Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gyvūnų klinika“ atstovams advokatui Lukui Kaminskui, įmonės direktoriui Vyteniui Ziberkui,

atsakovės viešosios įstaigos „Vyšnių sodas“ atstovams advokatui Edmundui Budvyčiui, įmonės direktorei Monikai Mužaitei.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gyvūnų klinika“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Vyšnių sodas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys netenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę saistė veterinarijos paslaugų teikimo teisiniai santykiai 2017 m. lapkričio 2 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 17/01 (toliau – Sutartis Nr. 17/01) (e. b. l. 48-49, t. 1) pagrindu. Pagal Sutartį Nr. 17/01 ieškovas įsipareigojo teikti atsakovei veterinarijos paslaugas, o atsakovė įsipareigojo jas priimti ir apmokėti pagal sutarties pirmame priede pateikiamą kainoraštį (Sutarties Nr. 17/011 1.1 punktas). Šis kainoraštis šalių į bylą nėra pateiktas. Sutartyje Nr. 17/01 nebuvo detaliai aptarta paslaugų teikimo tvarka. Joje buvo nurodyta tik tai, kad ieškovė šias paslaugas įsipareigoja teikti pagal iš anksto su atsakove suderintus reikalavimus (Sutarties 17/01 2.1 punktas). Iš atsakovės paaiškinimų, liudytojų G. N., Ž. B. parodymų nustatyta, kad ieškovės teikiamos paslaugos, jų apimtis buvo derinamos su atsakovės atstove žodžiu, be to, dažnu atveju, atvežant pas ieškovę gyvūnus, kartu buvo atvežamas atsakovės užpildytas užsakomų paslaugų lapas, o po gyvūnų apžiūros paaiškėjus, kad konkrečiam gyvūnui reikalingos papildomos paslaugos, teikiamų paslaugų apimtis buvo derinama su atsakovės atstove papildomai žodžiu. Duomenys, kokios paslaugos ieškovės atsakovei buvo suteiktos, iš esmės buvo fiksuojamos ir saugomos pas ieškovę, kuri šių duomenų pagrindu atsakovei išrašydavo sąskaitas-faktūras apmokėjimui. Grąžinant gyvūnus atsakovei ieškovė tokių duomenų atsakovei atskirai neteikdavo. Pagal Sutarties 3.1 punktą ieškovė sąskaitą-faktūrą įsipareigojo išrašyti atsakovei už per 30 kalendorinių dienų suteiktas paslaugas einamojo mėnesio paskutinę darbo dieną, o atsakovė ieškovei už suteiktas paslaugas išrašytas sąskaitas įsipareigojo apmokėti per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos-faktūros išrašymo dienos (Sutarties Nr. 17/01 3.1, 3.2 punktai). Iš atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė už suteiktas paslaugas pagal Sutartį Nr. 17/01 atsakovei į mėnesį išrašydavo ne po vieną, o po kelias sąskaitas faktūras (e. b. l. 58, t. 1). Šios sąskaitos-faktūros teismui nėra pateiktos.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. birželio 18 d. šalys pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PANTHERALEO/2018-06/001 (e. b. l. 64-67, t. 1) (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė nupirkti suderinto asortimento prekes, paslaugas ir sumokėti už jas nustatytą kainą Sutartyje ir sąskaitoje-faktūroje nurodytais terminais ir tvarka (Sutarties 1.1 punktas). Šalys bylos nagrinėjimo metu nekėlė ginčo dėl to, kad po Sutarties įsigaliojimo šalys iki tol saistę veterinarijos paslaugų teikimo teisiniai santykiai buvo tęsiami Sutarties pagrindu. Sutartyje paslaugų teikimo tvarka taip pat nebuvo detalizuota, tačiau buvo nurodyta, jeigu Sutartyje nurodytų prekių, paslaugų asortimentas, kiekis ir vertė nesutampa su faktiškai pateiktomis prekėmis ir paslaugomis, tai tikroji prekių vertė, kiekis, asortimentas nustatomas pagal PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytus duomenis (Sutarties 1.2 punktas). Pagal Sutarties 3.1 punktą PVM sąskaitoje-faktūroje atsakovė turėjo nurodyti prekių, paslaugų kainą. Be to, Sutarties 2 skyriuje, reglamentuojančiame prekių priėmimą-perdavimą, buvo nurodyta, kad prekių priėmimas-perdavimas įforminamas šalims pasirašant PVM sąskaitą-faktūrą, krovinio važtaraštį ar kitą dokumentą, patvirtinantį, kad prekes atsakovė gavo. Būtent šia Sutarties nuostata, jos aiškinimu ir taikymu, ieškovė grindžia ieškinį. Pagal Sutarties 3.1, 3.8 punktus atsakovė įsipareigojo apmokėti už prekes, paslaugas PVM sąskaitoje-faktūroje ieškovės nurodytu terminu (30 kalendorinių dienų), pervesdama mokėtiną sumą į ieškovės sąskaitą. Iš atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ir po Sutarties pasirašymo ieškovė atsakovei teikė po keletą sąskaitų į mėnesį iki 2018 m. spalio 14 d. (e. b. l. 59-60, t. 1). Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. spalio 14 d. ieškovė atsakovei pateikė apmokėti PVM sąskaitų-faktūrų 151 256,40 Eur sumai. Byloje tarp šalių taip pat nekilo ginčo, kad šiai dienai šios ieškovės atsakovei pateiktos PVM sąskaitos-faktūros atsakovės yra apmokėtos. Kada jos buvo apmokėtos, ar jas apmokant buvo vėlavimų duomenų byloje nėra.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė ir atsakovė sudarė aktą dėl skolų suderinimo (e. b. l. 6, t. 1), kuriame nurodė, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 35 090 Eur. Ši suma yra skolų suderinimo akte nurodyto debeto – 140 324,92 Eur, ir kredito – 105 234,92 Eur, skirtumas. Skolų suderinimo akte taip pat nurodyta, kad 2018 m. sausio 1 d. skolos likutis yra lygus nuliui. 2018 m. spalio 16 d. šalys pasirašė priedą prie 2018 m. liepos 31 d. skolų suderinimo akto (e. b. l. 7, t. 1) (toliau – Priedas), kuriame nurodyta, kad ieškovė pažymi, o atsakovė patvirtina, kad nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. atsakovei buvo suteikta daugiau paslaugų, nei pateikta sąskaitų, kas sudaro 29 000 Eur be PVM (35 090 Eur su PVM) skirtumą. Priede taip pat buvo nurodyta, kad ieškovė išrašys sąskaitą visai šiai sumai, o atsakovė ją priims ir apmokės: 28 000 Eur iki 2018 m. lapkričio 20 d., o likusią sumą – iki 2018 m. gruodžio 28 d. 2018 m. liepos 31 d. skolų suderinimo aktas teismui nėra pateiktas. Ieškovės teigimu, Priedas buvo pasirašytas ne prie 2018 m. liepos 31 d., o prie 2018 m. rugpjūčio 21 d. skolų suderinimo akto. Be to, 2018 m. spalio 26 d. šalys pasirašė skolų suderinimo aktą (e. b. l. 8, t. 1) (toliau – Aktas), kuriuo ieškovė pažymi, o atsakovė patvirtina, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 26 d. atsakovei buvo suteikta daugiau paslaugų, nei pateikta sąskaitų, kas sudaro 3 608,74 Eur be PVM (4 366,58 Eur su PVM) skirtumą. Akte taip pat buvo nurodyta, kad ieškovė išrašys sąskaitą visai šiai sumai, o atsakovė ją priims ir apmokės iki 2018 m. gruodžio 28 d. Pažymėtina, kad nei Priede, nei Akte nėra įvardintos ir detalizuotos paslaugos, kurioms nebuvo pateiktos sąskaitos. Šios paslaugos nedetalizuotos ir ieškovės atsakovei 2018 m. lapkričio 23 d. išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose Nr. AVAN2018-01, AVAN2018-02, AVAN2018-03, AVAN2018-03, AVAN2018-04, AVAN2018-05, AVAN2018-06, AVAN2018-07, AVAN2018-08 bendrai 39 456,58 Eur sumai (e. b. l. 9-15, 17).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei pateiktus atsakovei apmokėti 2018 m. lapkričio 23 d. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, atsakovė 2019 m. lapkričio 26 d. elektroniniu paštu informavo ieškovę atliekanti pateiktų duomenų analizę (e. b. l. 16, t. 1). Reaguodama į šį nurodymą, ieškovė atsakovei pateikė ataskaitą dėl atsakovei suteiktų veterinarijos paslaugų nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 26 d. (e. b. l. 83, t. 1). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad ši pateikta atsakovei ataskaita kėlė papildomų klausimų, dėl ko 2018 m. gruodžio 5 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją dėl ataskaitos ir suteiktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktų pateikimo (e. b. l. 108, t. 1). Šia pretenzija atsakovė prašė pateikti ieškovei informaciją ir dokumentus: suteiktų, tačiau tariamai neapmokėtų paslaugų kiekių išsamią ataskaitą, atskleidžiant jų struktūrą, paslaugų suteikimui panaudotas medžiagas, suteiktų ir tariamai neapmokėtų paslaugų priėmimo-perdavimo aktus. Byloje nėra duomenų, kad į šią pretenziją ieškovė atsakovei atsakė ir/ar pateikė prašomus duomenis (CPK 178 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis numato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atlygintų paslaugų teikimą, tame tarpe veterinarijos paslaugų teikimą, reglamentuoja CK XXXV skyriaus normose nustatytos taisyklės (CK 6.716 straipsnio 2 dalis), kurios taip pat nustato, kad paslaugų sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja CK 6.716-6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams, taikomos CK normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.724 straipsnis).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl paslaugų pagal Sutartį Nr. 17/01 ir Sutartį perdavimo-priėmimo ir atsakovės kaip paslaugų gavėjos (klientės) teisės reikšti pretenzijas ieškovei kaip paslaugų teikėjai dėl jai suteiktų paslaugų apimties po paslaugų perdavimo-priėmimo. Būtent ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovė, pasirašydama 2018 m. spalio 26 d. priedą prie 2018 m. liepos 31 d. skolų suderinimo akto ir skolų suderinimo aktą, patvirtino faktą, kad Priede ir Akte nurodytos paslaugos jai buvo suteiktos, dėl ko šiuo metu ji negali reikšti jokių pretenzijų dėl jų suteikimo fakto, apimties. Atsakovė gi su tokia ieškovės pozicija nesutiko ir teigė, kad vien tik atsakovės pasirašyti Priedas ir Aktas nepatvirtina fakto, kad šiuose dokumentuose tik jų verte apibrėžtos paslaugos atsakovei buvo suteiktos. Tai, atsakovės teigimu, yra netiesioginiai įrodymai, kurių šiuo atveju nepakanka paslaugų suteikimo, jų apimties aplinkybėms pagrįsti. Teismas sutinka su atsakovės pozicija šioje byloje.

CK XXXV skyriaus normos nereglamentuoja kaip turi būti įforminamas paslaugų suteikimo paslaugų gavėjui faktas. CK 6.662 straipsnis, reglamentuojantis atliktų darbų priėmimą rangos teisiniuose santykiuose, numato, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminas ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą. Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančių darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumu faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą.

Iš esmės šiose CK teisės normose numatytu teisiniu reglamentavimu savo poziciją grindžia ieškovė, teigdama, kad atsakovė pasirašydama Priedą ir Aktą, kuriais patvirtino 39 456,58 Eur vertės neapibrėžtų veterinarijos paslaugų jai suteikimą, patvirtino jų gavimo faktą, todėl šiuo metu šio fakto negali ginčyti. Teismas su tokia pozicija nesutinka, nes, kaip minėta, pagal CK 6.724 straipsnį CK normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas, paslaugų sutartims taikomos tik tiek, kiek tai neprieštarauja CK 6.716-6.726 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams. Pagal CK 6.722 straipsnį, jei paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo kliento reikalavimu nedelsdamas pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą (1 dalies 2 punktas). Ši paslaugo teikėjo pareiga teismų praktikoje, taikant CK 6.722 straipsnį, aiškinama kaip vykdytina ne tik tuo metu, kai klientui jau yra pateikta apmokėti sąskaita už paslaugų suteikimą, bet ir tuo metu, kai klientas už paslaugas pagal pateiktą sąskaitą jau yra sumokėjęs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-289-219/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1120-464/2014). Mat pagal CK 6.722 straipsnio 2 punktą būtent paslaugų teikėjas yra atsakingas už duomenų apie paslaugų suteikimą ar jų teikimo eigą fiksavimą ir tokių duomenų perdavimą klientui pagal šio pareikalavimą.

Tokia ieškovės kaip paslaugų teikėjos pareiga šalių sutarimu nebuvo paneigta ir šalių pasirašytoje Sutartyje Nr. 17/01, taip pat Sutartyje: Sutarties 3.1 punktu paslaugų kainą įsipareigojo sąskaitoje nurodyti ieškovė, Sutarties 1.2 punktu šalys sulygo, kad esant ginčui dėl suteiktų paslaugų, būtent, sąskaitoje ieškovės nurodyti suteiktų paslaugų duomenys (kiekis, kaina) turi lemiamą reikšmę. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad 39 456,58 Eur vertės atsakovei ieškovės nurodomos kaip suteiktos veterinarijos paslaugos savo kiekiu, struktūra būtų apibrėžtos atsakovei pateiktose sąskaitose, nors Sutartį atitinkančias sąskaitas Priedu ir Aktu, būtent, ir įsipareigojo pateikti atsakovei ieškovė. Byloje nėra taip pat kitų įrodymų, liudijančių tai, kad atsakovei 2018 m. gruodžio 5 d. pretenzija pareikalavus ieškovę pateikti tokius duomenis apie 39 456,58 Eur vertės atsakovei ieškovės nurodomų kaip suteiktų veterinarijos paslaugų sudėtį jie būtų buvę jai pateikti. Todėl teigti, kad ieškovė yra įvykdžiusi jai tenkančią pareigą pateikti duomenis apie 39 456,58 Eur vertės atsakovei ieškovės nurodomų kaip suteiktų veterinarijos paslaugų sudėtį, teismas neturi pagrindo (CPK 178 straipsnis).

CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditorės kaltės arba kai kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės įvykdymą, kreditorius laikomas pažeidusius prievolę. Kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo (CK 6.64 straipsnio 2 dalis). Jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu (CK 6.64 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė tinkamai nevykdė jai tenkančios pareigos bendradarbiauti su atsakove, taip pat pareigos pateikti atsakovei jos prašomą informaciją apie 39 456,58 Eur vertės atsakovei ieškovės nurodomų kaip suteiktų veterinarijos paslaugų sudėtį (CK 6.200 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 6.722 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nustatyta ir tai, kad 2018 m. gruodžio 5 d. pretenzijoje atsakovė aiškiai išreiškė negalinti sumokėti minėtos sumos ieškovei, kol tokie duomenys nėra pateikti (CK 6.58 straipsnio 1 dalis). Iš esmės tokios pačios pozicijos atsakovė laikėsi ir bylos nagrinėjimo teisme metu: ji ir toliau prašė ieškovę pagrįsti jos nurodomų kaip suteiktų 39 456,58 Eur vertės veterinarijos paslaugų sudėtį. Toks atsakovės elgesys, teismo vertinimu, yra sąžiningas ir protingas: atsakovė už ieškovės nurodomu laikotarpiu suteiktas veterinarijos paslaugas yra sumokėjusi ieškovei pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras 151 256,40 Eur sumai; įvertinti, ar prašoma papildomai mokėti suma neapima jau apmokėtų veterinarijos paslaugų, pati atsakovė negali, nes duomenimis apie suteiktų paslaugų atsakovei apimtis, jų sudėtį disponuoja ieškovė, ne atsakovė; atsakovė yra ne privatus, o viešasis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus; atsakovės pajamas didžiąja dalimi sudaro suteikta parama, kurią atsakovė privalo ir siekia naudoti atsakingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis). Kadangi ieškovė nei iki atsakovės 2018 m. gruodžio 5 d. pretenzijoje nurodyto termino 2018 m. gruodžio 15 d., nei visos bylos nagrinėjimo teisme metu taip ir nepateikė atsakovei jos prašomų duomenų apie 39 456,58 Eur vertės atsakovei ieškovės nurodomų kaip suteiktų veterinarijos paslaugų sudėtį, teigti, kad prievolę sumokėti 39 456,58 Eur sumą pažeidė atsakovė, teismas neturi pagrindo (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Taip pat teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti šią civilinę bylą, trumpai pasisako ir dėl kitų šalių nurodytų aplinkybių.

Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu Priedą ir Aktą prašė vertinti savarankiškais šalių susitarimais (sandoriais), sukuriančiais šalims teises ir pareigas. Teismas su tokiu ieškovės pateiktu Priedo ir Akto vertinimu neturi pagrindo sutikti, nes jis ne tik nepagrįstas, bet ir prieštaringas. Atkreiptinas dėmesys, kad pati ieškovė Priedą ir Aktą siejo su Sutarties 2.2 punktu, kuris numatė, kad prekių priėmimas-perdavimas įforminamas šalių atstovams pasirašant PVM sąskaitą-faktūrą, krovinio važtaraštį ar kitą dokumentą, patvirtinantį, kad prekes pirkėjas gavo, o Priedą ir Aktą prilygino kitam dokumentui, patvirtinančiam, kad prekes atsakovė gavo. Taigi, nors Priedą ir Aktą pati ieškovė prilygino Sutarties vykdymą patvirtinantiems dokumentams – paslaugų pagal Sutartį priėmimo-perdavimo aktams, šiuos dokumentus, prieštaraudama sau, ji prašė vertinti kaip atskirus savarankiškus susitarimus tarp šalių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sutarties 2.2 punktas, kuriuo remiasi ieškovė, yra įtvirtintas Sutarties 2 skirsnyje – prekių kokybė ir priėmimo tvarka. Šiame skirsnyje nėra kalbama apie paslaugas, todėl, teismo vertinimu, paslaugų teikimui šiame skirsnyje nurodytos nuostatos netaikytinos. Kaip minėta, pagal Sutarties 1.2, 3.1 punktus ieškovė įsipareigojo paslaugas, jų kiekį, asortimentą apibrėžti ne skolų suderinimo akte, o sąskaitose-faktūrose. Tokį susitarimą, jo esmę tarp šalių buvus liudija ir Priedas, Aktas (CK 6.193 straipsnis), nes jais ieškovė, būtent, ir įsipareigojo pateikti sąskaitas atsakovei. Byloje nustatyta, kad atsakovė, nors ir vėluodama, sąskaitas 2018 m. lapkričio 23 , 26 d. ieškovei pateikė, bet jose nebuvo jokių duomenų apie atsakovei galimai suteiktų 39 456,58 Eur vertės veterinarijos paslaugų sudėtį, dėl ko atsakovė šios sumos ieškovei iki šiol ir nesumokėjo.

Atsakovė Priedo ir Akto pasirašymą aiškino tuo, jog jo pasirašymo metu atsakovės atstovei nebuvo žinoma tikroji atsakovės turtinė padėtis, priėjimą prie atsakovės elektroninės bankininkystės ji įgijo tik 2018 m. spalio 10 d. Su šia aplinkybe ieškovė nesutiko, nurodydama, kad vien atsakovės pateiktas grynųjų pinigų įnešimo kvitas už generatoriaus išdavimą tokių aplinkybių nepatvirtina. Teismo vertinimu, šios šalių įrodinėtos aplinkybės nagrinėjamam ginčui esminės reikšmės neturi. Viena vertus, byloje nėra pareikštų reikalavimų dėl Priedo, Akto pripažinimo negaliojančiais kaip sudarytų suklydimo įtakoje. Kita vertus, šiai bylai esminę reikšmę turi aplinkybė, kad ieškovės į bylą pateiktame Priede, Akte, iš kurių ji kildina atsakovei reiškiamą reikalavimą, nėra nurodyta galimai ieškovės atsakovei suteiktų 39 456,58 Eur vertės veterinarijos paslaugų struktūra, dėl ko teismas jau pasisakė šiame sprendime. Lygiai taip pat šiai bylai teisingai išnagrinėti neturi reikšmės aplinkybė, kad 2018 m. lapkričio 5 d. viešosios įstaigos „Vyšnių sodas“ dalininko teisių ir kapitalo pardavimo sutarties 7 punkte atsakovės buvusi dalininkė D. L. sutiko pasirašyti šią sutartį, jeigu Monika Mužaitė, kuri yra atsakovės dalininkė ir vadovė šiuo metu, be kita ko, pasirašys Aktą ir Priedą. Ši sutartis, jos galiojimas/negaliojimas nėra ginčo objektu nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Ieškovė byloje teigė ir tai, kad sąskaitos 39 456,58 Eur sumai nebuvo išrašytos iš karto po paslaugų suteikimo, nes to prašė pati atsakovė. Teismas pažymi, kad toks ieškovės teiginys byloje nėra įrodytas (CPK 178 straipsnis). Pagal Sutartį Nr. 17/01 ieškovė, ne atsakovė turėjo pareigą einamojo mėnesio paskutinę darbo dieną išrašyti sąskaitą atsakovei už per 30 dienų suteiktas paslaugas (Sutarties Nr. 17/01 3.1 punktas). Atsakovės į bylą pateikta ieškovės išrašytų sąskaitų išklotinė liudija, kad sąskaitas ieškovė atsakovei rašė ne tik paskutinę einamojo mėnesio darbo dieną, bet viso mėnesio metu. Byloje nėra įrodymų, kad nepaisant jų ankstesnio išrašymo momento, nei šalių buvo sulygta Sutartyje Nr. 17/01, 30 dienų terminas joms apmokėti buvo skaičiuojamas nuo paskutinės einamojo mėnesio dienos. Todėl ieškovės argumentai, kad atsakovė prašė sąskaitų neišrašyti dėl neturimų piniginių lėšų joms apmokėti, o tokius prašymus ieškovė tenkino, mažai tikėtini, dėl ko atmestini kaip nepagrįsti. Lygiai taip pat vertinant Priedą ir Aktą, taip pat sąskaitų pateikimo atsakovei momentą – 2018 m. lapkričio 23, 26 d., nuo kurio pagal Sutartyje turėjo būti skaičiuojamas jos 30 dienų apmokėjimo terminas, teismas neturi pagrindo jų aiškinti kaip sudarytų atsakovei prašant, nes geresnės sąlygos nei įtvirtintos Sutartyje atsakovei juose iš esmės nebuvo įtvirtintos.

Ieškovė Priedo ir Akto naudą atsakovei siejo ir su tuo, kad atsakovės atstovė Monika Mužaitė atsakovės dalininkės teises įgijo už 1 Eur, nors atsakovės turtas tuo metu siekė 67 333 Eur. Teismo vertinimu, ši aplinkybė, kaip ir 2018 m. lapkričio 5 d. viešosios įstaigos „Vyšnių sodas“ dalininko teisių ir kapitalo pardavimo sutartis, jos turinys esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti neturi. Kaip teisingai nurodė atsakovė triplike atsakovė yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą viešosios įstaigos dalininkas turi teisę gauti likviduojamos viešosios įstaigos turto dalį šio įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Šio įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad likviduojamos viešosios įstaigos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka, o patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iš likusio viešosios įstaigos turto dalininkams grąžinamas turtas, kurio bendra vertė negali būti didesnė nei dalininkų kapitalas. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovės dalininko įnašo vertė lygi tik 28,96 Eur.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 855 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 26, t. 1), turėjo 2 220 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovė turėjo 3 630 Eur advokato pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, ieškovės patirtos išlaidos jai neatlyginamos, o atsakovės patirtos advokato pagalbos išlaidos, kurios yra pagrįstos įrodymais, atitinka bylos sudėtingumą, atliktus veiksmus, laiką, reikalingą jiems atlikti, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Valstybė šioje byloje patyrė 20,16 Eur pašto išlaidų. Šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovo, kurio ieškinys atmetamas (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gyvūnų klinika“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „Vyšnių sodas“, juridinio asmens kodas 302488918, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gyvūnų klinika“, juridinio asmens kodas 304657402, 3 630 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt Eur) advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gyvūnų klinika“, juridinio asmens kodas 304657402, 20,16 Eur (dvidešimt Eur 16 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.