- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- 2S-1157-777/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. P., V. Z.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1157-777/2015
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. liepos 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens I. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. P., V. Z. dėl baudos skyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas teismo skirti I. P. baudą už 2014-11-13 patvarkymo Nr. S1-310349 dėl ginklų pristatymo ir 2014-11-19 turto arešto akte Nr. S1-311281 ir 2014-12-30 turto arešto akte Nr. S1-319568 nurodytų įpareigojimų dėl transporto priemonės pristatymo ir reikalavimų dėl areštuotų transporto priemonių saugojimo vietos nurodymo nevykdymo. Nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/14/03722 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės I. P. išieškotojai V. Z. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-19 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-906-889/2014 dėl 19 444,36 Eur skolos. 2014-11-13 patvarkymu Nr. S1-310349 dėl ginklo pristatymo skolininkė I. P. įpareigota pristatyti areštuotus ginklus – dujinį revolverį ME 38 „Compact G“, mažos galios revolverį ME 38 „Magnum“ į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Vidaus reikalų ministerijos. Nurodo, kad patvarkymas skolininkei išsiųstas deklaruotos gyvenamosios buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir darbovietės adresu (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), bei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Patvarkymas dėl ginklo pristatymo įteiktas skolininkės darbovietės adresu (duomenys neskelbtini). Antstolio kontoroje gautas 2015-01-28 raštas iš Ginklų fondo prie Vidaus reikalų ministerijos, kuriame nurodyta, kad skolininkė reikalingų ginklų į Ginklų fondą nepristatė. Be to, 2014-11-19 turto arešto aktu Nr. S1-311281 skolininkė I. P. įpareigota pristatyti areštuotą nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) antstoliui A. S. apžiūrai, o 2014-12-30 turto arešto aktu Nr. S1-319568 skolininkė I. P. įpareigota pristatyti areštuotą nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) antstoliui A. S. apžiūrai. Skolininkei nepristačius ginklų į Ginklų fondą prie Vidaus reikalų ministerijos ir areštuotų transporto priemonių į antstolio A. S. kontorą bei nenurodžius areštuotų priemonių saugojimo vietos, antstolis kreipėsi į teismą prašydamas taikyti CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytas priemones – skirti numatyto dydžio baudą (iki vieno tūkstančio litų) už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-28 nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies. Paskyrė I. P. už vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/03722 priimto 2014-11-13 patvarkymo Nr. S1-310349 „Dėl ginklų pristatymo“ reikalavimų nevykdymą 3 Eur baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną nuo teismo nutarties priėmimo dienos. Iš pateiktų įrodymų nustatė, kad automobiliai „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-09-07 ir 2014-09-24 yra išregistruoti pasibaigus jų eksploatacijai, turto areštai nurodytoms transporto priemonėms išduoti 2014-11-19 ir 2014-12-30, t. y., jau išregistruotoms transporto priemonėms. Konstatavo, kad skolininkė pagrįstai nevykdė antstolio nurodymo pristatyti areštuotas transporto priemones, nes turto arešto sudarymo dieną jos nebepriklausė I. P., todėl atmetė prašymą skirti baudą dėl transporto priemonių pristatymo ir reikalavimų dėl areštuotų transporto priemonių saugojimo vietos nurodymo nevykdymo. Dėl ginklų pristatymo į Ginklų fondą nurodė, kad antstolis areštuodamas jai priklausantį turtą, įpareigojo I. P. pristatyti ginklus į Ginklų fondą, siekiant juos realizuoti ir padengti išieškotojai skolą, tačiau skolininkė neįvykdė antstolio patvarkymo ir nepristatė ginklų į antstolio nurodytą Ginklų fondą. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatė, kad 2014-11-13 patvarkymas Nr. S1-310349 suinteresuotam asmeniui (skolininkei) I. P. įteiktas tinkamai. Konstatavo, kad antstolio patvarkymas dėl ginklų pristatymo nebuvo vykdomas be svarbios priežasties, todėl I. P. skyrė baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo teismo nutarties priėmimo dienos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-28 nutartį panaikinti. Nurodo, kad antstolis neturėjo teisės areštuoti I. P. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nes I. P. savanoriškai mokėjo ir moka kompensacijas V. Z., turtas nėra įkeistas hipoteka. Dėl ginklų perdavimo Ginklų fondui nurodo, kad įstatymai jai nesuteikia teisės parduoti arba perleisti ginklus, apie draudimą parduoti ginklus ją informavo Klaipėdos apskrities VPK, kuriame registruoti ginklai. Nurodo, kad viena augina du nepilnamečius vaikus, todėl į civilinės bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukta Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir nepilnamečiai vaikai, gyvenantys areštuotame bute.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas antstolis A. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-28 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad areštavo skolininkei priklausančius ginklus ir įpareigojo juos pristatyti Ginklų fondui, kur jie bus įstatymų nustatyta tvarka realizuoti, vadovaudamasis Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktu, numatančiu, kad Ginklų fondas organizuoja įstatymų nustatyta tvarka paimtų ginklų ir šaudmenų realizavimą ar jų sunaikinimą. Skolininkei nevykdant antstolio įpareigojimo, teismas už antstolio įpareigojimo nevykdymą pagrįstai skolininkei skyrė baudą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Byloje kilo ginčas dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas skyrė skolininkei baudą už 2014-11-13 patvarkymo Nr. S1-310349 dėl ginklų pristatymo nevykdymą, kitą prašymo dalį dėl baudos skyrimo nevykdant 2014-11-19 turto arešto akte Nr. S1-311281 ir 2014-12-30 turto arešto akte Nr. S1-319568 nurodytų įpareigojimų dėl transporto priemonės pristatymo ir reikalavimų dėl areštuotų transporto priemonių saugojimo vietos nurodymo atmetė, ši teismo nutarties dalis įsiteisėjo, todėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro tik apskųstos teismo nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
CPK 585 straipsnio 1, 2 dalyse yra įtvirtinta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė ir atsakomybė už reikalavimo nevykdymą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio (iki 2015-01-01 galiojusioje redakcijoje – iki vieno tūkstančio litų) baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti tik įstatymai. CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).
2014-10-02 turto areštu Nr. S1-301132 areštuoti skolininkei priklausantys ginklai: dujinis revolveris ME 38 „Compact G“, ginklo identifikavimo Nr. 1201241 ir mažos galios revolveris ME 38 „Magnum“, ginklo identifikavimo Nr. 1201242, bei kitas skolininkei priklausantis turtas. 2014-11-13 patvarkymu Nr. S1-310349 dėl ginklo pristatymo skolininkė I. P. įpareigota pristatyti areštuotus ginklus – dujinį revolverį ME 38 „Compact G“, mažos galios revolverį ME 38 „Magnum“ į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Vidaus reikalų ministerijos. 2014-10-02 turto arešto aktu ir 2014-11-13 patvarkymu skolininkei buvo išaiškinta teisė dėl antstolio procesinių veiksmų paduoti skundą CPK 510 straipsnyje įtvirtinta tvarka, tačiau skolininkė antstolio veiksmų aprašant jai priklausantį turtą (ginklus) ir įpareigojant ją pristatyti ginklą Ginklų fondui neskundė. Apeliantė nurodo, kad antstolis neturėjo teisės areštuoti I. P. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nes I. P. savanoriškai mokėjo ir moka kompensacijas V. Z., turtas nėra įkeistas hipoteka, tačiau nurodytų aplinkybių tyrimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl spręsdamas baudos skyrimo teisėtumo klausimą apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisako.
Iš esmės apeliantė I. P. atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad įstatymai jai nesuteikia teisės parduoti arba perleisti ginklus. CPK 699 straipsnis nustato, kad turtas, kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra apribota, yra realizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. 1996-07-11 Ginklų fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad Ginklų fondas organizuoja įstatymų nustatyta tvarka paimtų ginklų ir šaudmenų realizavimą ar jų sunaikinimą, todėl antstolis areštavo skolininkei priklausančius ginklus ir įpareigojo skolininkę juos pristatyti Ginklų fondui, kur jie būtų realizuoti įstatymų nustatyta tvarka, o gautos po realizavimo piniginės lėšos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininkei nevykdant antstolio įpareigojimo, teismas pagrįstai už antstolio įpareigojimo nevykdymą skolininkei skyrė baudą.
Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą (CPK 585 straipsnis), todėl baudos, kaip priemonės, palengvinančios vykdymo išlaidų išieškojimo procesą už antstolio patvarkymo nevykdymą, taikymas šiuo atveju atitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Paskirta 3 Eur už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną bauda nėra didelė, įvertinus pažeidimo pobūdį bei aplinkybę, kad maksimali bauda už vieną dieną yra 289 Eur. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną paskyrė nuo teismo nutarties priėmimo dienos. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad apeliantė ginčijo baudos paskyrimą, bylos skyrimo nagrinėti apeliacine tvarka terminai nepriklauso nuo apeliantės valios, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismo rezoliucinė dalis tikslintina nurodant, kad bauda už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną skiriama nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Apeliantė nurodo, kad viena augina du nepilnamečius vaikus, todėl į civilinės bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukta Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir nepilnamečiai vaikai, gyvenantys areštuotame bute, tačiau konstatuotina, kad įstatymai nenumato vaikų teisių apsaugos institucijos ar nepilnamečių vaikų dalyvavimo šios kategorijos bylose, todėl apeliantės reikalavimai laikytini nepagrįstais.
Asmuo negali būti pripažintas kaltu, jei atsisakė vykdyti arba negali įvykdyti antstolio reikalavimų dėl objektyvių priežasčių. Apeliantė iki nutarties dėl baudos skyrimo priėmimo jokių priežasčių, kodėl negali įpareigojimo įvykdyti, antstoliui nenurodė. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus, taigi apeliantė turi pareigą pateikti antstoliui sprendimo įvykdymą patvirtinančius įrodymus.
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Patikslinti teismo nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad suinteresuotam asmeniui I. P. 3 Eur dydžio bauda už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną skiriama nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.