Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. K. 2013-09-13 teismui padavė skundą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, priteisti 1 000.000.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1).

Pareiškėjas nurodo, kad savo krepšyje rado jam nepriklausančią SIM kortelę su įvestais Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekančio asmens telefono numeriais. Pareiškėjas apie radinį informavo pataisos įstaigą, tačiau nesiimta jokių veiksmų. Dėl to pareiškėjas išsigando, jog bus nubaustas už tai, ko nėra padaręs, dėl to sunaikino minėtą SIM kortelę ir kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kuri atsisakė ginti jo interesus.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 18).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7-9).

Atsakovės teigimu, pareiškėjo skundas paduotas netinkamam atsakovui, nes nenurodomi jokie Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos veiksmai ar aktai, kuriuos ginčytų pareiškėjas. Be to, pareiškėjas nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip ji pasireiškė, skundas abstraktus, neaiškus, nenurodyta jokių aplinkybių. Dėl to atlyginti žalos nėra pagrindo.

Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2013-07-12 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimų Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų (b. l. 11-12). Generalinė prokuratūra šį pareiškimą persiuntė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos (b. l. 10), kuris 2013-08-23 raštu Nr. 2S-3724 informavo pareiškėją, kad jo pareiškimas nepagrįstas jokiais faktais, jame pateikta bendro pobūdžio informacija, duomenų apie pareiškime nurodytas aplinkybes nenustatyta (b. l. 14).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjui 1 000.000.000 Lt dydžio neturtinę žalą.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo. Minėtose teisės normose nėra nustatyta jokių prezumpcijų, dėl to turi būti taikoma bendra taisyklė dėl kiekvienos proceso šalies pareigos įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą.

Pareiškėjas skunde nurodo bendro pobūdžio informaciją ir pateikia savo nuomonę dėl pataisos įstaigos pareigūnų bei kitų asmenų veiklos. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo jokių faktinių aplinkybių, neįvardina konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ar sprendimų, nepateikė į bylą objektyvių duomenų, įrodančių, jog jis realiai patyrė neturtinę žalą, nenurodo jokių argumentų dėl žalos dydžio. Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, tačiau ji atsisakė ginti jo interesus. Byloje nustatyta, kad Generalinė prokuratūra pagal kompetenciją persiuntė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti Kalėjimų departamentui. Pareiškimo nagrinėjimo metu Kalėjimų departamentas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl pareiškėjo minimų aplinkybių, gautas atsakymas, jog tokių duomenų nėra. Kaip minėta, abstraktūs teiginiai negali būti pagrindas tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiga įrodyti, kad patyrė žalą, tenka pareiškėjui. Be to, pareiškėjas privalo pagrįsti ir priežastinį ryšį tarp jo nurodytos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011). P

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, dėl to neturtinė žala pareiškėjui nepriteistina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.