Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Daivos Prunskienės prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys M. K., užsienyje registruota bendrovė GAMETECH OU.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

6. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apelianto (suinteresuoto asmens) skolininko M. K. apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų – 2024 m. balandžio 3 d. taikos sutarties; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-10512-964/2024; mokėjimo pavedimo, patvirtinančio skolininko prievolių dalies (10 000 Eur) 2024 m. gegužės 13 d. įvykdymą,; antstolės patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti - priėmimo klausimą.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

8. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismas dalį apelianto patektų naujų įrodymų - 2024 m. balandžio 3 d. taikos sutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-10512-964/2024, - turi galimybę gauti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, todėl šių dokumentų papildomas prijungimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinis, tad minėtus rašytinius įrodymus atsisakytina prijungti. Kiti apelianto pateikti rašytiniai įrodymai – mokėjimo nurodymas bei antstolės patvarkymas - prijungiami prie bylos medžiagos, laikant, kad jie turi reikšmę nagrinėjamai bylai.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti šalių vykdymo procese sudarytą Taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.156 straipsnis). Šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi pareigą įsitikinti, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, ją bus galima įvykdyti, kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis sukuria procesines ir materialines teisines pasekmes ir tampa vykdytinu dokumentu (CK 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnis, CPK 293 straipsnio 5 punktas, 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Daiva Prunskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0068/24/00614 pagal Telšių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-5753-1118/2023 dėl 47 712 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko M. K. išieškotojo užsienyje registruotos bendrovės GAMETECH OU naudai. Priėmus vykdyti vykdomąją bylą, antstolei buvo pateikta patvirtinimui šalių - skolininko M. K. ir išieškotojo GAMETECH OU - 2024 m. gegužės 6 d. sudaryta taikos sutartis.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė tvirtinti pareiškėjos antstolės Daivos Prunskienės teismui pateiktą šalių 2024 m. gegužės 6 d. sudarytą Taikos sutartį, nurodydamas, jog (i) Taikos sutarties 4 punkto sąlyga, kurioje nustatyta 10 000 Eur bauda skolininkui tuo atveju, jei bus netinkamai vykdoma Taikos sutartis, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, prieštarauja viešajam interesui; (ii) teismas neturi duomenų apie skolos faktą ir dydį bei iš kokių teisinių santykių yra keliami reikalavimai. Skolininkas M. K. nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir pateikė atskirąjį skundą.

14. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualu, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tvirtinti šalių 2024 m. gegužės 6 d. šalių sudarytą Taikos sutartį, sutartyje esant sąlygai, jog skolininkas, Taikos sutarties neįvykdymo atveju, privalo sumokėti išieškotojui 10 000 Eur baudą.

15. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama procesinė situacija, kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), o pagal to paties straipsnio 2 dalies 7 punktą – kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

16. Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), nurodęs, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 49684/99; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Tamrazyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019 26 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apelianto (skolininko) atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos antstolės D. Prunskienės prašymą tvirtinti šalių – skolininko M. K. ir išieškotojo GAMETECH OU – 2024 m. gegužės 6 d. sudarytą taikos sutartį, savo procesinį sprendimą (priimtą skundžiamą nutartį) iš esmės nemotyvavo, o tik deklaratyviai nurodė, jog šalių Taikos sutarties 4 punkto sąlyga, kurioje nustatyta, kad jeigu skolininkas pažeidžia Taikos sutartimi nustatytą mokėjimo grafiką, skolininkas privalo išieškotojui sumokėti 10 000 Eur baudą, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, prieštarauja viešajam interesui, todėl negali būti tvirtinama.

19. Nors CPK nuostatos nenumato teismui teisės savo iniciatyva keisti ir papildyti pateiktos taikos sutarties turinio, tačiau pats taikos sutarties tvirtinimas ar atsisakymas ją tvirtinti, nėra formaliai atliekamas veiksmas. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio bylose teismas gali ir turi ex officio (pagal pareigas) bei ex proprio motu (savo iniciatyva), jeigu tai būtina, pavyzdžiui, kilus abejonėms, kad sutarties sąlygos gali prieštarauti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, ar pažeidžia šalių ar trečiųjų asmenų teises ir pan., esant būtinybei, išreikalauti papildomus įrodymus, siekiant įvertinti tokių rizikų tikimybės pagrįstumą, jei reikia siūlyti tikslinti sutarties tekstą arba siekiant pašalinti abejones spręsti klausimą dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka paskyrimo.

20. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, turėdamas abejonių dėl pateiktos tvirtinti taikos sutarties konkrečios sąlygos, nesudarydamas galimybės šalims paaiškinti savo pozicijų, pateikti papildomų įrodymų (jei to būtų reikėję), neišsiaiškinęs situacijos (tame tarpe ir dėl susidariusios skolos pagrindo, teisinių santykių, kurių pagrindu susidarė skola, skolos dydžio ir pan.), skubotai priėmė nutartį, iš esmės nemotyvavęs savo sprendimo atsisakyti tvirtinti Taikos sutartį, nedetalizavęs, kame įžvelgtinas dviejų subjektų išreikštos valios ydingumas ir prieštaravimas viešajam interesui.

21. CPK 291 straipsnio 1 punkto 5 dalyje imperatyviai nurodoma, jog teismo nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Ši teisinis reguliavimas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti šalių Taikos sutartį, turėjo aptarti ir motyvuotai pagrįsti, kodėl pateikta Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms / bendriesiems teisės principams bei (ar) viešajam interesui, tačiau šiuo konkrečiu atveju buvo apsiribota tik formaliu konstatavimu, kad Taikos sutarties 4 punkto sąlyga neatitinka bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei prieštarauja viešajam interesui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus skolininko M. K. turimo įsiskolinimo išieškotojui GAMETECH OU bendrą dydį (47 712 Eur skola + 1 725,48 Eur palūkanos = 49 437,48 Eur), tai, jog vykdomasis dokumentas (teismo įsakymas) buvo priimtas ir įsiteisėjo dar 2023 metais, priteisto kreditoriui įsiskolinimo sumokėjimas prašoma patvirtinti taikos sutartimi išdėstomas net iki 2024 m. pabaigos, įsiskolinimas, tikėtina, susijęs su verslo santykiais ir pan., negalima daryti pagrįstos išvados dėl susitarimo, numatančio 10 000 Eur baudą (netesybas) už mokėjimo grafiko pažeidimą, akivaizdaus ir aiškaus neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas turėjo detalizuoti ir motyvuoti, kame toks neteisėtumas įžvelgtinas.

22. Taip pat sutiktina ir su apelianto argumentu, kad nepagrįstas yra pirmosios instancijos teismo argumentas, jog teismui nėra aiškus skolos susidarymo faktas, dydis bei iš kokių teisinių santykių yra keliami reikalavimai. Kaip visiškai teisingai nurodoma atskirajame skunde, visus šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas galėjo gauti arba iš teismų informacinės sistemos (susipažinęs su civilinės bylos Nr. eL2-5753-1118/2023 medžiaga), arba išreikalaudamas antstolės vykdomos vykdomosios bylos medžiagą.

23. Pabrėžtina, kad teismo nutartis yra motyvuota tik tuo atveju, jeigu teismas nurodo savo išvadų faktinius ir teisinius argumentus, todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą normą, pagal kurią teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas yra absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas.

24. Primintina, kad taikos sutarties vykdymo procese sudarymas yra galimas pagal minėtą CPK 595 straipsnio normas ir tokio susitarimo tvirtinimas ar atsisakymas tvirtinti yra teismo kompetencijoje. Nagrinėjant prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, būtina išsiaiškinti suinteresuotų asmenų pozicijas dėl taikaus susitarimo vykdymo procese galimybių, vertinant konkrečių sąlygų atitiktį imperatyvioms teisės normoms ir viešajam interesui, turi būti atsižvelgiama ir į naujai apeliacinės instancijos teismui pateiktus argumentus ir įrodymus, jie turi būti vertinami.

25. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad skundžiama nutartis yra be motyvų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas tinkamai neužtikrino šalių teisės pateikti papildomus paaiškinimus dėl teismui kilusių abejonių dėl sudarytos Taikos sutarties sąlygos, numatančios papildomą Taikos sutarties vykdymo užtikrinimą pakankamai didele 10 000 Eur skolininko mokama išieškotojui bauda už Taikos sutarties neįvykdymą / tinkamą nevykdymą (CPK 12, 17 straipsniai), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis naikintina ir vykdymo procese sudarytos Taikos sutarties tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Teismas, nustatęs absoliutų procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą, nepasisako ir neanalizuoja atskirojo skundo argumentų ir motyvų dėl sprendžiamo klausimo esmės. Bylą nagrinėjant pakartotinai ir įvertinus reikšmingas aplinkybes, ginčijamos aplinkybės ir paties pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo pagrįstumas turi būti vertinami pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Apelianto (suinteresuoto asmens) M. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl taikos sutarties vykdymo procese tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.