- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- 1A-578-593-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-1-00273-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė (pirm.), Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- N. D.
- Civilinis ieškovas
- D. K.
- Advokatai
- Gintaras Česnulevičius
Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-578-593-2014
Pranešėja Daiva Jankauskienė Proceso Nr. 1-55-1-00273-2013-0
2014 m. spalio 08 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Arūno Paštuolio ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, nuteistajai N. D., jos gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. D. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo N. D. nuteista pagal 140 str. 2 d. (iki 2013-07-13 galiojusia redakcija) laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos vykdančios priežiūrą leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos.
Taip pat priteista iš N. D. civilinei ieškovei D. K. 250 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. D. nuteista pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2013-07-01, apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) k., ji L. K., gim. 2002-09-25, laikydama už peties, nusivedė į savo namus, kur koridoriuje jam rankomis sudavė ne mažiau penkiolikos kartų į galvą, sukeldama fizinį skausmą, nugriuvusį užpjudė šunimi, kuris įkando vaikui į kairę koją, tuo nukentėjusiajam L. K. padarė odos nubrozdinimus ir kraujosruvą odoje ir poodyje kairėje blauzdoje, dėl to nežymiai sutrikdė mažamečiui sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji N. D. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti, o baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde ji teigia, kad viso bylos tyrimo metu ji neigė savo kaltę, o teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nėra surinkta jos kaltę patvirtinančių įrodymų, be to, teismas nesivadovavo teismų praktika dėl įrodymų vertinimo, juos vertino netinkamai. Ji teigia, kad kartu su L. K. nuėjo į jos butą, ji pastarojo jėga netempė. Bute jis atsiprašė apeliantės sūnaus už tai, kad lauke kitų vaikų akivaizdoje numovė jam kelnes. Kai L. K. apsisuko išeiti, iš po stalo iššoko jų kalytė ir griebė jam už sėdmenų bei kelnių. Tuomet apeliantė pradėjo mušti ir barti savo šunį ir dėl to kilo didelis triukšmas, o L. K. išbėgo į lauką. Tačiau L. K. ji nemušė, šunimi neužpjudė. Tai patvirtino visi byloje dalyvę liudytojai, išskyrus patį nukentėjusįjį L. K. ir jo motiną D. K., kurių parodymai dėl asmeninio suinteresuotumo turėtų būti vertinami kritiškai. L. U. M. ir M. M., parodė, jog girdėjo triukšmą apeliantės namuose, o L. K., grįžęs iš N. D. namų jiems sakė, kad jį buvo užpuolęs šuo, tačiau apie jokius sumušimus jis neužsiminė. Apie tai, jog buvo mušamas, nukentėjusysis nieko nesakė ir apžiūros gydymo įstaigoje metu. Tai, jog L. buvo sumuštas, teigta tik nuvykus nukentėjusiajam su motina, su kuria apeliantės santykiai yra įtempti, pas teismo medicinos ekspertą. Apeliantė teigia, kad jos parodymus taip pat patvirtino nukentėjusiojo dėdė R. B. bei jos sūnus A. M.. Be to, nukentėjusiajam nebuvo nustatyti jokie sužalojimai, išskyrus žymę, galėjusią likti po galimo šuns įkandimo, o teismo medicinos eksperto išvada visiškai paneigia nukentėjusiojo parodymus, jog N. D. jam tariamai kumščiais sudavė apie 15 smūgių į galvą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio normomis, patikrinus bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, sprendžia, kad nuteistosios apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.
Šalies argumentai
Apeliantė ginčija nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, teigia, jog L. K. smūgių nesudavė, jo į namus netempė, tik liepė atsiprašyti sūnaus, šuns neužsiundė, o priešingai – barė savo šunį, kai jis puolė nukentėjusįjį, dėl ko ir kilo triukšmas.
Tokie apeliantės teiginiai paneigti byloje ištirtais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais įrodymais. Būtent mažametis nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, jog nuteistoji jam sudavė smūgius rankomis, kurie buvo nestiprūs, tačiau dėl šių smūgių jam skaudėjo galvą ir petį. D. K. nurodė, jog sūnus jai telefonu pasakė, kad jį apkančiojo šuo, o Artūro (M.) mama sumušė. V. L. jai pasakojo, kad jis pramovė kelnes Artūrui dėl ko jo mama iš pradžių puolė Ugnių, galvodama, kad taip padarė jis, paskui stvėrė Luką, įsitempė į koridorių ir pradėjo daužyti. Tai, jog nuteistoji vedėsi L. K. į savo namus patvirtino ir mažamečiai liudytojai M. M. ir U. M. bei A. M. (N. D. sūnus), kuris nurodė, jog mama atsivedė Luką ir paprašė, kad jo (A. M.) atsiprašytų. L. R. B. taip pat teigė, jog matė, kaip N. D. į savo namus nusivedė L. K.. Šias aplinkybes patvirtino ir I. D., kuri teigė, jog Nijolė ar tai tempė, ar tai vedė vaiką į kambarį, paskui užsidarė kambario duris, o jai paklausus, kas dedasi N. D. liepė ,,nekišti nosies“. Nors šių aplinkybių, t. y., jog L. K. buvo N. D. namuose neneigia ir pati nuteistoji, tačiau minėtų liudytojų parodymai paneigia nuteistosios nurodytas aplinkybes, jog ji tik kartu su nukentėjusiuoju nuėjo į namus, jėga jo netempė, o namuose smurto nevartojo, tik liepė nukentėjusiajam atsiprašyti N. D. sūnaus už savo netinkamą elgesį. N. D. taip pat teigia, jog tarp jos ir nukentėjusiojo motinos yra konfliktiški santykiai, todėl L. K. apie jo sumušimą nurodė tik po to, kai kartu su mama nuėjo pas teismo medicinos ekspertus, o iki to laiko nieko apie sumušimą nekalbėjo. Kolegija sutinka su skundo motyvu, jog pirmieji duomenys apie sumušimą gauti tik 2013 07 05, t. y. specialistui apžiūrint nukentėjusįjį, o L. K. ligos kortelės išraše nurodyta, jog ,,vakar kaimyno šuo nudrėskė blauzdą“ (7 b. l.), tačiau tai nesudaro jokio pagrindo netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusysis apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė sumušimo aplinkybes, tai, jog nuo suduotų smūgių jam skaudėjo, t. y. tą patį, kaip ir specialistui apžiūros metu (8-9 b. l.). Akivaizdu, jog liudytojas teismui pasakojo tikras, o neišgalvotas ar įteigtas aplinkybes, kadangi būdamas neįsitikinęs dėl to, ar nuteistoji jį užpjudė šunimi, jis teisme teigė, jog tiksliai to pasakyti negali, nurodydamas, jog ,,galbūt užpjudė“. Įvertinus tai, jog N. D. įsivedė nukentėjusįjį į namus, vesdamasi buvo įpykusi (ką patvirtino liudytoja I. D. bei U. M. ir M. M.), kas vyko namuose matė tik nukentėjusysis L. K., todėl netikėti šio mažamečio nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog N. D. sudavė smūgius mažamečiui L. K. ir taip sukėlė jam fizinį skausmą.
N. D. nuteista ir už tai, jog užpjudė mažametį šunimi ir taip jam nežymiai sutrikdė sveikatą. Tai, jog N. D. liepė šuniui pulti L. K., pastarais nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas teisme jis šių aplinkybių nepatvirtino. Kitų įrodymų, jog šuo nukentėjusiajam įdrėskė dėl to, jog nuteistojo siundė šunį, byloje nėra. Pati nuteistoji nurodė, jog jų kalytė buvo atsivedusi šuniukų, todėl tikėtina, jog jos elgesys galėjo būti agresyvus. Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo sutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nežymus kūno sužalojimas L. K. buvo padarytas tyčiniais N. D. veiksmais. Nuosprendyje nurodyta N. D. veika užsiundant šunį bei dėl to atsiradę padariniai – nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 3 p.), pašalinant iš nuosprendžio aplinkybes, jog užpjudė L. K. šunimi, kuris įkando vaikui į kairę koją, tuo nukentėjusiajam padarė odos nubrozdinimus ir kraujosruvą odoje ir poodyje kairėje blauzdoje, dėl to nežymiai sutrikdė mažamečiui sveikatą ir veikos aplinkybes išdėstant taip:
N. D. 2013-07-01, apie 15.00 val. Varėnos r. sav., Jakėnų sen., Žilinų k., L. K., gim. 2002-09-25, laikydama už peties, nusivedė į savo namus, kur koridoriuje jam rankomis sudavė ne mažiau penkiolikos kartų į galvą, sukeldama fizinį skausmą.
Keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingos nusikalstamos veikos apimties, turi būti įvertintas ir paskirtos bausmės klausimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog iš nuosprendžio pašalinama dalis kaltinimo, kuri nekeičia veikos kvalifikavimo, neteikia pagrindo švelninti bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą. Teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į N. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nuteistosios asmenybę ir teisingai artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmei bausmę ir pagrįstai jos vykdymą atidėjo, padaręs išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 2 p., kolegija
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės 2014 m. gegužės 05 d. nuosprendį pakeisti, pašalinant iš nuosprendžio aplinkybes dėl užpjudymo šunimi ir nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir veikos aplinkybes išdėstyti taip:
N. D. 2013-07-01, apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) k., L. K., gim. 2002-09-25, laikydama už peties, nusivedė į savo namus, kur koridoriuje jam rankomis sudavė ne mažiau penkiolikos kartų į galvą, sukeldama fizinį skausmą.
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.