Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-10-28 · Administracinė byla Nr. I2-4590-331/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
I2-4590-331/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02666-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Henrikas Sadauskas (pirm.)
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. I2-4590-331/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02666-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių skyrius (toliau – ir Komisija) 2021 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 21R3-(AG3-89/25-2021) atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. birželio 3 d. rašto Nr. 9.4-1215 (9.21E) panaikinimo (toliau – ir Sprendimas).

Šalies argumentai

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 21R3-(AG3-89/25-2021); panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2021 m. birželio 3 d. raštą Nr.9.4-1215(9.21E); įpareigoti pareiškėjos 2021 m. birželio 29 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

2.1. Paaiškino, kad iš Departamento negavo aiškaus, motyvuoto paaiškinimo dėl jos keltų klausimų ir patikrinimo metu išaiškėjusių naujų aplinkybių, kurios susijusios su kieto kuro šildymo įrenginio pakeitimu ir galimu dūmtraukio pažeidimu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dėl to jaučiamas degėsių kvapas, aprūkusi besiribojančio buto bendra siena, nebuvo gautas bendraturčių sutikimas rekonstruojant naują, galingą katilą paminėtu adresu.

2.2. Mano, kad Komisijos narys L. D. savo sprendimu apribojo ir suvaržė pareiškėjos žmogaus teisę į teisingą teismą, pareiškėja negali pasinaudoti ikiteisminiu skundo nagrinėjimu.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas prašo pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

3.1. Atsiliepime paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad Komisija neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Priimdama ginčijamą sprendimą Komisija rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos išvados, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo ginčo aplinkybes, todėl skundžiamas Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, Komisija teisingai nustatė bylos dalyką ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamos administracinių teismų praktikos aiškinant įstatymus.

3.2. Mano, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl Komisijos 2021 m. liepos 14 d. sprendimo apskundimo, praleido šio sprendimo apskundimo terminą, neteikė prašymo atnaujinti šį terminą, todėl yra pakankamos prielaidos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 dalies 9 punktui taikyti ir atsisakyti priimti pareiškėjos skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2021 m. liepos 14 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl Departamento 2021 m. birželio 3 d. rašto Nr. 9.4-1215 (9.21E) panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Taigi teismui svarbu nustatyti, ar Komisija 2021 m. liepos 14 d. sprendimu pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą dėl Departamento 2021 m. birželio 3 d. sprendimo.

6. Byloje nustatyta, kad Departamento Šiaulių valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2021 m. balandžio 14 d. skundą, 2021 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 9.4-6-403 informavo pareiškėją, kad pareigūnai 2021 m. balandžio 20 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą pareiškėjos nurodytu adresu, surašė Faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. 6-6. Šiame akte konstatavo, kad patikrinimas atliktas dalyvaujant (duomenys neskelbtini) 2 ir 3 butų savininkams pareiškėjai ir A. D., bute Nr. 2 įrengtas kieto kuro katilas ir šildomoji sienelė, kurios kampinėje dalyje matosi nesandarumai, įtrūkimas, ties kuriais yra aprūkimo žymių, lubos neaprūkusios, specifinio stipraus dūmų kvapo nesijaučia, o bute Nr. 3 virtuvėje įrengtas kieto kuro metalinis katilas, tvarkingas, virtuvės patalpa neaprūkusi. Užkūrus kieto kuro katilą, degimas vyko tvarkingai, pro dūmtraukį kilo dūmai, jie nei į buto Nr. 2, nei į buto Nr. 3 kambarius pro nesandarumus nėjo. Prie Akto pridėtos 9 fotonuotraukos. Patikrinimas vyko nuo 12:40 val. iki 13:40 val.

6.1. Pareiškėja, nesutikusi su šiuo Departamento Šiaulių valdybos raštu kreipėsi į Komisiją, kuri 2021 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 21R3-78 (AG3-59/24-2021) atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, argumentuodama, kad Departamento pareigūnų veiksmai buvo tinkami, patikrinimas buvo atliekamas apie 1 valandą, t. y. nuo 12:40 val. iki 13:40 val., apžiūrėti (duomenys neskelbtini) 2 ir 3 butai, konstatuotos faktinės aplinkybės Akte, padarytos 9 tikrintų objektų fotonuotraukos, atliktas kieto kuro degimo produktų pašalinimo proceso stebėjimas, todėl šie duomenys patvirtina, jog Departamento pareigūnai veikdami savo kompetencijos ribose, tinkamai ištyrė pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir objektyviai vertino nustatytus faktus.

6.2. Departamentas 2021 m. balandžio 30 d. gavo pareiškėjos skundą imtis priemonių užkirsti kelią galimam gaisrui kilti daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iš Departamento Šiaulių valdybos negavo aiškaus, motyvuoto paaiškinimo dėl jos keltų klausimų ir patikrinimo metu išaiškėjusių naujų aplinkybių, kurios susijusios su kieto kuro šildymo įrenginio pakeitimu ir galimu dūmtraukio pažeidimu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame kietuoju kuru kūrena (duomenys neskelbtini) šeima, dėl to jaučiamas degėsių kvapas, aprūkusi besiribojančio buto bendra siena.

6.3. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2021 m. birželio 3 d. raštu Nr. 9.4-1215 (9.21E) informavo pareiškėją, kad Šiaulių pareigūnai kartu su pareiškėja atliko minėto buto faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad bute Nr. 3 užkūrus kieto kuro šildymo įrenginį, degimas vyko tvarkingai, susidarę degimo produktai (dūmai) tinkamai pasišalino iš dūmtraukio, o gyvenamojo namo bute Nr. 2 juntamo dūmų ar kito specifinio dūmų kvapo nebuvo. Šiuo raštu pateikti paaiškinimai pareiškėjai dėl Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos atitinkamų taisyklių, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio, 49 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 atitinkamų nuostatų.

6.4. Pareiškėja dėl Departamento 2021 m. birželio 3 d. rašto pateikė skundą Komisijai, kuri 2021 m. liepos 14 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

7. Pareiškėjos teigimu, iš Departamento negavo aiškaus, motyvuoto paaiškinimo dėl jos keltų klausimų ir patikrinimo metu išaiškėjusių naujų aplinkybių, kurios susijusios su kieto kuro šildymo įrenginio pakeitimu ir galimu dūmtraukio pažeidimu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nebuvo gautas bendraturčių sutikimas rekonstruojant naują, galingą katilą paminėtu adresu, o Komisijos narys L. D. savo sprendimu apribojo ir suvaržė pareiškėjos žmogaus teisę į teisingą teismą, pareiškėja negali pasinaudoti ikiteisminiu skundo nagrinėjimu.

8. Atsakovas su pareiškėjos teiginiais nesutinka, argumentuodamas, kad Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi įstatymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos išvados, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo ginčo aplinkybes, todėl skundžiami Komisijos ir Departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, Komisija teisingai nustatė bylos dalyką, nenukrypo nuo LVAT formuojamos administracinių teismų praktikos aiškinant įstatymus.

9. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas (toliau – Tvarkos įstatymas), Teisėkūros pagrindų įstatymas (toliau – Teisėkūros įstatymas), Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ).

9.1. ABTĮ 5 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką, jų kompetenciją, darbo principus ir skundų (prašymų) nagrinėjimo Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose tvarką nustato atskiras įstatymas, o būtent – Tvarkos įstatymas.

9.2. Tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai. Tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, taip pat skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Tvarkos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta skundo (prašymo) teisė, o būtent tai, kadį Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar į jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys <...>, manantys, kad jų teisės yra pažeistos.

9.3. Įvertinus šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Todėl teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismai yra ne kartą išaiškinę, kad šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Taigi, teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Analogiškos praktikos laikosi ir LVAT savo bylose, konstatuodamas, kad viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (LVAT administracinėse bylose Nr. AS62-180/2011, Nr. AS858-336/2012, Nr. A-1682-556/2019, Nr. AS-254-556/2021 ir kt.).

10. Iš pareiškėjos pateikto Departamento 2021 m. birželio 3 d. rašto, kurį prašo panaikinti, matyti, kad, atsakant į jos 2021 m. balandžio 30 d. skundą, minėtu raštu pareiškėja informuojama, kad 2021 m. balandžio 20 d. Šiaulių valdybos pareigūnai atliko patikrinimą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butuose Nr. 2 ir Nr. 3 pagal jos 2021 m. balandžio 14 d. skundą dėl eksploatuojamo galimai netvarkingo kieto kuro šildymo įrenginio ir dūmtraukio bute Nr. 3, ir kad apie patikrinimo rezultatus ji buvo informuota 2021 m. balandžio 23 d. Šiaulių valdybos raštu Nr. 9.4-6-403. Departamentas šiuo raštu pateikė paaiškinimus dėl Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos atitinkamų taisyklių, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio, 49 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 atitinkamų nuostatų.

11. Teismas pažymi, kad LVAT savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl dėl šios priežasties, kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (LVAT administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010; Nr. AS328-438/2015).

12. Pasisakant dėl pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su jos 2021 m. balandžio 14 d. skundo nagrinėjimu Departamento Šiaulių valdyboje bei faktinės situacijos name adresu (duomenys neskelbtini), nustatymu, padarytomis išvadomis, su kuriomis, kaip galima suprasti iš skundo, pareiškėja nesutinka, teismas sprendžia, kad Komisija 2021 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 21R3-78 (AG3-59/24-2021) atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, argumentuodama, kad Departamento pareigūnų veiksmai buvo tinkami, buvo atliktas patikrinimas vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) 2 ir 3 butuose, konstatuotos faktinės aplinkybės Akte, padarytos 9 tikrintų objektų fotonuotraukos, atliktas kieto kuro degimo produktų pašalinimo proceso stebėjimas, todėl šie duomenys patvirtina, jog Departamento pareigūnai veikdami savo kompetencijos ribose, tinkamai ištyrė pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir objektyviai vertino nustatytus faktus. Taigi, pareiškėjos skundas dėl Departamento Šiaulių valdybos pareigūnų analogiškų, kaip ir šiame pareiškėjos skunde Komisijai ir teismui, aplinkybių, yra išnagrinėtas, Komisija priėmė sprendimą, kurio pareiškėja nustatyta tvarka ir terminais teismui neskundė.

13. Departamento rašte, kurį pareiškėja prašo panaikinti, yra pateikiama informacija apie Šiaulių valdyboje pagal ankstesnį jos skundą atliktą patikrinimą, jo rezultatus, pateikia atsakymus į pareiškėjos pateiktus klausimus, tačiau šiame rašte nėra jokių valinio pobūdžio sprendimų dėl pareiškėjos, jokių įpareigojimų pareiškėjai. Priešingai nei teigiama skunde, skundžiamu raštu joks sprendimas pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas, jai nenustatomos jokios teisės ar pareigos, nėra imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių ar pritaikomų poveikio priemonių, todėl Departamento raštas negali būti laikomas savarankišku administracinės bylos dalyku, skundžiamu viešojo administravimo subjekto priimtu individualiu administraciniu aktu Komisijai Tvarkos įstatymo nustatyta tvarka.

14. Todėl, vadovaudamasis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įvertinęs skundžiamojo Departamento 2021 m. birželio 3 d. rašto turinį, teismas sprendžia, kad Departamento raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis ir negalintis sukelti pareiškėjai teisinių pasekmių, t. y. nėra ginčo dėl teisės (nėra valinio pobūdžio patvarkymų, kurie paliestų pareiškėjo interesus ar teises). Šiuo ginčijamu raštu viešojo administravimo subjektas (Departamentas) nėra parengęs kokių nors patvarkymų, įpareigojimų pareiškėjai, Departamentas tik pateikė paaiškinimus dėl Departamento Šiaulių valdybos pareigūnų atlikto patikrinimo vietoje, dalyvaujant pareiškėjai, pateikė teisės aktų išaiškinimus pareiškėjos 2021 m. balandžio 30 d. prašymo į Departamentą išdėstytais klausimais, todėl Departamento 2021 m. birželio 3 d. raštas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų ir šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas.

15. Teismas toliau pasisakys dėl Komisijos 2021 m. liepos 14 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos skundą dėl Departamento 2021 m. birželio 3 d. rašto panaikinimo.

16. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundas negalėjo būti priimtas nagrinėti Komisijoje, nes akivaizdu, jog pareiškėja iš esmės siekia inicijuoti naują administracinį ginčą tik dėl to, kad nesutinka su jos 2021 m. balandžio 14 d. skundo nagrinėjimu Šiaulių valdyboje, nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis, kas jau buvo išnagrinėta Komisijoje, 2021 m. liepos 7 d. buvo priimtas sprendimas, kurio pareiškėja nustatyta tvarka ir terminais teismui neskundė. Todėl pareiškėjos naujas ginčas negali būti inicijuojamas siekiant pakartotinio tų pačių faktinių aplinkybių ir išvadų vertinimo pagal jos norus. Todėl Komisija, vadovaudamasi Tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pagrįstai 2021 m. liepos 14 d. sprendimu atsisakė priimti skundą (prašymą) nagrinėti, nes ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau buvo išnagrinėtas administracinių ginčų komisijoje.

17. Taigi, Komisija, vadovaudamasi Tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktais, ginčijamu 2021 m. liepos 14 d. sprendimu pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą dėl Departamento 2021 m. birželio 3 d. rašto panaikinimo, nes Departamento raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis ir negalintis sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių, be to, pareiškėjos skundas dėl analogiškų aplinkybių Komisijoje jau buvo išnagrinėtas.

18. Teismui konstatavus, kad Komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą dėl Departamento 2021 m. birželio 3 d. rašto panaikinimo, kuris yra informacinio, aiškinamojo pobūdžio, negalinčiu būti Komisijos nagrinėjimo objektu, nėra pagrindo tenkinti kitą pareiškėjos reikalavimą – įpareigoti pareiškėjos 2021 m. birželio 29 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

19. Teismo vertinimu, pareiškėja skunde deklaratyviai, abstrakčiai teigia, kad ginčo sprendimai neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų, nes įvertinus ginčijamų sprendimų turinius, matyti, kad ginčijami sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, jie pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

20. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos A. B. skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas