Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Blauzdžiaus ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjui A. S., atsakovo Aplinkos ministerijos atstovei Eglei Izokaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl LR Aplinkos ministerijos 2008 05 10 sprendimo Nr. (14-4)-D8-4039 „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“ panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad Aplinkos ministerija, neįsigilinusi ir vietoje nesusipažinusi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, susidedančio iš 1,49 ha miško ir 0,17 ha dirbamos žemės, esančio Riešės seniūnijos Skirgiškių gyvenvietėje, Vilniaus rajone, išdėstymo situacija, 2008 05 10 sprendimu užkirto pareiškėjui kelią pasistatyti statinį sklype. Mano, kad sprendimas akivaizdžiai formalus, be ištyrimo vietoje, smarkiai suvaržė pareiškėjo teises. Sklypas įregistruotas kaip ūkininko ūkis. Pareiškėjas aiškina, kad ruošiasi intensyviai vykdyti ūkio ir esamo miško priežiūros darbus, kuriems atlikti reikalingas įvairus inventorius, o kartu laikino gyvenimo patalpos. Aiškina, kad atsakovė savo sprendime klaidingai rėmėsi Vyriausybės 1992 05 12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX skyriaus 127.9 p. nuostatomis, kadangi sklypas yra gyvenvietės tęsinyje, jam turėjo būti taikomas šių sąlygų 125 punktas.

Numatomam statiniui parinkta vieta, esanti 120 m. nuo Neries upės šlaito, prie kitų žemės sklypų savininkų pastatytų gyvenamųjų ir ūkinių pastatų potvynio metu neužliejamame plote, kaip reikalauja Vyriausybės 1995 12 29 nutarimu Nr. 1640 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127 str. 9.1 p.

Aiškina, kad atsakovė savo sprendimu tarsi įtvirtino dvigubus standartus: gretimų sklypų savininkai gali turėti pastatus ir naudotis jais, o pareiškėjui tokia teisė nesuteikiama.

Pareiškėjas įsitikinęs, kad gali savo žemėje statyti statinį, atitinkantį Vandens telkinių apsaugos reglamentą, laikantis Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. reikalavimų ir 2002 m. Statybų techninio reglamento 1.01.07 numatytų taisyklių.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra miškų ūkio paskirties. Šio sklypo bendras plotas 1,66 ha, o jame miško žemės yra 1,49 ha, kitos naudmenos užima 0,17 ha.

Miškų ūkio paskirties žemės naudojimą ir ūkinės veiklos vystymą reglamentuoja Miškų įstatymas, Žemės įstatymas ir kiti teisės aktai. Remiasi Miškų įstatymo 2 str. 3 dalimi, Žemės įstatymo 26 str. 1 dalimi ir aiškina, kad pagal šiuos teisės aktus nors pareiškėjo žemėje ir yra kitų naudmenų, tačiau sklypas turi būti priskirtas miškų ūkio paskirties žemei. Tokioje žemėje gali būti statomi tik medienos sandėliai bei kiti su mišku susiję įrenginiai. Kitų statinių ir pastatų statyba tokios paskirties žemėje negalima. Remiasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 04 08 nutartimi administracinėje byloje Nr. A/143-643-08 bei 2007 09 21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A/575-754-07. Taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2006 03 14 nutarimu.

Pažymi, kad pagrindinės tikslinės miškų ūkio paskirties keitimą, sklypų formavimą ir pertvarkymą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Miškų įstatymas, Vyriausybės 2002 05 09 nutarimu Nr. 641 patvirtintas Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašas ir kiti teisės aktai. Iš pareiškėjo pateikto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto matyti, kad pareiškėjas ruošiasi 1,66 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą padalinti į tris sklypus ir dviems iš jų pakeisti paskirtį, nes projekte nurodoma, kad formuojami trys sklypai.

Pagal Tvarkos aprašo 6.4 punktą paskirties keitimas galimas tik tuo atveju, kai toks pakeitimas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Pagal Miškų įstatymo 4 str. 3 dalį privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda tampa mažesnė nei 5 ha. Todėl pareiškėjo pateiktas projektas negalėtų būti rengiamas, o parengtas tvirtinamas, nes įstatymas imperatyviai tai draudžia.

Ūkininko ūkio įstatymo 11 str. 1 dalyje nustatyta, kad ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą žemės ūkio paskirties žemės sklype, kuris turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha.

Teigia, kad draudimus skaidyti žemės sklypus, keisti paskirtį ir statyti statinius nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriuos Aplinkos ministerija privalo įgyvendinti. Pažymi, kad Aplinkos ministerijos kompetencija numatyta Vyriausybės 1998 09 22 nutarimu Nr. 1138 patvirtintuose Aplinkos ministerijos nuostatuose. Pagal šių nuostatų 7.10 punktą ministerija nagrinėja asmenų prašymus. Ministerija šiuo atveju išnagrinėjo prašymą ir pateikė savo nuomonę (nes nėra įgaliota oficialiai aiškinti ir taikyti teisės aktų). Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jo sklypas yra gyvenvietės tęsinyje, nes tai prieštarauja Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašui. Sklypas yra miškų ūkio paskirties, o tokiame sklype draudžiama gyvenamųjų pastatų, tame tarpe ir laikinų statyba.

Paaiškina, kad Aplinkos ministerija pagal kompetenciją atsako į suinteresuotų asmenų klausimus, prašymus bei kitus paklausimus, nurodydama, koks yra nustatytas teisinis reglamentavimas ir kokius teisės aktus, esant konkrečiam teisiniam santykiui, reikėtų taikyti.

Pažymi, kad šio teisminio nagrinėjimo dalykas yra Aplinkos ministerijos 2008 05 10 raštas Nr. (14.40)-D8-403, kurį pareiškėjas skundžia, kaip kažką jam užkertantį ar nesuteikiantį teisės, tačiau ministerijai nėra suteikta teisė leisti netaikyti kokių nors teisės aktų ir nustatyti kitokį reglamentavimą nei jis yra įtvirtintas įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

Analizuojant pareiškėjo skundą nėra aišku ir pareiškėjas nenurodo, kokias konkrečias teisės normas pažeidžia ar joms prieštarauja Aplinkos ministerijos pareiškėjui pateiktas 2008 05 10 raštas ir kokiu būdu pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Aplinkos ministerija pagal kompetenciją neturi teisės spręsti klausimų dėl juridinių faktų, kur yra žemės sklypas, duoti leidimą netaikyti kokios nors teisės aktų nuostatos. Daro išvadą, kad Aplinkos ministerijos ginčijamas raštas niekaip negalėjo suvaržyti ar pažeisti pareiškėjo teisių labiau nei nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, nes ministerija tik pateikė nuomonę.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Aplinkos ministerijos 2008 05 10 rašto Nr. (14-4)-D8-4039, adresuoto A. S., kuriuo atsakyta į A. S. 2008 04 14 prašymą Aplinkos ministrui (b. l. 20), teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiamas ministerijos atsakymas paruoštas ir pateiktas pareiškėjui ministerijai vykdant Aplinkos ministerijos nuostatuose numatytą funkciją - juridinių ir fizinių asmenų skundų, pranešimų ir prašymų nagrinėjimas. Tai papildoma funkcija, kuri numatyta Vyriausybės 1998 09 22 nutarimu Nr. 1138 patvirtintų Aplinkos ministerijos nuostatų 7.10 punkte.

Atsižvelgiant į nagrinėto prašymo turinį ir jo esmę (b. l. 20), akivaizdu, kad ministerija negalėjo priimti tokio sprendimo, kurio prašė pareiškėjas – jo nuosavybėje suprojektuotus du dirbamos žemės sklypus (0,07 ir 0,10 ha) pripažinti kaip gyvenvietės tęsiniu ir projektuojant leisti taikyti specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX skyriaus 125 str., nes tokių klausimų sprendimas nepriklauso ministerijos kompetencijai. Teritorijų planavimo procesą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, o statybos, tame tarpe ir projektavimo, klausimus reglamentuoja Statybos įstatymas. Šiuose įstatymuose išvardytos institucijos, priimančios sprendimus pareiškėjui aktualiais klausimais, ir tik šių institucijų sprendimai konkrečiais teritorijos planavimo ar statybos klausimais iš tiesų sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes.

Ministerija pagal savo kompetenciją išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą galėjo tik suteikti jam konsultaciją, kaip taikomi pareiškėjo prašyme nurodyti teisės aktai – Vyriausybės 1992 05 12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatos. Skundžiamas ministerijos atsakymas jokių teisinių padarinių pareiškėjui nesukelia, nes jis gali siekti įgyvendinti savo prašyme ministerijai keliamą klausimą teikdamas teritorijų planavimu užsiimančioms institucijoms atitinkamus prašymus (dėl gyvenvietės planavimo, dėl žemės tikslinės paskirties keitimo ar kt.). Pagal pareiškėjo prašymo pateikto ministerijai suformulavimą ministerija negalėjo vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi persiųsti šio prašymo nagrinėti kitai institucijai, nes jokia institucija negali miškų ūkio paskirties žemės sklypo (b. l. 7, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas) „pripažinti kaip gyvenvietės tęsiniu“.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsniu, teismo ginama tik ta suinteresuoto asmens teisė, ar įstatymų saugomas interesas, kurie buvo pažeisti ar ginčijami. Šiuo atveju ministerijos raštas yra informacinio pobūdžio, juo paaiškinama, kad nėra galimybės pareiškėjo nurodomu atveju taikyti jo nurodomą teisės akto nuostatą, todėl panaikinus šį raštą, kaip teismo prašo pareiškėjas, nepasikeis galimi jo teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo būdai, kurie numatyti įstatymuose ir kituose teisės aktuose reglamentuojančiuose pareiškėjui aktualius žemės ir teritorijų planavimo klausimus.

Kadangi skundžiamas Aplinkos ministerijos 2008 05 10 raštas nesukelia pareiškėjui teisinių padarinių, pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85 str.- 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.