jis neturi teisės surašyti ir išsiųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, mano, kad tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu pradėtas neteisėtai, tyrimas iš esmės neatliktas, išvada nemotyvuota, nusižengimas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, jo kaltė dėl išvadoje konstatuotų nusižengimų neįrodyta, ir tarnybinė nuobauda - pastaba jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai (b.l.2-4).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisriatas su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad tarnybinė nuobauda - pastaba, pareiškėjui paskirta vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) (toliau - Statutas) 26 straipsniu, atsižvelgus į Vilniaus m. VPK 2007-11-21 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.l0-8-IS-l 18 konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus, į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tarnybinio patikrinimo išvadoje neįvardinta tiesioginė kaltės forma, atsakovo manymu, nesudaro pagrindo teigti, jog skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į nusižengusiojo kaltės laipsnį.
Paaiškino, kad pareiškėjas dirba Vilniaus m. VPK Šeštojo policijos komisariato viešosios policijos Pašilaičių policijos nuovados tyrėju, todėl privalo išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, LR Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius policijos veiklą. Jo funkcijoms, priskirta nustatyti teisės pažeidimus padariusius asmenis, rengti administracinių teisės pažeidimų bylas. Tvirtina, kad pareiškėjas privalėjo žinoti nuo 2006-02-11 galiojančią LR ATPK 204¹straipsnio redakciją ir tinkamai ją taikyti. Atsakovo teigimu, pareiškėjas pažeisdamas LR ATPK 259 str. nuostatas, nepagrįstai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą O. R., inkriminuodamas jai pažeidimą, kurio ji nepadarė. Dėl to, atsakovo tvirtinimu, kilo neigiamos pasekmės - O. R. nepagrįstai paskirta administracinė nuobauda. Nors pareiškėjas ir nenumatė, kad iš jo veikos kils neigiamos pasekmės, tačiau būdamas policijos pareigūnu, atsakovo manymu, jis galėjo ir turėjo tas pasekmes numatyti, o tai atitinka neatsargumo kaltės formą.
Atsakovo tvirtinimu, surašydamas protokolą, R. J. nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymo Nr.5-V-461 „Dėl administracinių teisės pažeidimų, išskyrus kelių eismo taisyklių pažeidimus, bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ 26.4 p. reikalavimų ir į protokolą įrašė būtinus duomenis - administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką, remdamasis tik O. R. paaiškinimu, nepatikslinęs šių duomenų iš kitų šaltinių. Dėl šios priežasties neteisingai buvo užpildytas protokolas. Manydamas, kad pildo teisingus duomenis, pareigūnas, nenumatė, kad kils neigiamos pasekmės, bet pagal savo statusą, kaip pareigūnas privalėjo tai numatyti. Atsakovo teigimu, ir ši pareiškėjo veika pasireiškė neatsargia kaltės forma.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime pažymėjo, kad LR ATPK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis asmenų sąrašas, kam turi būti įteiktas nutarimas. Teigia, kad R. J., išsiųsdamas nutarimo nuorašą pareiškėjui - A. K., kuris nebuvo pripažintas šioje byloje nukentėjusiuoju, neteisėtai atskleidė asmens duomenų paslaptį ir pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Atsakovo manymu, kaip pareigūnas, jis galėjo ir privalėjo numatyti minėtas neigiamas pasekmes, tačiau to nenumatė, todėl neatsargiai pažeidė minėto teisės akto reikalavimus.
Atsakovo teigimu, atliekant tarnybinį patikrinimą buvo nustatyti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai - neteisėta veika, dėl jos atsiradusios neigiamos pasekmės, priežastinis ryšys tarp pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių.
Pažymėjo, kad R. J. neteisėtai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo pagrindu, O. R. nepagrįstai paskirta administracinė nuobauda. Taigi, minėtam asmeniui taip pat atsirado neigiamų pasekmių, nukentėjo asmens reputacija, atsirado administracinis baustumas, taip pat tikėtina, kad galėjo būti padaryta ir moralinė žala. Atsakovo manymu, šiuo atveju tretiesiems asmenims atsirado pagrindas susidaryti neigiamą nuomonę apie policijos pareigūnus, abejoti policijos sistemoje dirbančių pareigūnų kompetencija. Todėl, atsakovo įsitikinimu, toks pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu. Pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjui paskirta švelniausia iš Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnyje numatytų nuobaudų (b.l.10-12).
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo laiką nurodė iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. R. žodžių. Nesutikdamas su tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytu argumentu, kad pažeidimo laikas turėjo būti nurodytas remiantis policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis, paaiškino, kad policijos pareigūnai įvykyje nedalyvavo, o tarnybiniuose pranešimuose faktines aplinkybes nurodė iš A. K. paaiškinimų. Todėl mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo laiką nurodė teisingai.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą tenkinti remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad O. R. atžvilgiu priimto nutarimo A. K. pareiškėjas nesiuntė. Minėtą nutarimą priėmė ir jį išsiuntė viršininkas. Pareiškėjo atstovo duomenimis, A. K. nutarimas buvo išsiųstas užtušavus O. R. asmens kodą nutarime ir padarius jo kopiją, todėl tvirtinti, kad buvo pažeistas Asmens duomenų apsaugos įstatymas, nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą remdamiesi atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjas dirba Vilniaus m. VPK Šeštojo policijos komisariato viešosios policijos Pašilaičių policijos nuovados tyrėju.
Vilniaus m. VPK viršininko 2007-12-07 įsakymu Nr. 10-TE-524 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui R. J.“ pareiškėjui tarnybinė nuobauda – pastaba paskirta vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalimi ir Vilniaus m. VPK Viešosios tvarkos tarnybos tarnybinio patikrinimo dėl A. K. skunde išdėstytų faktų 2007-11-21 išvada Nr. 10-8IS-118 (b.l.14).
Kaip matyti iš skundžiamo įsakymo, jame nėra nurodytos faktinės, nusižengimus ar nusižengimą patvirtinančios aplinkybės bei nėra pateiktas tokių aplinkybių teisinis įvertinimas, todėl laikytina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktos nuorodos į šias aplinkybes bei jų teisinis įvertinimas yra pareiškėjo ginčijamo atsakovo įsakymo dalis. Todėl sprendžiant ginčijamo įsakymo pagrįstumo klausimą, yra būtina išaiškinti, kokios išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės yra reikšmingos bylai, kurios iš šių aplinkybių, įvertinus byloje surinktus įrodymus, gali būti teismo pripažintos nustatytomis.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 2 straipsnio 6 dalį tarnybinis nusižengimas – tai Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308, 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių.
Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pagrindiniai tarnybinio nusižengimo požymiai yra priešingi teisei veiksmai (neveikimas) ir kaltė.
Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje konstatuota, kad Vilniaus m. VPK Šeštojo PK VP Pašilaičių PN tyrėjas R. J. nagrinėdamas A. K. skundą, nepagrįstai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą O. R., o išsiųsdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl O. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei protokole surašydamas pažeidimo padarymo laiką iš O. R. žodžių, pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymo Nr. 5-V-461 „Dėl administracinių teisės pažeidimų, išskyrus kelių eismo taisyklių pažeidimus, bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ 26.4 p. reikalavimus (protokole turi būti nurodoma administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, tikslus laikas ir esmė).
Taigi, iš tarnybinio nusižengimo išvados matyti, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda yra paskirta už šiuos pažeidimus: dėl nepagrįstai ir neteisingai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir dėl neteisėto asmens duomenų atskleidimo.
Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad Policijos departamentas 2007-08-28 persiuntė Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui nagrinėti A. K. skundą, gautą iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 6 PK A. K. skundas užregistruotas 2007-08-31 Nr. 10-AP-819 (b.l.58). Valstybinė darbo inspekcija A. K. skundą ir kitą medžiagą atsakovui persiuntė dėl O. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 204¹ str. (pasinaudojimas negaliojančiu asmens dokumentu) (b.l.51).
Skundo nagrinėjimas pavestas tyrėjui R. J., kuris, išnagrinėjęs 2007-08-28 skundą, 2007-09-12 surašė „Dėl faktinių duomenų neatitikimo ir klaidų ištaisymo 2007-06-07 Vilniaus m. VPK Šeštojo PK VP Pašilaičių PN priimtame teikime dėl atlikto patikrinimo pagal A. K. 2007-06-03 pareiškimą“, kuriame siūlė O. R. atžvilgiu pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 204¹ str. 1 d. (b.l. 59).
Taip pat tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, Vilniaus m. VPK Šeštojo PK VP Pašilaičių PN viršininkas 2007-09-14 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje už pažeidimą numatytą LR ATPK 204¹ str. 1 d. (neteisėtas pasinaudojimas svetimu ar negaliojančiu asmens dokumentu), vadovaudamasis sena šio straipsnio redakcija galiojusia iki 2006-02-11, paskirti O. R. administracinę nuobaudą - 100 Lt baudą (b.l.46).
Pareiškėjas kaltinamas tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole neteisingai kvalifikavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. R. veiką, t.y. nurodė nebegaliojančią ATPK 204¹ straipsnio 1 dalies redakciją, dėl ko O. R. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, kurio ji nepadarė.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kvalifikavimas yra siejamas su atlikto tyrimo metu surinktų įrodymų vertinimu, pasireiškiančiu visapusišku, pilnutinu ir objektyviu bylos aplinkybių išaiškinimu ( LR ATPK 248 straipsnis). Pareigūnas surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, negali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už vienokį ar kitokį byloje esančių įrodymų vertinimą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kurio pagrindu yra pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Šis dokumentas jokių teisinių pasekmių asmeniui, kurio atžvilgiu jis surašytas, nesukelia. Išsiaiškinti ar teisingai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga privalo institucija ar pareigūnas, kuriam pagal kompetenciją priskirta nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas ( LR ATPK 280 straipsnis, 284 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr. 5-V-461 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų, išskyrus kelių eismo taisyklių pažeidimus, bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklių (toliau – Taisyklės) 26.4 punktas nustato, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodoma administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, tikslus laikas ir esmė.
Iš pareiškėjo 2007-09-12 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. P 167-925 (b.l.47-46) matyti, kad jame yra nurodytas tikslus pažeidimo laikas, vieta, pažeidimo esmė ir tai atitinka Administracinių teisė pažeidimų kodekse nustatytus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus (ATPK 260 straipsnis).
Administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas yra vienas iš administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės elementų, kuris visumoje su kitais administracinio teisės pažeidimo sudėties elementais yra administracinio teisės pažeidimo bylos vertinimo dalykas (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuoti, kad pareiškėjas padarė Taisyklių 26.4 punkto reikalavimų pažeidimą, nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.
ATPK 291 straipsnyje nustatyta, kad nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje gali apskųsti asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis. ATPK 297 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo ATP byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti, ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Apibendrinus paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad tik teismas gali konstatuoti, jog nutarimas asmens atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas surašydamas O. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą, jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
Pareiškėjas R. J. kaltinamas ir tuo, kad išsiųsdamas A. K. O. R. atžvilgiu priimtą nutarimą, atskleidė O. R. asmens duomenis ir tuo pažeidė Asmens duomenų apsaugos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Tarnybinio tyrimo nusižengimo išvadoje nėra duomenų, jog būtent R. J. buvo įgaliotas išsiųsti O. R. atžvilgiu priimtą nutarimą A. K..
Iš byloje pateikto lydraščio matyti, kad A. K. O. R. atžvilgiu priimtą nutarimą išsiuntė Vilniaus m. VPK viršininkas (b.l.60).
Todėl konstatuoti, kad R. J. pažeidė Asmens duomenų apsaugos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies reikalavimus, taip pat nėra pagrindo.
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Vilniaus m. VPK viršininko 2007-12-07 įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi,
nusprendė:
R. J. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007-12-07 įsakymą Nr. 10-TE-524, kuriuo R. J. paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.