- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- 2-4579-650/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03501-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Advokatai
- Zoja Kastėnienė
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant pareiškėjo J. M. atstovei advokatei Zojai Kastėnienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo paveldėjimo teisės liudijimui gauti prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos A. A. M. mirties 2012m. priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ( 21-23 b.l.).
Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu palaikė teiktą reikalavimą ir paaiškino, kad pareiškėjo motina A. A. M. mirė 2012m.; po jos mirties liko paveldėjimo būdu įgytas turtas – atitinkamos dalys žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų adresu (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą pareiškėjas, būdamas vieninteliu paveldėtoju, nesikreipė, tačiau toliau liko gyveno tame bute, naudojosi paliktais namų apyvokos daiktais ir tokiu būdu priėmė motinos palikimą, faktiškai turtą valdydamas. Be to pareiškėjas 2013 m. sausio mėnesį patyrė rimtą galvos traumą, ilgai gydėsi medicinos įstaigose, ir būdamas ligoninėse prašė savo buvusios sutuoktinės R. pasirūpinti paliktu motinos butu, pastarąjį turtą prižiūrėti, kol pasveiks.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepime iš esmės neprieštaraujama šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, prašoma bylą nagrinėti iš esmės be atstovo dalyvavimo (39-40 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančio gimimo liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėjas yra A. A. M. sūnus (b.l. 4). Iš mirties liudijimo nuorašo (b.l. 2) matyti, kad A. A. M. mirė 2012m.. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 5-12; 27-33) matyti, jog nekilnojamasis turtas – atitinkamos žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalys adresu , (duomenys neskelbtini) įregistruota A.A. M. nuosavybės teisėmis, įgytomis pagal 2000-07-20 paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškime nurodytas aplinkybes, kad J. M. po savo motinos ir toliau liko gyventi tame pačiame bute, paveldimą turtą prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savu, patvirtina pareiškėjo atstovės duoti paaiškinimai, apklaustos liudytojos R. M. teisme parodymai, tiek pateikti įvairūs medicininiai dokumentai, kuriuose fiksuoti pareiškėjo sveikatos sutrikdymai 2013 metais bei jo gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) (12-15; 24-25 bl.). 2014-05-27 Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras išdavė pareiškėjui liudijimą, kad nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į A. A. M. palikimą (34 b.l.).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nustatyta, kad A. A. M. testamento nepaliko. Pareiškėjas įgijo teisę mirusiosios turtą paveldėti pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 str.). Nustatyta, kad pareiškėjas pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau priėmė atsiradusį palikimą faktiškai jį valdyti, nes paliktu motinos turtu ir toliau naudojosi, šį turtą prižiūrėjo, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymų terminą – per 3 mėnesius nuo palikėjos mirties. Tokie asmens veiksmai, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Kitų įpėdinių į mirusiosios A. A. M. turtą, byloje nenustatyta.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas savo mirusios motinos palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2012m. Šiaulių m., priėmė atsiradusį palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti įstatymų nustatytu terminu.
Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.