Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. A. ieškinį atsakovams P. R. ir E. R. bei atsakovų P. R. ir E. R. priešieškinį ieškovei Z. A. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Patikslintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos teikimą ieškovė motyvavo tuo, kad siūloma naudojimosi tvarka yra patogi bendraturčiams, kadangi šiame žemės sklype yra du pastatai ), kurių vienas - nuosavybės teise priklauso atsakovui P. R., o kitas priklauso ieškovei. Pastatai sujungti tarpusavyje, kiekvienas pastatas turi po 2 atskirus įėjimus - išėjimus: po vieną iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir po vieną iš kiemo pusės. Kieme prie pastatų yra priešgaisrinės paskirties laiptai, ieškovei ir atsakovams nuosavybės teise priklauso po ½ laiptų dalį. Pagal ieškovės pateikiamą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą ieškovei ir atsakovams priklausantys pastatai būtų ant kiekvienam iš šalių skiriamos naudotis žemės sklypo dalies, o žemė po laiptais, kurie ieškovei ir atsakovams priklauso po ½ ir yra bendri, pagal pateikiamą projektą būtų bendro naudojimo.

5. Patikslintame priešieškinyje ( b.l.103-104) atsakovai nurodo, kad ieškovei nebeįtinka nei esanti, nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka, nei atsakovų pasiūlytas protingas, racionalus ir abiejų ginčo šalių interesus atitinkantis žemės sklypo naudojimosi planas (kuris buvo pateiktas ir pagrįstas priešieškinyje), todėl atsakovai dar kartą kreipėsi į matininką, kad būtų parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, kuriame visas žemės sklypas būtų padalintas abiem bendrasavininkams proporcingai turimoms žemės sklypo dalims, nepaliekant bendrai valdomos žemės sklypo dalies. Naujo plano privalumu yra tame, jog padalijus žemės sklypą plane nustatyta tvarka, visas žemės sklypo plotas (505 kv.m.) bus paskirstytas žemės sklypo savininkams (proporcingai jų turimai žemės sklypo daliai) ir nebeliks bendrosios nuosavybės, dėl kurios šalys nesutaria. Plano pagrindu suformuotini du savarankiški žemės sklypai (A dalis - 303 m² - ieškovei; B dalis - 202 m² - atsakovams). Kiekvienas žemės savininkas valdys asmeninės nuosavybes teise savo žemės sklypą, o teismo sprendimas taps pagrindu įregistruoti du savarankiškus žemės sklypus VĮ Registrų centre. Šis planas atitinka abiejų ginčo šalių interesus, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų, yra protingas ir teisingas sprendinys. Ryšium su naujo plano pateikimu ieškovas tikslina priešieškinio reikalavimą ir prašo nustatyti žemės sklypo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini), toliau žemės sklypas), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal matininko V. M. 2022 m. sausio 4 d. parengtą Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Naudojimosi tvarkos nustatymo planą (M 1:500, sklypo plotas - 505 m²)( b.l. 105, 134).

6. Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaiko ir prašo tenkinti, priešieškinį prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Ieškinys tenkintinas.

Priešieškinis atmestinas.

8. Nagrinėjamojoje byloje yra sprendžiamas bendraturčių ginčas dėl 505 kv. m. ploto ( 0,0505 ha) Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo. Šalys tikslino ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, atitinkamai teikė teismui ginčo Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projektus. Teismas, neišeidamas iš ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, pasisako tik dėl galutinių šalių reikalavimų ir pateiktų planų projektų( b.l.88-91 ir 103, 105,134).

9. Bylos duomenys -VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (b.l.75-79), žemės sklypo planas ( b.l.54) patvirtina, jog 505 kv. m. ploto ( 0,0505 ha) žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. k.v., esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams: ieškovei Z. A. 303/505 dalys( 315 kv.m.) pagal 2004-02-09 dovanojimo sutartį (duomenys neskelbtini), 2004-03-04 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-12-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovams P. R. ir E. R. 202/505 dalys (190 kv. m.)pagal 2005-12-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 1996-11-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004-03-02 pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypu naudojimosi tvarka tarp bendraturčių, ieškovės ir atsakovų, nenustatyta.

10. Tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise priklauso Pastatas - Parduotuvė su gyvenamosiomis patalpomis ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovui nuosavybės teise priklauso Pastatas - Parduotuvė su administracinėmis patalpomis( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Abu pastatai sujungti.

11. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį ( Civilinio kodekso ( toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis.). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau CK 4.81 straipsnyje yra nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama.

12. Pažymėtina, kad nustatant naudojimosi daiktu tvarką, būtina vadovautis šiais kriterijais: 1) teisėtumo; 2) adekvatumo dalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėje; 3) socialinės taikos ir proporcingumo; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo.

13. Ieškovė nurodė, kad ji nuolat gyvena ginčo Žemės sklype esančiame jai nuosavybės teise priklausančiame pastate ( Pastatas - Parduotuvė su gyvenamosiomis patalpomis), todėl jai yra aktualu, kad būtų nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka ir kiekvienam bendraturčiui būtų žinomos jam priklausančios sklypo ribos, nes nepadalintas žemės sklypas nesaugomas tvora, yra tapęs „miesto tualetu ir asocialių asmenų rinkimosi vieta“. Iš pranešimų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ( b.l.12, 14, 17), atsakymų į pranešimus( b.l.13,15-16) matosi, kad ieškovė ne kartą siuntė atsakovams Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (projektą), tačiau atsakovai teikė pastabas, su ieškovės siūlomais planais nesutiko, todėl akivaizdu, kad dėl Žemės sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo tarp bendraturčių yra nesutarimas, kuris turi būti sprendžiamas teismine tvarka.

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (LAT 2015-07-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Kasacinis teismas nurodė, kad bendrai naudotis paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (LAT 2003-10-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-964/2003). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti (LAT 2006-10-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-536/2006).

15. Kaip anksčiau minėta, ginčo Žemės sklype yra du pastatai, kurių vienas - Pastatas - parduotuvė su gyvenamosiomis patalpomis priklauso ieškovei Z. A., o kitas - Parduotuvė su administracinėmis patalpomis priklauso atsakovui P. R.. Iš ieškovės teismui pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei atsakovo pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopijos ( b.l.106-120) matosi, kad abu pastatai yra sujungti bendra siena, kiekvienas pastatas turi po atskirą įėjimą – išėjimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir po įėjimą – išėjimą iš kiemo pusės. Išorinėje pastatų dalyje (iš kiemo pusės) iš rūsio iki pastogės, per pirmą ir antrą aukštus, yra priešgaisrinės – evakuacinės paskirties laiptai L1 ( toliau – Laiptai) , šių laiptų ieškovei ir atsakovams nuosavybės teise priklauso po ½ dalį.

16. Pagal ieškovės pateikiamą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą( b.l.91), ieškovei ir atsakovams priklausantys pastatai būtų ant kiekvienam iš šalių skiriamos naudotis žemės sklypo dalies, o Laiptai, kurie yra bendri, pagal ieškovės pateikiamą projektą, būtų ant bendrai naudojamos žemės sklypo dalies, tai yra žemė po laiptais būtų bendro naudojimo.

17. Pagal atsakovų planą ( b.l.105, 134) visas žemės sklypas būtų padalintas abiem bendraturčiams proporcingai turimoms žemės sklypo dalims, nepaliekant bendrai valdomų žemės sklypo dalių, tai yra suformuojant du savarankiškus žemės sklypus. Atsakovai savo plano pranašumu laiko tai, kad suformavus du atskirus savarankiškus žemės sklypus, neliks bendrosios nuosavybės dėl kurios šalys nesutaria. Be to, kaip nurodo atsakovai, būtent šis planas atitinka nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimo tvarką ir visiškai atitinka galiojančius detaliojo plano sprendinius, kad įvažiavimas į sklypą turi būti suprojektuotas „iš kiemo pusės“.

18. Taigi teismui pateikti du plano projektai, abiejų šalių pateiktuose planuose aiškiai matosi kiekvienam žemės sklypo bendraturčiui skiriamos naudojimosi žemės sklypu dalys, kurių dydis atitinka žemės sklypo dalį, valdomą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal ieškovės planą - 20 kv. m.( po priešgaisriniais laiptais) būtų paskirta bendram naudojimui, 293 kv.m. - ieškovei ir 192 kv. m.- atsakovams, viso žemės sklypo plotas 505 kv.m. Pagal atsakovų planą būtų suformuoti du atskiri žemės sklypai – ieškovei 303 kv.m. ir atsakovams 202 kv.m., viso sklypo plotas 505 kv.m.

19. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Šioje byloje sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, teisiškai reikšminga aplinkybe teismas pripažįsta faktą, jog kiekvienam bendraturčiui naudotis atitenkanti žemės sklypo dalis tiek pagal ieškovės tiek ir pagal atsakovų planą yra toje žemės sklypo pusėje, kurioje yra kiekvienam savininkui priklausantis pastatas ir ginčo dėl to nėra. Kaip matosi iš šalių paaiškinimų, kadastrinių bylų, šalys jokiais bendrais įrenginiais nei patalpomis, nesinaudoja, išskyrus priešgaisrinės paskirties laiptus, kurių šalims priklauso po ½ dalį. Taigi ginčas iš esmės yra dėl bendro naudojimo žemės ploto ( 20 kv.m.) po priešgaisrinės paskirties laiptais.

20. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Išdėstytų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, jog ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka užtikrina teisėtumo, proporcingumo, socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo principų įgyvendinimą. Teismas nenustatė, kad ieškovės plane paskirtos naudotis dalys skirtųsi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ar objektyviai įtvirtintų prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo, kad pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir trečiųjų asmenų teises.

21. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atlikta žemės sklypo apžiūra vietoje, taip pat kadastrinių matavimų bylų duomenys( Statinių išdėstymo planas, Rūsio bei atskirų aukštų planai) patvirtina, kad kieme, išorinėje pastatų dalyje (Pastatas - Parduotuvė su gyvenamosiomis patalpomis ir Pastatas - Parduotuvė su administracinėmis patalpomis, kurie sujungti vidine siena) yra pastatyti evakuaciniai( priešgaisriniai) laiptai ( indeksas L1), kurių šalims priklauso po ½ dalį. Laiptai užima 20 kv.m. žemės plotą ir turi vienintelį įėjimą – išėjimą su laipteliais( L3). Pagal ieškovės siūlomą projektą, žemės sklypo dalis po Laiptais, kurie yra bendri, turi būti bendro naudojimo. Pagal atsakovų planą bendro naudojimo ploto nėra numatyta, nors patekimas į Laiptus iš kiemo pusės galimas tik per laiptelius L3, kurie tiek pagal ieškovės tiek ir pagal atsakovų siūlomus planus yra ieškovei priklausančioje sklypo dalyje. Atsakovų reikalavimas padalinti žemės sklypą abiem bendraturčiams, nepaliekant bendrai valdomos žemės sklypo dalies po Laiptais, pažeistų pačių atsakovų interesus, nes pagal tokį padalinimą, nenustatant bendro naudojimo ploto, atsakovai netektų galimybės iš kiemo pusės patekti į abiejų šalių bendrai valdomą priešgaisrinę laiptinę, nes vienintelis įėjimas - išėjimas per laiptelius L3 liktų ieškovei individualiam naudojimui paskirtoje sklypo dalyje, kas ateityje galėtų būti nepageidaujamų konfliktų priežastimi. Būtent ieškovės siūlomas planas užtikrintų atsakovams priėjimą prie Laiptų iš bendrai naudojamos žemės sklypo dalies.

22. Nors atsakovas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad turi galimybę patekti į priešgaisrinę laiptinę iš savo sklypo dalies, nes ten taip pat yra laipteliai ir durys, vienok, teismas tokios atsakovų galimybės nevertina, nes kadastrinių matavimų byloje nei laipteliai nei įėjimas - išėjimas nėra numatyti nei pažymėti, o faktiškai egzistuojantys laiptai ir durys, tikėtina, yra tik savavališkai įrengti.

23. Nepagrįstas atsakovų teiginys, kad ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimo tvarka yra nauja tvarka, o atsakovų siūlomas planas visiškai atitinka esančius, galiojančius detaliojo plano sprendinius, nes (duomenys neskelbtini) seniūno nustatytuose techninėse sąlygose yra kategoriškai nurodyta, jog „...įvažiavimą į sklypą projektuoti iš kiemo pusės“ ir pagal atsakovų siūlomą planą būtent toks įvažiavimas iš kiemo pusės ir yra suprojektuotas ir įgyvendintas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal galutinius šalių reikalavimus ir prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką nei ieškovės nei atsakovų plane ( b.l.135), įvažiavimas į sklypą nėra numatytas nei suprojektuotas.

24. Be to, pažymėtina, kad sklype esantys pastatai yra ne tik gyvenamosios, bet ir visuomeninės paskirties ( parduotuvės), todėl būtent toks sklypo padalinimas, kuomet žemę po bendro naudojimo statiniu -Laiptais- pagal ieškovės projektą siūloma palikti bendram naudojimui, atitinka priešgaisrinius ir evakuacinius reikalavimus bei viešąjį ir visuomeninį interesą( sudaro galimybę nelaimės atveju prieiti prie laiptų).

25. Dėl nurodytų aplinkybių, teismo vertinimu, ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka labiau atitinka ne tik abiejų bendraturčių, bet ir visuomenės interesą, todėl ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas.

26. Dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultaciją. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 100 Eur žyminis mokestis ( b.l.3), 121 Eur mokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ už žemės sklypo plano parengimą( b.l.96, 97) ir 300 Eur atstovavimo išlaidų ( b.l.98,99), viso 521 Eur.

27. Valstybės patirtos 41,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7,6 dalimis,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti naudojimosi tvarką 0.0505 ha (505 kv. m.) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. k. v. ) naudojimosi tvarką pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. sausio 28 d. parengtą planą:

ieškovei Z. A. skirti individualiai naudotis žemės sklypo dalį 293 kv. m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame 2022-01-28 Žemės sklypo naudojimosi plane pažymėtą indeksu „2“ (raudonais langeliais);

atsakovams P. R. ir E. R. skirti individualiai naudotis žemės sklypo dalį 192 kv. m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame 2022-01-28 Žemės sklypo naudojimosi plane pažymėtą indeksu „3“ (žaliais langeliais);

bendram ieškovės Z. A. bei atsakovų P. R. ir E. R. naudojimuisi skirti sklypo dalį 20 kv. m., pažymėtą indeksu „1“ (mėlynais langeliais).

Priteisti iš P. R. ir E. R. po 260,50 Eur( du šimtus šešiasdešimt eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų Z. A..

Priteisti iš P. R. ir E. R. po 20,87 Eur ( dvidešimt eurų 87 centus) pašo išlaidų valstybei.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.