Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi baudžiamąją bylą su Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Sigitos Šabliauskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

A.Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau- LR BK) 223 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š., būdama A. Š. individualios įmonės (įmonės kodas – (duomenys neskelbtini)), registruotos, adresu (duomenys neskelbtini) direktore ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, būdama atsakinga už A. Š. individualios įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdama šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 dalies „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ reikalavimus, laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2015-06-18, neišsaugojo dalies buhalterinės apskaitos dokumentų-2014 metų kasos dokumentų (kasos pajamų ir kasos išlaidų orderių), kasos knygos, 2012-2013 m. lapkričio mėn. kasos aparato kasos operacijų žurnalo, 2012-2014 metų pajamų-išlaidų registracijos žurnalo, dėl to iš dalies negalima nustatyti A. Š. individualios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012-2014 metus.

Kaltinamoji A. Š., kai jai buvo pranešta apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 d., padarymo, bei ji buvo apklausta kaip įtariamoji, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad jos miręs vyras A. Š. 2008-10-24 įkūrė individualią įmonę ir buvo įmonės direktoriumi iki pat savo mirties, tai yra iki 2012-02-03. Po vyro mirties A. Š. įmonę paveldėjo ji, viską notariškai susitvarkė tik 2012-07-04. Nuo tada tapo įmonės direktore. A. Š. įmonė turėjo (duomenys neskelbtini) turėjo licenciją alkoholio pardavimui. Neturėjo lėšų samdomiems darbuotojams, todėl dirbo viena ir pati tvarkė buhalterinę apskaitą taip, kaip išmanė. Buvo ir direktorė, ir barmenė, ir buhalterė. Šiek tiek buhalterinę apskaitą tvarkyti padėjo draugė, bet tai buvo tik draugiška pagalba. Visada prekes įsigydavo su dokumentais ir tuos dokumentus laikydavo darbo vietoje. Tvarkė SODRAI mokesčius, vedė kasos knygą. Kažkokius dokumentus pateikinėdavo Mokesčių inspekcijai. Viską paaiškindavo iš VMI paskambinęs darbuotojas. Baras jokio pelno nedavė ir panašiai nuo 2014 m. rudens, baras išvis nebeveikė. Kad reikia visus dokumentus saugoti gana ilgą laikotarpį, net nežinojo. Paskui namų adresu gavo laišką apie tai, kad A. Š. įmonei iškeltas bankrotas, bet ji nesuprato, ką tai reiškia. Matė, kad yra teismo nutartis, jog reikia pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, bet jų nepateikė. Tada apsižiūrėjo, kad net neturi išsaugojusi visų A. Š. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl bijojo susisiekti su bankroto administratoriumi. Dar bandė ieškoti dokumentų, bet tiesiog jų nerado, nors tikrai visada produktus ar prekes įsigydavo tik su dokumentais. Matyt, išsikeldama iš baro, ne viską pasiėmė, o paskui tiesiog buvo viskas išmesta kaip šiukšlės, nes tos patalpos buvo nuomojamos. Neturi buhalterinio išsilavinimo, nelabai žino kaip dirbti versle, todėl ir dirba tik samdoma darbuotoja. Būtų žinojusi, kad su įmone tiek problemų, net nebūtų susitvarkiusi paveldėjimo po vyro mirties. Turi virėjos specialybę ir tokį darbą sugeba dirbti (b.l. 42-43, t. 1, b.l. 17-18, t. 2). Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka sumokėti baudą, prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis (b.l. 22-24, t. 2).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. Š. kaltė įrodyta.

Iš bankroto administratoriaus (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens V. K. apklausos protokolo (b.l. 34-35, t. 1) matyti, kad 2015-05-18 Panevėžio apygardos teismas iškėlė bankroto bylą A. Š. individualiai įmonei. Bankroto administratoriumi buvo paskirta (duomenys neskelbtini). A. Š. valdymo organai, tiksliau įmonės vadovas, per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo privalėjo perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Panevėžio apygardos teismo nutartyje buvo nurodyta, kad A. Š. IĮ direktorė yra A. Š.. Kadangi A. Š. nevykdė teismo sprendimo, jis kaip bankroto administratorius 2015-08-12 kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su prašymu direktorei A. Š. skirti baudą, numatytą LR bankroto įstatymo 10 str. 7 p. 2015-09-09 Panevėžio apygardos teismas skyrė A. Š. trijų šimtų eurų piniginę baudą ir įpareigojo nedelsiant įvykdyti 2015-05-18 nutartyje nurodytus įpareigojimus. Iš Registrų centro duomenų bazės matyti, kad A. Š. IĮ buvo išduotos licenzijos. A. Š. įmonė neteikė nei vienos finansinės ataskaitos, nors individuali įmonė privalo teikti pelno deklaracijas, o jei viršijama tam tikra suma, tai privalo teikti ir įmonės balansą. 2015-08-17 Panevėžio apygardos teismas nutartimi patvirtino bankrutuojančios A. Š. įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį.

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. birželio 10 d. specialisto išvados Nr. 5-5/36 (b.l. 128-13, t. 1) matyti, kad:

2008-10-24 A. Š. individuali įmonė įregistruota LR Juridinių asmenų registre. Įmonė įregistruota, adresu (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini). 2008-10-24 A. Š. individualiai įmonei išduotas registravimo pažymėjimas Nr. 114830.

Tiriamuoju laikotarpiu A. Š. IĮ vykdė gėrimų pardavimo vartoti vietoje veiklą.

2015 m. gegužės 18 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi A. Š. individualiai įmonei iškelta bankroto byla.

Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu S. Š. IĮ vadovavo A. Š..

Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų) nustatyta, kad A. Š. įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, nevykdant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 12 straipsnio – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas –1 dalies „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ reikalavimų, o būtent:

-2014 metais nepateikė iš viso 2373,72 Lt leidžiamų atskaitymų dokumentų.

Tyrimo metu nustatyta, kad A. Š. įmonė nepateikė 2012 m.-2014 m. kasos dokumentų (kasos pajamų orderių, kasos išlaidų orderių), 2012 m.-2014 m. kasos knygos, 2012 m.-2013 m. lapkričio mėn. Kasos aparato kasos operacijų žurnalo, 2012 m. 2014 m. pajamų-išlaidų registracijos žurnalo.

Kadangi A. Š. įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, nevykdant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 -19 straipsnio– apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka–1 dalies „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir 2 dalies „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ reikalavimų. Dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012-2014 metus.

Iš Registrų centro duomenų (b.l. 52-60, t. 1) matyti, kad 2008-10-24 A. Š. individuali įmonė (toliau IĮ) įregistruota LR Juridinių asmenų registre. Įmonė įregistruota adresu, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini). 2008-10-24 A. Š. individualiai įmonei išduotas registravimo pažymėjimas Nr. 114830.

Iš 2015-05-18 Panevėžio apygardos teismo nutarties (b.l. 24-25, t. 1) matyti, kad A. Š. individualiai įmonei iškelta bankroto byla.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamosios A. Š. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamosios A. Š. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino, padariusi baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką, ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, aplinkybes. Kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Kaltinamoji neteista (b.l. 8, t. 2), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 6, t. 2), A. Š. prisipažino, padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, todėl teismas prieina išvados, kad kaltinamajai gali būti skiriama bauda. Atsižvelgiant į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, A. Š. skirtinas įstatyme numatytas artimas minimaliam bausmės dydis. Atsižvelgiant į A. Š. prašymą bei jos turtinę padėtį, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas šešių mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A.Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d., ir nubausti 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti A. Š. galutinę bausmę – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti A. Š., kad ji teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą privalo sumokėti į teritorinės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudos nesumokėjus per teismo nustatytą terminą, bauda išieškoma priverstinai.

Išaiškinti A. Š., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.