Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Pačėsaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2015 metų rugpjūčio mėnesį, (duomenys neskelbtini) mieste, iš nepažįstamo asmens nupirkdamas už 30 Eur įgijo pramoninės gamybos, dujinį pistoletą „BBM Mod. Police“, skirtą šaudyti 8-o kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas ir laikė jį savo namuose, neturėdamas leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2016-03-01, apie 21.00 val., iki kol kai įvykio vietos apžiūros metu minėtą šaunamąjį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, jog kad įtarime minimą pistoletą nusipirko 2015 metų rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena. Atlikinėjo statybos darbus Ariogalos mieste, ten pistoletą ir nupirko. Nepažįstamas vyriškis priėjo prie jo ir pasiūlė nusipirkti dujinį pistoletą. Jis atsakė, kad prieš pirkdamas ginklą turi jį apžiūrėti. Tuomet ne už ilgo prie jo priėjo kitas vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vyriškis sakė, kad yra 2 grupės invalidas. Minėtas vyriškis prisistatė, kaip ginklo savininkas, sakė, kad anksčiau dirbo apsaugos darbuotoju ir nuo tada turi užsilikusį ginklą, kuris jam yra nereikalingas ir pasiūlė jį nusipirkti. Ginklo savininko jis nepažįsta, matė jį pirmą kartą, jo duomenų jokių nežino, vyriškio vardo taip pat neprisimena. Apžiūrėjo ginklą, jame buvo vienas garsinis šovinys. Norėdamas patikrinti ar ginklas veikia garsinį šovinį iššovė. Jam net nekilo jokie įtarimai, kad ginklas gali būti nelegalus ir panašiai. Ginklo savininkas už ginklą paprašė 50 eurų, tačiau galiausiai susitarė, kad už ginklą turi sumokėti 30 eurų. Jis turėjo prie savęs pinigų ir iš karto grynaisiais sumokėjo už pistoletą. Ginklo savininkas jokių ginklo dokumentų nerodė ir pardavimo metu jokių dokumentų nedavė, tačiau jis ir neprašė. Paklausė vyriškio ar ginklas nėra vogtas ir pan., jis atsakė, kad su ginklu viskas tvarkoje. Įtarime minimu ginklu daugiau niekada nesinaudojo ir iš jo nešaudė. Ginklą laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), spintoje, vadinamoje antresolėje. Ginklas buvo įdėtas į kartoninę dėžutę nuo prietaiso skirto cukraus kiekiui matuoti kraujyje. Apie tai, kad namuose yra ginklas, žinojo sugyventinė L. D.. Apie tai, kad privaloma registruoti dujinius ginklus, jis žinojo, tačiau neturėjo laiko jo užregistruoti, kadangi nuolatos dirbo Kauno rajone, atlikinėjo statybos darbus ir namo grįždavo kartą per mėnesį arba tik savaitgaliais, o tada Vilniaus rajono policijos komisariatas nedirbo, dėl to neturėjo galimybės ginklo užregistruoti. Apie tai, kad ginklo identifikacinis numeris yra nutrintas, pasakyti nieko negali, nes to, pirkdamas ginklą nepastebėjo. Pats ginklo numerio tikrai nešalino. Ginklą tikrai norėjo užregistruoti, net kreipėsi trumpuoju numeriu 112, dėl informacijos suteikimo, teiravosi, kodėl neveikia Vilniaus rajono policijos komisariatas. Atsiliepusi operatorė paaiškino, kad komisariatas turėtų dirbti, tačiau, kodėl jis buvo uždarytas, paaiškinti negalėjo ir nurodė kreiptis į komisariatą kitą dieną. Ginklas taip ir liko neregistruotas. Dėl savo poelgio gailisi (b. l. 21). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą A. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir jau yra davęs parodymus apie įtarimo esmę, savo parodymų nekeičia. Papildomai parodė, kad po konflikto su sugyventine išsikraustė iš jos namų ir šiuo metu gyvena tėvų namuose, kur yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (b. l. 26).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-03-01 dirbant kartu su kolega K. K., apie 20.55 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), moteris grasina ginklu. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi A. K., kuris paaiškino, kad 45 bute yra jo neblaivi sugyventinė L. D., kuri grasina namuose laikomu ir jam priklausančiu dujiniu pistoletu, bei rankomis mušė jam per veidą, tuo sukeldama fizinį skausmą. Užėjus į butą L. D. rankos buvo tuščios. Paklausus, kur yra ginklas, pastaroji nurodė, kad ginklą paslėpė po lova. Patikrinus palovę buvo rastas juodas pistoletas be šovinių lizde bei šalia padėta tuščia dėtuvė. Ginklo numeris buvo nutrintas, ant ginklo buvo užrašas „Police“. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, sunkiai orientavosi aplinkoje, kalba buvo nelogiška. A. K. paaiškino, kad pastaroji yra grįžusi iš psichiatrinės ligoninės. Toliau aiškinantis aplinkybes A. K. paaiškino, kad ginklas priklauso jam, ginklą laikė spintoje, leidimo ginklui neturi, tačiau šiuo metu jį laiko. Kodėl yra nutrintas ginklo numeris, paaiškinti negalėjo (b. l. 3)

2016-03-03 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas dujinis pistoletas, apžiūroje dalyvavo specialistas J. B.. Apžiūros metu nustatyta, kad tai pramoninės gamybos dujinis pistoletas „BBM Mod. Police“ skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais bei yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Ant pistoleto buvęs identifikacinis numeris yra nutrintas (b. l. 6-8).

Motyvuojamoji dalis

A. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

BK 253 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veika laikoma baigta atlikus bent vieną iš straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veikų.

Kaltinamojo A. K. kaltė neteisėtai disponavus pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu šaunamuoju ginklu visiškai įrodyta. A. K. apklausiamas tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įtarime minimą pistoletą nusipirko 2015 metų rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena. Atlikinėjo statybos darbus Ariogalos mieste, ten pistoletą ir nupirko. Nepažįstamas vyriškis priėjo prie jo ir pasiūlė nusipirkti dujinį pistoletą. Jis atsakė, kad prieš pirkdamas ginklą turi jį apžiūrėti. Tuomet ne už ilgo prie jo priėjo kitas vyriškis, apie 60-65 metų amžiaus, vyriškis sakė kad yra 2 grupės invalidas. Minėtas vyriškis prisistatė, kaip ginklo savininkas, sakė, kad anksčiau dirbo apsaugos darbuotoju ir nuo tada turi užsilikusį ginklą, kuris jam yra nereikalingas ir pasiūlė jį nusipirkti. Ginklo savininko jis nepažįsta, matė jį pirmą kartą, jo duomenų jokių nežino, vyriškio vardo taip pat neprisimena. Apžiūrėjo ginklą, jame buvo vienas garsinis šovinys. Norėdamas patikrinti ar ginklas veikia garsinį šovinį iššovė. Jam net nekilo jokie įtarimai, kad ginklas gali būti nelegalus ir panašiai. Ginklo savininkas už ginklą paprašė 50 eurų, tačiau galiausiai susitarė, kad už ginklą turi sumokėti 30 eurų. Jis turėjo prie savęs pinigų ir iš karto grynaisiais sumokėjo už pistoletą. Ginklo savininkas jokių ginklo dokumentų nerodė ir pardavimo metu jokių dokumentų nedavė, tačiau jis ir neprašė. Paklausė vyriškio, ar ginklas nėra vogtas ir pan., jis atsakė, kad su ginklu viskas tvarkoje. Įtarime minimu ginklu daugiau niekada nesinaudojo ir iš jo nešaudė. Ginklą laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), spintoje, vadinamoje antresolėje. Ginklas buvo įdėtas į kartoninę dėžutę nuo prietaiso skirto cukraus kiekiui matuoti kraujyje. Apie tai, kad namuose yra ginklas, žinojo sugyventinė L. D.. Apie tai, kad privaloma registruoti dujinius ginklus jis žinojo, tačiau neturėjo laiko jo užregistruoti, kadangi nuolatos dirbo Kauno rajone, atlikinėjo statybos darbus ir namo grįždavo kartą per mėnesį arba tik savaitgaliais, o tada Vilniaus rajono policijos komisariatas nedirbo, dėl to neturėjo galimybės ginklo užregistruoti. Apie tai, kad ginklo identifikacinis numeris yra nutrintas, pasakyti nieko negali, nes to, pirkdamas ginklą nepastebėjo. Pats ginklo numerio tikrai nešalino. Ginklą tikrai norėjo užregistruoti, net kreipėsi trumpuoju numeriu 112, dėl informacijos suteikimo, teiravosi, kodėl neveikia Vilniaus rajono policijos komisariatas. Atsiliepusi operatorė paaiškino, kad komisariatas turėtų dirbti, tačiau, kodėl jis buvo uždarytas, paaiškinti negalėjo ir nurodė kreiptis į komisariatą kitą dieną. Ginklas taip ir liko neregistruotas. Dėl savo poelgio gailisi. (b. l. 21). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-03-01 dirbant kartu su kolega K. K., apie 20.55 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje moteris grasina ginklu. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi A. K., kuris paaiškino, kad 45 bute yra jo neblaivi sugyventinė L. D., kuri grasina namuose laikomu ir jam priklausančiu dujiniu pistoletu, bei rankomis mušė jam per veidą, tuo sukeldama fizinį skausmą. Užėjus į butą L. D. rankos buvo tuščios. Paklausus, kur yra ginklas, pastaroji nurodė, kad ginklą paslėpė po lova. Patikrinus palovę buvo rastas juodas pistoletas be šovinių lizde bei šalia padėta tuščia dėtuvė. Ginklo numeris buvo nutrintas, ant ginklo buvo užrašas „Police“. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, sunkiai orientavosi aplinkoje, kalba buvo nelogiška. A. K. paaiškino, kad pastaroji yra grįžusi iš psichiatrinės ligoninės. Toliau aiškinantis aplinkybes A. K. paaiškino, kad ginklas priklauso jam, ginklą laikė spintoje, leidimo ginklui neturi, tačiau šiuo metu jį laiko. Kodėl yra nutrintas ginklo numeris, paaiškinti negalėjo (b. l. 3). 2016-03-03 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas dujinis pistoletas, apžiūroje dalyvavo specialistas J. B.. Apžiūros metu nustatyta, kad tai pramoninės gamybos dujinis pistoletas „BBM Mod. Police“ skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais bei yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Ant pistoleto buvęs identifikacinis numeris yra nutrintas (b. l. 6-80). Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo A. K. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 42-44).

Dėl A. K. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. K. – teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 34-36), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 40).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas nesiekiantis baudžiamojo įstatymo už nusikaltimus numatyto šios rūšies bausmės vidurkio.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2016-03-04 nutarimu kaltinamajam A. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 27), kuri paliktina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Dėl nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingų daiktų

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikintini daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai):

- Dėžutė su joje esančiu dujiniu pistoletu „BBM MOD. POLICE“, atiduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą pagal kvitą serija BBB Nr. OVS001944 (b. l. 9-11).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 30 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti galutinę bausmę – 20 parų areštą.

Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai):

- Dėžutę su joje esančiu dujiniu pistoletu „BBM MOD. POLICE“, atiduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą pagal kvitą serija BBB Nr. OVS001944 (b. l. 9-11).

1. Nesutikdamas su arešto paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.