Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo (keitimo).

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, tvarko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą.

Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad miškų apskaita tvarkoma ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis.

Duomenų teikimą Miškų kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintas ir 2015 m. gruodžio 1 d. įsigaliojęs Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Kadastro tvarkytoja yra Valstybinė miškų tarnyba (Nuostatų 9 p.). Kadastro objektas registruojamas, kadastro duomenys keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti (23 p.). Aprašo 3 punktas numato, kad duomenų teikėjai Miškų valstybės kadastrui, be kitų subjektų, yra Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ir specialistai. Aprašo 4.9 punktas nustato, kad kadastro duomenys tikslinami nustačius kadastro duomenų klaidas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 26 d. pateikė Tarnybai prašymą patikslinti sklypo (kadastro Nr. 5237/0005:180) Miškų kadastro duomenis, nustatant, kad jam priklausantis žemės sklypas, esantis Miško g. 19, Kulautuvos mstl., Kauno r., nėra ir niekada nebuvo miško žemė (Lietuvos administracinių ginčų komisijos byla Nr. A6-243/01-2019, toliau – ir Komisijos byla, l. 5–6).

Tarnyba 2019 m. gegužės 14 d. raštu Nr. R6-2458 ( toliau – ir skundžiamas raštas) nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą (Komisijos byla, l. 4). Pareiškėjas minėtą raštą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2019 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 21R-486 (AG-387/01-2019) (toliau – ir Sprendimas) jo skundą atmetė.

Pareiškėjas skundžia teismui Tarnybos ir Komisijos atsisakymus tikslinti jam priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo Miškų kadastro duomenis.

Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 7800/19000 dalys 1,9 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-0509-0160, kadastro Nr. 5237/0005:180, esančio Kulautuvoje, Kauno rajone (toliau – ir pareiškėjo sklypas), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, miško žemės plotas sklype sudaro 1,9 ha, jame atlikta savavališka statyba (Komisijos byla, l. 25–27). Ginčas kyla dėl į šį sklypą patenkančio Raudondvario girininkijos 380 kvartalo 33a 0,1 ha ploto taksacinio sklypo (Komisijos byla, 1. 20–24), kuriame yra pareiškėjo 2005 m. savavališkai pastatytas gyvenamasis namas. Iš 2019-06-28 Pažymos apie tekstinius Lietuvos Respublikos Miškų ūkio valstybės kadastro duomenis Nr. 100542 priedo (Taksoraščio ištraukos) matyti, jog 33 a sklypą sudaro 0,10 ha Miško aikštė (galimai sunaikintas miškas).

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia jam priklausančio žemės sklypo dalį, kurios paskirtis Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip miškų ūkio, paversti kitomis naudmenomis.

Teismas pažymi, jog Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1832-14, 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1817-492/2016).

Konkrečiu atveju pareiškėjas teismui nepateikė duomenų apie tai, kad buvo pradėta teisėta miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūra, todėl nesant nuginčytam faktui, jog pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalyje yra miško žemė, nėra pagrindo pakeisti duomenų Miško kadastre apie jos paskirtį.

Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai).

Vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo 2 punkto nuostata, kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė.

Administracinės bylos duomenimis, ginčo žemės sklype, kadastrinis Nr. 5237/0005:180, esantys miško plotai, kuriuos pareiškėjas prašė išbraukti iš Miškų kadastro (miško žemės ploto teritoriją, kurioje yra savavališkai pastatytas gyvenamasis namas ir kiemas) (toliau – ir Ginčo teritorija) buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2004-12-17 pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2003 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis (priskirta Kauno miškų urėdijos Raudondvario girininkijos 380 kvartalo 11 taksaciniam sklypui) ir atnaujinti 2018 m. spalio 1 d. Valstybinės miškų tarnybos sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ Nr. S-1810-2 po atlikto patikrinimo vietoje 2018 m. spalio 1 d. patikrinimo akto Nr. 1313 ir kitų patikrinimo metu surinktų duomenų pagrindu, Ginčo teritoriją priskiriant Kauno miškų urėdijos Raudondvario girininkijos 380 kvartalo 33 a taksaciniam sklypui.

Šias aplinkybes pagrindžia byloje surinkti įrodymai (Komisijos byla, 1. 87-93). Patikrinime dalyvavusių asmenų sąrašas patvirtina ir pareiškėjo dalyvavimą tikrinant Ginčo teritoriją (Komisijos byla, l. 94), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų teisės aktų nustatyta tvarka nuginčijęs 2018 m. spalio 1 d. Tarnybos sprendimą, patikrinimo procedūrą ir jos metu nustatytus faktus.

Teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administraciniai aktai, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, yra teisėti (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2232/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1497/2012, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016.

Pažymėtina, jog Patikrinimo akte nurodyta, jog Raudondvario girininkijos 380 kvartalo 32,33 taksaciniuose sklypuose, Akto priede Nr. 2 pažymėtose teritorijose 32-5, 33-1 vykdomas galimai neteisėtas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, medynas sunaikintas, o jo vietoje pastatyti gyvenamasis namas, garažas, įrengtas kiemas. Konstatuota, jog Akto priede Nr. 2 pažymėta teritorija 32-5, 33-1 atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, šiai teritorijai suteikiamas Kauno miškų urėdijos Raudondvario girininkijos 380 kvartalo 33 a taksacinio sklypo numeris (Komisijos byla, 1. 87).

Administracinės bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas dar 2014 m. kreipėsi į Tarnybą dėl ginčo sklypo (tuo metu patekusio į 380 kvartalo 11 taksacinį sklypą) Miškų kadastro duomenų tikslinimo, o vėliau – į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Tarnybos 2014 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. R2-3053 ir 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. R2-2848, kuriais atsisakyta tikslinti Ginčo teritorijos duomenis. Teismas pareiškėjo skundą atmetė 2015 m. kovo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5412-208/2015, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko jį nepakeistą 2016 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-418-556/2016 (Komisijos byla, 1. 37–46). Taigi teismas jau vertino Tarnybos priimtus sprendimus, kuriais dar 2014 m. buvo atsisakyta tikslinti Miškų kadastro duomenis teritorijoje, kurioje yra neteisėtai pareiškėjo pastatytas gyvenamasis namas iš esmės tapačiais argumentais.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Administracinėje byloje Nr. eI-5412-208/2015 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. eA-418-556/2016) tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos administracinis teismas nagrinėjo pareiškėjo argumentus dėl to, jog esą miško žemės šioje teritorijoje niekada nebuvo, ir nustatė, kad nėra padaryta pareiškėjo sklypo inventorizacijos klaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, priimtas byloje dalyvaujant tiems patiems asmenims, jis yra privalomas bylos šalims ir jame nurodyta teismo nustatyta faktinė aplinkybė, jog nėra padaryta pareiškėjo sklypo inventorizacijos klaidų, iš naujo nenustatinėjama.

Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2014 m. pateikto Tarnybai pasiūlymo patikslinti Ginčo teritorijos duomenis dėl inventorizavimo miško žeme buvo žinomos, nagrinėjant ginčą teisme, tai patvirtina 2015 m. kovo 26 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo turinys (Komisijos byla, l. 38), nepaisant to, pareiškėjo skundas buvo atmestas, todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo argumentai, jog nagrinėjant pareiškėjo prašymą nebuvo atsižvelgta į Miškotvarkos instituto duomenis, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisija skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog tiek Tarnybai, tiek teismams buvo žinomos ir vertintos aplinkybės dėl Ginčo teritorijos, todėl jų pagrįstumas ir teisėtumas nebegali būti iš naujo kvestionuojamas.

Teismas pažymi, jog Nuostatų 30 punktas nustato baigtinį sąrašą sąlygų, kurioms esant žemės sklypas gali būti išregistruojamas iš Miškų kadastro: atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ir nustačius, kad dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių pasikeitė kadastro objekto ribos, todėl esamo kadastro objekto vietoje turi būti registruojamas kitas (kiti) kadastro objektas (objektai) (1p.); kai visame kadastro objekte miško žemė paversta kitomis naudmenomis (2p.); kai paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi (3p.); kai paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos (4p.); kai kadastro objekto išregistravimą nustato įstatymai (5p.), kai kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto registravimo kadastre (6p.).

Teismo vertinimu, pareiškėjas kartu su 2019 m. vasario 26 d. prašymu Tarnybai nepateikė papildomų duomenų, kurie patvirtintų Nuostatų 30 punkte nurodytus pagrindus dėl Ginčo teritorijos išregistravimo iš Miškų kadastro. Ta aplinkybė, jog žemės sklypui ir namų valdai buvo suteiktas adresas, neturi įtakos ginčo esmei.

Teismo nuomone, tiek Tarnyba, tiek Komisija tinkamai ir objektyviai išnagrinėjo ginčo situaciją, priimdama įrodymais pagrįstus teisinį reglamentavimą atitinkančius sprendimus, kurių panaikinimui nėra pagrindo. Teismo vertinimu, pagal teisinį reglamentavimą, žemės paskirties įrodinėjimas negali būti grindžiamas paaiškinimais, liudytojų parodymais, todėl pagrįstai Komisija atsisakė liudytojais apklausti pareiškėjo nurodytus asmenis. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti procedūrinių teisės aktų pažeidimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime, pasisakydamas dėl statybų miško ir miško ūkio paskirties žemėje draudimo nuosavybės teisės ribojimo aspektu, pabrėžė, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog Miškų ir Žemės įstatymuose nustatyti ribojimai, – ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai – draudimai yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau, negu leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Taigi nuosavybės teisės ribojimas, net ir pritaikant griežčiausias įstatyme įtvirtintas priemones, gali būti pripažįstamas proporcingu, jeigu siekiama apsaugoti konstituciškai svarbias vertybes.

Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, teismas neturi pagrindo nesutikti su šioje byloje skundžiamuose sprendimuose išdėstytais argumentais ir pateiktomis išvadomis, jog nėra pagrindo tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apie Kauno miškų urėdijos Raudondvario girininkijos 380 kvartalo 33 a taksacinį sklypą išbraukiant iš miško žemės ploto jo dalį, kurioje miškas yra sunaikintas ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 5237/0005:180 dalyje yra savavališkai pastatytas pastatas, todėl skundas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 21R-486(AG-387/01-2019) ir dėl Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. gegužės 14 d. rašto Nr. R6-2458 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Jį atmetus, nėra pagrindo tenkinti išvestinio pobūdžio reikalavimui dėl įpareigojimo atlikti prašomus veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 ir 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.