- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-765-372/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės A. R. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas, atsakovei A. R. per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2012 m. gegužės 22 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo Swedbank, AB, ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovės A. R. 12929,80 Lt negrąžintą kredito likutį, 1507,22 Lt kredito palūkanas, 127,59 Lt kredito delspinigius, 143,62 Lt palūkanų delspinigius, 19,00 procentų metines palūkanas už negrąžintą kreditą 12929,80 Lt nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki visos kredito sumos grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 14708,23 Lt sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 441,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovė A. R. 2012 m. birželio 12 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, taip pat prašė į bylą atsakove įtraukti L. R.. Nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nes nežinojo apie pradėtą teismo procesą. Pažymėjo, kad pasinaudojo suteiktu kredito limitu, tačiau pažeidė sutarties 4.1 punktą ir įmokų laiku nemokėjo. Teigė, kad gautais kredito pinigais naudojosi ir atsakovės sutuoktinis J. R., pinigus panaudojo šeimos labui, todėl su savo sutuoktiniu pagal vartojimo kredito sutartį privalo atsakyti solidariai. Tvirtino, kad po sutuoktinio J. R. mirties (duomenys neskelbtini), Šiaulių 1-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla, todėl mano, jog į bylą atsakovais turi būti įtraukti J. R. pirmos eilės įpėdiniai – L. R. ir vaikai iš J. R. pirmos santuokos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atmetė atsakovės A. R. pareiškimą dėl teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendė, kad apie priimtą ieškinį atsakovė buvo informuota tinkamai: pagal ieškovo nurodytą adresą: (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas teismo pranešimas ir ieškovo ieškinys, dokumentams grįžus su kurjerio atžyma, jog gavėjas nerastas, ir sutikrinus duomenis apie atsakovės gyvenamąją vietą Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis, nustatyta, kad atsakovės paskutinė gyvenamoji vieta ta pati, kaip ir nurodė ieškovas, o „Sodros“ duomenimis, atsakovės darbo santykiai nuo (duomenys neskelbtini) yra pasibaigę, todėl ieškovui prašant atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas (bankas) sutartį sudarė tik su atsakove, jos sutuoktinis nebuvo sutarties bendraskoliu. Nurodė, kad bankas, sudarydamas sutartį su atsakovę, vertino tik jos gaunamas pajamas, atsakovė viena užpildė prašymą kreditui gauti, šis kreditas buvo suteiktas atsakovei asmeniškai, jos sutuoktinis sutarties nepasirašė. Pabrėžė, kad pagal sutarties sąlygas kreditas buvo suteiktas atsakovės A. R. asmeninėms reikmėms. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad pagal sutartį gautais kredito pinigais naudojosi ir miręs jos sutuoktinis. Teismo vertinimu, atsakovė nenurodė svarbių priežasčių dėl kurių negalėjo laiku pateikti atsiliepimo, o atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji sirgo depresija, neskaitė laikraščių, nesinaudojo internetu, nelaikytinos svarbia priežastimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, apeliantė (atsakovė) A. R. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas. Tvirtinama, kad kredito sutarties sudarymo metu nebuvo nutraukta jos santuoka. Apeliantė mano, kad jos prisiimta prievolė yra solidari sutuoktinių prievolė ir skola turi būtų išieškoma iš bendro jungtinio sutuoktinių turto. Apeliantės vertinimu, teismas sprendimu už akių nusprendė dėl neįtrauktų į procesą asmenų (sutuoktinio paveldėtojų) teisių ir pareigų. Pabrėžia, kad sutuoktinio paveldėtojams tenka pareigą nuginčyti prezumpciją, jog kredito pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams. Atkreipia dėmesį, kad neturėjo galimybių pareikti teismui įrodymų apie tai, kur buvo panaudotas kreditas, kadangi procese nedalyvavo, o teismas ginčijama nutartimi užkirto kelią šiems įrodymams pateikti. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kad ji buvo tinkamai informuota apie ieškinį. Pažymi, kad teismas nesivadovavo CPK 118 straipsnio nuostatomis ir nesiuntė procesinių dokumentų apeliantės atstovui.
Atsiliepimas
Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, ieškovas Swedbank, AB, prašo skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti teismo sprendimo už akių. Pažymėjo, kad kredito sutartis buvo sudaryta tik su atsakove, ir kreditas suteiktas jos asmeninėms reikmėms. Ieškovo manymu, procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės (atsakovės) A. R. atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl procesinių dokumentų įteikimo
Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas už akių buvo siųsti ieškovo ieškinyje nurodytu atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (1, 16–17, 19, 26 b. l.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo kad, „Sodros“ duomenimis, atsakovės darbo santykiai nuo (duomenys neskelbtini) yra pasibaigę, tai patvirtina ir bylos medžiaga (20 b. l.).
Teismas sutinka su apeliantės teiginiais, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, kadangi tai išplaukia iš teisinio reglamentavimo (CK 2.16 str. 1 d., LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. 2 d.), tačiau pažymi, jog apeliantės nurodyta aplinkybė, kad po sutuoktinio mirties ji persikėlė gyventi į jai asmenines nuosavybės teises priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), nepašalina jos pareigos deklaruoti naują gyvenamąją vietą.
Pagal LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą gyvenamąją vietą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą, ją deklaruoja per 7 darbo dienas nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo.
Teismas taip pat pripažįsta nepagrįstais apeliantės skundo teiginius, kad aplinkybė, jog procesiniai dokumentai apeliantei įteikti viešo paskelbimo būdu, o nepaskirus kuratorių ar neįteikus dokumentų antstolio pagalba, pagrindžia apeliantės teisės dalyvauti procese pažeidimą. Bylos duomenimis, apeliantė pateikė teismui jos atstovės (advokatės) paruoštą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (28–30 b. l.), ir teismas skundžiama nutartimi išsprendė jame keltus reikalavimus, apeliantė taip pat pateikė atskirąjį skundą, todėl apeliantės teisė būti išklausytai buvo įgyvendinta.
Teismas plačiau neanalizuoja skundo teiginių dėl teismo pareigos skundžiamą nutartį įteikti pagal CPK 118 straipsnio 1 dalį, kadangi pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo (67 b. l.).
Dėl kitų skundo teiginių
Teismas nesutinka su apeliantės skundo teiginiais, kad sutuoktinio paveldėtojams teko pareigą nuginčyti prezumpciją, jog kreditas nebuvo panaudotas šeimos poreikiams, t. y. paneigti šios prievolės bendrumo prezumpciją.
Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga.
Bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.
Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, siekdama suvienodinti teismų praktiką aiškinant CK 3.92 straipsnio 3 dalies ir 3.109 straipsnio santykį, 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 išaiškino, kad kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu.
Atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju būtent apeliantė, siekdama, kad jos prisiimta prievolė pagal vartojimo kredito sutartį būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių (paveldėtojų), turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog kredito sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, tačiau apeliantė tai neįrodinėjo, o apsiribojo deklaratyviais teiginiais. Nors apeliantė teigė, kad neturėjo galimybių pateikti teismui įrodymų apie kredito panaudojimą, kadangi procese nedalyvavo, o teismas ginčijama nutartimi užkirto kelią šiems įrodymams pateikti, kaip minėta, apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, Šiaulių apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą, bylos duomenimis, atsakovę atstovauja advokatė, todėl apeliantė nepaneigė šių įrodymų pateikimo teismams galimybių stokos.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog apeliantės nurodytos aplinkybės ir išdėstyti teiginiai galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir negalima pagrįstai abejoti dėl teismo sprendimo už akių pagrįstumo.
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.