- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-09
- Bylos Nr.
- 2YT-322-831/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., Ž. B.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant G. B., dalyvaujant pareiškėjui L. K., suinteresuotiems asmenims A. K., Ž. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo pareiškimą suinteresuotiems asmenims, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas, L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo žmonos E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2007-09-22, mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Šio fakto nustatymas turės pareiškėjui juridinę reikšmę, kadangi jis siekia gauti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ir juridiškai įregistruoti palikimo priėmimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė bei teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2007 m. rugsėjo 22d. mirė pareiškėjo motina E. K., kuri nuosavybės teise turėjo 23/1000 dalis vaikų darželio ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir prie šio pareiškimo pridedamas NTR centrinio duomenų banko išrašas.
Pareiškėjo tėvas A. K. mirė 1970m.
Kadangi pareiškėjas yra E. K. sūnus, tai kaip įstatyminis įpėdinis turi teisę paveldėti jai priklausantį turtą.
Kad paveldėti motinai priklausantį turtą, pareiškėjas per tris mėnesius nuo jos mirties turėjo kreiptis į notarų biurą, paduodamas pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Tačiau jis to nepadarė, nes tik neseniai sužinojo, kad motina nuosavybės teise turėjo ir dalį minėto statinio, esančio Pašelmenių k., Vilkaviškio r. sav. Visą kitą jai priklausiusį turtą (statinius, esančius (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypus) motina pareiškėjui padovanojo 2007 m. kovo 29 d. notariškai patvirtinta Dovanojimo sutartimi, todėl jis buvo įsitikinęs, kad jokio kito privalomai registruotino turto ji neturi ir paveldėti nėra ką. Mano, jog ir pati motina buvo pamiršusi, jog jai nuosavybės teise priklauso dalis minėto pastato, kurią ji buvo gavusi už pajus, nes šiuo pastatu ji niekada nesinaudojo.
Atsiradus asmeniui, kuris pageidauja įsigyti minėtą statinį (vaikų darželį) jis ir sužinojo, kad viena iš šio statinio bendrasavininkių yra ir pareiškėjo motina, todėl pirkėjas negali šio statinio įsigyti, kol nebus sutvarkyti turto paveldėjimo dokumentai. Šiuo klausimu pareiškėjas kreipiausi į notarą, tačiau kadangi jau yra praėjęs trijų mėnesių terminas po motinos mirties, tai notaras priimti pareiškimo dėl palikimo priėmimo jau nebegali. Šiuo metu, norint susitvarkyti paveldėjimo dokumentus po motinos mirties, būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo motinos E. K. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Ž. B. teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutiko. Patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo A. K. teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutiko. Patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes.
Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. K. ir B. K. patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teismo posėdyje paaiškintos bylos aplinkybės yra grindžiamos ir rašytiniais įrodymais: mirties liudijimų kopijomis (b.l. 5, 8), gimimo liudijimų kopijomis (b.l. 6, 7), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 9-10), VĮ Registrų Centras gyventojų registro išrašu (b.l. 11, 12) testamentų registro išrašu (b.l. 13), asmens tapatybės kortelės kopija (b.l. 14).
Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad įpėdiniai, šiuo atveju pareiškėjas L. K., laikomu priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. To paties kodekso 5.51 str. 1 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t.y. jį valdo, naudoja, prižiūri ir kt.
Kadangi teismo posėdyje nustatyta, jog L. K. atliko CK 5.50 str. 1 d. ir 5.51 str. 1 d. numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus, teismas sprendžia, remdamasis nustatytomis teismo posėdyje aplinkybėmis, jog jis motinos E. K. palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir pareiškėjas negali jų gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas visiškai ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CPK 444, 445 ir 448 str.str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 str.str., teismas
nusprendė:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2007 m. rugsėjo 22 d., mirties, palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatomas nuosavybės teisės paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.