Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-26 · Byla Nr. N1-1634-271/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-26
Bylos Nr.
N1-1634-271/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15381-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
Ž. M.
Civilinis atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-1634-271/2019Proceso Nr.1-01-1-15381-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui,kaltinamajam Ž. M.,kaltinamojo gynėjui advokatui Kazimierui Poplovuchinui,įstatyminei atstovei J. M.,civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) globos namų atstovei I. N.,

teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2018-12-07 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmė neatlikta,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Nepilnametis kaltinamasis Ž. M. atvirai pagrobė svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis :

jis, 2019-04-15, apie 15.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo L. J. rankų pavogė A. J. priklausantį svetimą turtą - mobilaus ryšio telefoną ,,SAMSUNG J330 J3" su SIM kortele, 100 eurų vertės ir pabėgo, taip atvirai pagrobdamas telefoną padarė A. J. 100 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis Ž. M. teisiamajame posėdyje nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino visiškai ir parodė, kad jam pareikšto kaltinimo esmė yra aiški, dėl vagystės kaltu prisipažįsta. 2019-04-15, apie 15.00 val., jis buvo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini), kurioje jis mokosi. Ten ir pastebėjo 7 klasės mokinį, pasiūlė jam nusipirkti iš jo droną. Pasakė jam, kad duotų savo mobilaus ryšio telefoną, kad galėtų parodyti internete drono modelį. Vaikinas nenorėjo atiduoti jam į rankas savo telefono ,,Samsung“, tuomet jis griebė telefoną ir bėgo. Nukentėjusysis vijosi, bet neilgai. Po to jis susitiko savo pažįstamą N., jo pavardės nežino, bet ,,Facebook“ kontaktuose jis įrašytas N. P. Padavė N. pavogtą telefoną ,,Samsung“, kad šis jį parduotų, o pinigus jie turėjo pasidalinti. Susitarė susitikti kitą dieną. Kitą dieną N. jam pranešė, kad bandė telefoną priduoti į lombardą, bet buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Mano, kad tai - netiesa. Kur telefonas, jam nėra žinoma. Dėl įvykdytos vagystės labai gailisi. Pinigus būtų išleidęs pramogoms. Iš gaunamos pašalpos sutinka atlyginti padarytą žalą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė išsamius parodymus, sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o iš jo parodymų matyti, jog veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, teismas, sutinkant kaltintojui bei gynybai, kitus įrodymus tiria sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka (BPK 273 str., 291 str.).

Iš nukentėjusiojo A. J. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis yra L. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvas. 2019-04-15, apie 15.00 val., jam paskambino policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad iš jo sūnaus L. J. rankų išplėšė telefoną jaunuolis, kuris mokosi toje pačioje (duomenys neskelbtini) mokykloje. Kiek yra žinoma, kad telefoną išplėšė Ž. M., kuris mokosi 8 klasėje. Kaip sūnus pasakojo, kad jam būnant autobusų stotelėje rankoje laikė savo mobiliojo ryšio telefoną, tada priėjo minėtas jaunuolis prie sūnaus, stvėrė už kito galo telefono ir pabėgo. Buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung J330J3“. Vagystės metu jaunuolis pavogęs iš sūnaus mobiliojo ryšio telefoną prieš jo sūnų fizinės jėgos ar smurto nenaudojo. Jam dėl telefono vagystės padaryta 100 eurų žala (b.l. 26-27). 2019-04-15 A. J. papildė parodymus, nurodydamas, kad kai iš sūnaus pavogė telefoną, autobusų stotelėje buvo jo klasiokas G., taip pat matė viena mergina, kuri mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 8 klasėje. Merginos vardo ir pavardės nežino, tik pažįsta iš matymo. Taip pat matė vaikinai, kurie mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, vardų ir kokiose klasėse mokosi, jis nežino. Minėti vaikinai paskambino į policiją dėl įvykdytos telefono vagystės (b.l. 29-30).

2019-04-15 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - vietovė, esanti prie autobusų stotelės, adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-22).

2019-04-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis L. J. atpažino iš fotonuotraukų Ž. M., kaip asmenį, kuris iš jo pagrobė telefoną (b.l. 47-52).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados dėl veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.

Iš kaltinamojo parodymų, kitų bylos įrodymų matyti, kad nepilnametis kaltinamasis Ž. M. griebė iš nukentėjusiojo rankų telefoną ir pasišalino. Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (atviroji vagystė).

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę nepilnamečiui kaltinamajam Ž. M. teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Kaltinamasis Ž. M. įvykdė apysunkį tyčinį nusikaltimą.

Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis teisiamas antrą kartą, nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs bausmės pagal ankstesnį baudžiamąjį įsakymą.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kuris mokosi, bet praleidinėja pamokas, charakterizuojamas vidutiniškai, tėvų neturi, juo rūpinasi (duomenys neskelbtini) globos namai, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už įvykdytą nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis neviršija įstatymu numatyto už šią veiką bausmės vidurkio. Taikytini Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. reikalavimai dėl bausmės mažinimo trečdaliu, nes byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka. Paskirtoji bausmė Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. pagrindu bendrintina su bausme, neatlikta pagal 2018-12-07 Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Į bausmės laiką įskaitomas laikinojo sulaikymo laikas.

Kadangi kaltinamajam 15 metų, jis mokosi, pripažino veikos padarymą ir gailisi, yra pagrindas taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Jam skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiojo A. J. 100 eurų ieškinys turtinei žalai atlyginti ir 300 eurų ieškinys neturtinei žalai atlyginti įrodyti ir tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-307 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti vieneriems metams laisvės atėmimo.

Remiantis BK 64¹ str. bausmę sumažinti trečdaliu – iki 8 mėnesių laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu ir vadovaujantis BK 65 str. taisyklėmis bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, neatlikta pagal 2018-12-07 Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, ir galutinę bausmę nuteistajam nustatyti 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką nuteistajam įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019-04-17 14.27 val. iki 2019-04-26 d. 13.30 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. bausmės vykdymą nuteistajam atidėti 1 metams.

Taikyti nuteistojo atžvilgiu 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1, 2 p.p.. nustatytus elgesio apribojimus:

- bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi;

- bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti.

Kardomąją priemonę nuteistajam – suėmimą - panaikinti, paleidžiant jį teismo posėdžių salėje, skirti jam kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsigaliojus rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nukentėjusiojo A. J. ieškinį tenkinti: priteisti iš nuteistojo Ž. M., o nesant pas jį lėšų ar turto - iš (duomenys neskelbtini) globos namų 100 eurų turtinei ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski