- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- 1S-248-334/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Kategorijos
- 2.12.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys jų galiojimas (BPK 442 str.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. M. ( toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje 2017 m. rugpjūčio 16 d. gautas pareiškėjo R. M. skundas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skundžiamas Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono PK VS tyrėjo A. S. 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė J. V. 2017 m. rugsėjo 1 d. priėmė nutarimą atsisakyti patenkinti pareiškėjo skundą ir palikti galioti Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono PK VS tyrėjo A. S. 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą.Nesutikdamas su priimtu prokurorės nutarimu, pareiškėjas jį skundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės J. V. 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atmetė.Skundu, kaip galima suprasti iš jo turinio, pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį, ir įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą L. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 235 straipsnio 3 dalį.Skunde pareiškėjas teigia, kad skundžiama nutartis surašyta atmestinai, nenurodant skundo atmetimo motyvų, o pagrindinis skundo netenkinimo argumentas, jog L. B. duodama parodymus buvo nepilnametė, dėl to jos parodymai vertinami ne taip griežtai yra nepagrįstas, todėl ši nutartis yra neteisėta ir turi būti naikinama. Pareiškėjas nurodo, kad L. B. tuos pačius melagingus parodymus davė ir teisminio nagrinėjimo metu, kai jai jau buvo 20 metų. Be to, skunde nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismas buvo šališkas ir dėl to blogai vertino visos bylos įrodymus. Prokurorė nenagrinėjo L. B. parodymų, nes nerado jokio ikiteisminio tyrimo dėl žmogžudystės, tačiau pareiškėjas tvirtina, kad byloje yra duomenų, jog prokurorė N. G. kreipėsi į teisėsaugos institucijas, esančias Vokietijoje dėl minėtos žmogžudystės ir gavo atsakymą, todėl pareiškėjo nuomone, tai įrodo, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.Atsiliepimų į skundą negauta.Skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjo skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei prokurorės nutarimą, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių buvo nepradėtas visiškai pagrįstai. Tiek prokurorės, tiek ir skundžiamo teismo procesiniuose dokumentuose išdėstyti bei išanalizuoti bylos duomenys, jų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, o išvados atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra pagrįstos, nes negauta objektyvių duomenų, kad būtų padaryta kokia nors nusikalstama veika, t. y., kad L. B., duodama parodymus Panevėžio apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) galimai davė melagingus parodymus apie tai, kad pareiškėjas kartu su V. S. Vokietijoje įvykdė žmogžudystę Vokietijoje Šverino mieste adresu (duomenys neskelbtini) ir dėl to padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 3 dalyje. Be to, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių naujų skundo argumentų, kurie nebūtų buvę įvertinti priimant ne tik minėtą nutarimą, tačiau ir skundžiamą nutartį. Pareiškėjas siekia, kad L. B. būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn, kadangi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ji davė melagingus parodymus apie pareiškėjo padarytą nebūtą žmogžudystę, ir todėl mano, kad jos veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnyje, požymių. BK 235 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 157 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsnio 2 dalimi, 149 straipsnio 3 dalimi, 147 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 2 dalimi ir 233 straipsnio 1 dalimi padarymu. Nagrinėjamu atveju kaltinimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnyje, pareiškėjo atžvilgiu pareikšti nebuvo. L. B. davė parodymus apie neva pareiškėjo įvykdytą žmogžudystę, ir nepaisant to, kad šie parodymai galimai neatitinka tikrovės, jie niekaip nėra susiję su įrodinėjamu dalyku baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kas aukščiau paminėta, apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek prokurorės, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo padarytai išvadai, kad šiuo atveju nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir dėl to L. B. duotų parodymų neteisingumas apie aplinkybes neturinčias esminės reikšmės bylos tyrimui ar nagrinėjimui negali būti vertinami kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnyje sudėtis.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės padaryta išvada, kad L. B. veiksmuose taip pat nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, pranešama apie tariamai padarytą nusikaltimą. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra baigta, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingas įskundimas yra baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie konkretaus asmens neva nusikalstamą veiką ir tos institucijos pradeda melagingai įskųsto asmens baudžiamąjį persekiojimą. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašų matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 129 straipsnyje pareiškėjo atžvilgiu pradėtas nebuvo. pareiškėjo teiginys, kad byloje yra duomenų, jog prokurorė N. G. kreipėsi į teisėsaugos institucijas, esančias Vokietijoje dėl minėtos žmogžudystės ir gavo atsakymą, nepatvirtina aplinkybių, kad dėl L. B. galimai melagingų parodymų, pareiškėjo atžvilgiu Vokietijoje pradėtas baudžiamasis persekiojimas ar jam pareikšti kaltinimai dėl žmogžudystės. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žmogžudystės ar yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas, byloje nėra. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nesiėmė jokių procesinių veiksmų dėl įvykdytos žmogžudystės, t.y. nepranešė atsakingoms institucijoms apie galimai pareiškėjo padarytą nusikaltimą, o tai tik patvirtina byloje esančius duomenis, kad teismas L. B. parodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė, nes jie niekaip nesusiję su teisme nagrinėta baudžiamąją byla. Kiti skunde dėstomi motyvai yra tik deklaratyvūs teiginiai, kurie nepaneigia nei prokurorės, nei ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria ikiteisminio tyrimo teisėjo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog prokurorės 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarime išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl pareiškėjo išdėstytų aplinkybių, susijusių su L. B. galimai padaryta nusikalstama veika. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, preliminarus duomenų atitikimas BK reglamentuotoms nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas, todėl pagrįstai prokurorė, atlikusi pareiškėjo pateiktų duomenų analizę ir nustačiusi, kad pateiktuose duomenyse nėra nusikalstamos veikos, kurią prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą L. B. atžvilgiu, požymių, priėmė sprendimą ikiteisminio tyrimo nepradėti. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, jog prokuroras yra savarankiškas priimdamas sprendimus tyrimo byloje ir nei apylinkės, nei apygardos teismai negali įpareigoti prokuroro pradėti ir užbaigti ikiteisminį tyrimą bei bylą perduoti teismui, jei prokuroro pozicija aptariamu klausimu yra kitokia.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju prokurorė motyvuotai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo pareiškimą, o ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, atmetęs pareiškėjo skundą tuo pačiu klausimu, kadangi šiuo atveju visiškai pagrįstai konstatuota, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 235 straipsnio 3 dalyje, todėl naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,
nutarė:
Pareiškėjo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.