- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-15
- Bylos Nr.
- 2A-306-372/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Petras Povilaitis
- Ieškovas
- UADB „ERGO LIETUVA“
- Atsakovas
- R. Bakanausko
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UADB „ERGO LIETUVA“ apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2007-06-08 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „ERGO LIETUVA“ patikslintą ieškinį atsakovui R. Bakanausko individualiai įmonei, trečiajam asmeniui ieškovo pusėje R. R., trečiajam asmeniui atsakovo pusėje G. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UADB „ERGO LIETUVA“ kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo R. Bakanausko individualios įmonės 53123,60 Lt žalos atlyginimą, 1593,71 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2006-01-09 ieškovas sudarė Pastatų ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartį (poliso Nr. 710-361-002027) su R. R., apdraudžiant prekybos patalpas, esančias Vytauto g. 88, Ariogalos m., Raseinių r. sav. Pagal draudimo sutartį viena iš apdraustų rizikų buvo apdraustojo daikto sugadinimas ar sunaikinimas dėl ugnies poveikio. 2006-02-14 pastate, esančiame Vytauto g. 88, Ariogala, kilo gaisras. Kadangi minėtas pastatas buvo apdraustas, ieškovas nustatė ir atlygino visą gaisro metu patirtą žalą – 53123,60 Lt - draudėjai R. R.. Gaisrą užgesinusi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Raseinių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nustatė, kad gaisro priežastis – iškritusios žarijos iš kieto kuro krosnies pro neuždarytas pakuros dureles. Nurodė, jog patalpomis, kur įvyko gaisras, įvykio dieną pagal 2003-04-01 patalpų nuomos sutartį naudojosi R. Bakanausko IĮ bei jos darbuotojai, o pagal sutarties sąlygas nuomininkai įsipareigojo laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių. Todėl ieškovas, kaip asmuo atlyginęs žalą – išmokėjęs draudimo išmoką, dėl išmokėtos draudimo išmokos teigė įgijęs atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį – R. Bakanausko individualią įmonę.
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UADB „ERGO LIETUVA“ 67 Lt teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai. Ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, kad tarp R. R. ir R. Bakanausko individualios įmonės buvo sudarytos dvi sutartys: 2003-04-01 patalpų nuomos sutartis, kuria R. Bakanausko individuali įmonė išsinuomojo R. R. priklausančias 51 m² patalpas, esančias pastate, kuris randasi Vytauto g. 88, Ariogala, galiojusi iki 2003-12-31 ir tuo pačiu metu buvo sudaryta dar viena sutartis - panaudos sutartis, kuri galiojo iki 2005-12-31 ir pagal kurią R. Bakanausko individuali įmonė iš R. R. perėmė laikinai naudotis ir valdyti 48 m² patalpas, esančias pastate, kuris randasi Vytauto g. 88, Ariogala. Teismas pažymėjo, kad nors sutartyse nurodytos skirtingo dydžio patalpos, tačiau tiek tretysis asmuo ieškovo pusėje R. R., tiek atsakovas R. Bakanausko individuali įmonė teisme patvirtino, kad tiksliai jos nebuvo išmatuotos ir tai yra tos pačios patalpos. Nurodė, jog jie abu patvirtino, kad šių patalpų nei vienoje sutartyje numatytas plotas neapima katilinės. Todėl teismas padarė išvadą, kad katilinės patalpos nei viena sutartimi nebuvo išnuomotos ar perduotos naudotis R. Bakanausko individualiai įmonei. Konstatavo, jog LR CK 6.478 str. ir 6.629 str. numato reikalavimus tiek nuomos, tiek panaudos sutarčių formai, pagal kuriuos, nekilnojamųjų daiktų nuomos (panaudos) sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Pažymėjęs, jog nei 2003-04-01 patalpų nuomos sutartis, nei 2003-04-01 patalpų panaudos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, teismas padarė išvadą, kad ieškovas, kaip tretysis asmuo šioje situacijoje, neturi teisinio pagrindo, remiantis šiomis sutartimis, reikalauti atlyginti žalą iš R. Bakanausko individualios įmonės. Pažymėjo, kad R. Bakanausko individuali įmonė sudarydama nuomos (panaudos) sutartį su R. R. konkrečiai apibrėžė, tos sutarties objektą, t.y. išnuomojama (perduodama) patalpa naudotis bei nustatomos tam tikros pareigos atsakovui, tame tarpe buvo nustatyta ir pareiga laikytis priešgaisrinės apsaugos taisyklių. Todėl teismas konstatavo, jog nei nuomos, nei panaudos sutartis ne tik kad neapėmė katilinės patalpos, kurioje kilo gaisras, bet ir nenumatė jokios atsakovo pareigos ar teisės kūrenti katilą, esantį nenuomojamame kitame pastato kambaryje. Padaręs tokią išvadą, teismas nurodė, kad atsakovas negali būti traukiamas atsakomybėn už netinkamą kietojo kuro katilo eksploatavimą. Remdamasis CK 6.193 str. 4 d. numatančia, kad jeigu yra abejojama dėl sutarties sąlygų, teismas pažymėjo, jog jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies, t.y. R. R. nenaudai ir jas priėmusios šalies, t.y. R. Bakanausko individualios įmonės naudai. Todėl teismas konstatavo, jog ginčo atveju, kai atsakovas ir tretysis asmuo - katilinės patalpos ir katilo savininkė R. R. nesutarė, kas turėjo eksploatuoti katilinę ir kas ją eksploatavo, o sutartyje nebuvo numatyta atsakovo pareiga kūrenti katilą, turi būti vertinama jo naudai. Teismas laikė neįrodytu, kad pagal sudarytas sutartis už kieto kuro katilo įrengimą ar eksploatavimą būtų atsakinga R. Bakanausko individuali įmonė, o ne katilinės patalpos ir katilo savininkė. Pažymėjo, jog ieškovas savo ieškinį grindė ir CK 6.264 str. nuostata, kad samdantis darbuotojus asmuo, t.y. R. Bakanausko individuali įmonė, privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Byloje nustatyta, jog gaisro dieną parduotuvėje dirbo pardavėja G. B., kuri parodė, jog dirbo tik savo tiesioginį darbą, t.y. pardavinėjo prekes ir kieto kuro katilo nekūreno. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pateikta jokių įrodymų, jog būtent G. B. tą dieną kūreno kietojo kuro katilą ir, kad dėl jos kaltės kilo gaisras. Nurodė, kad šių aplinkybių nepatvirtino ir R. R., bei nė vienas byloje apklaustas liudytojas. Teismas atkreipė dėmesį, jog parduotuvės darbo laikas yra iki 20 val. vakaro, o gaisras kilo apie 23 val., tai yra, ne parduotuvės darbo laiku. Todėl konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog už kieto kuro katilo eksploatavimą būtų atsakingi R. Bakanausko individuali įmonė ar jos darbuotojai, be to, jų parduotuvės nedarbo laiku.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UADB „ERGO LIETUVA“ prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pilnai patenkinti ieškovo ieškinį. Tuo pačiu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir žyminį mokestį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apelianto motyvai yra tokie:
1. Teismas sprendime neteisingai aiškino ir taikė CK 6.478 str., nurodydama, jog ieškovas neturi teisinio pagrindo remtis 2003-04-01 patalpų nuomos ir panaudos sutartimis. UADB „ERGO LIETUVA“, atlyginus R. R. gaisro metu patirtus nuostolius, perėjo reikalavimo teisė reikalauti iš kalto asmens išmokėtos sumos laikantis tokių pačių taisyklių, kurios nustatytų nukentėjusiojo asmens R. R. ir atsakingo už žalą asmens R. Bakanausko individualios įmonės santykius.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas negali būti traukiamas atsakomybėn dėl to, jog sutartyse nebuvo tiksliai įvadinta katilinės patalpų, kuriose kilo gaisras, išnuomavimas, teisė ar pareiga kūrenti katilą. Nors sutartyse raštu ir nenumatyta, kad išnuomojamos ir katilinės patalpos, tačiau būtina atsižvelgti į sutarties esmę, tikslą ir ją aiškinti taip, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra verslininkas, kuriam taikomi griežtesni reikalavimai sutartiniuose santykiuose.
3. Teismas, spręsdamas civilinės atsakomybės buvimo klausimą bei priimdamas sprendimą, nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė atsakovo ir trečiojo asmens G. B. paaiškinimams, teisės aktus aiškino atsakovo naudai ir nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, ieškovo, trečiųjų asmenų, liudytojų paaiškinimų, tuo pažeisdamas CPK 12 str., 14 str. 1 d., 17 str., 178 str., 197 str. bei CK 1.5 str. įtvirtintus protingumo ir teisingumo principus. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimo pareigą, visą įrodinėjimo naštą perkėlė vienai šaliai – ieškovui. Be to, visi ieškovo pateikti įrodymai tik patvirtina tai, jog akivaizdu, kad būtent R. B. maisto prekių parduotuvėje tiek privalėjo, tiek ir šildėsi patalpas, kurių vienintelis apšildymo šaltinis yra kieto kuro krosnis katilinėje.
4. Teismas pernelyg formaliai atliko įrodymų vertinimą, taikė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir todėl nebuvo įvykdyta pagrindinė teismo pareiga – teisingai išnagrinėti bylą. Teismas, nurodydamas, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog kieto kuro katilą eksploatavo ir už tai buvo atsakingas atsakovas, netinkamai vertino faktines žalos atsiradimo aplinkybes, neatsižvelgė į šalių paaiškinimų abejotinumą, loginį nepagrįstumą bei paaiškinimus davusio asmens suinteresuotumą. Atsakovas bepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės, todėl atsako už atsiradusią žalą pagal sutartį ir įstatymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo UADB „ERGO LIETUVA“ apeliacinį skundą atsakovas R. Bakanausko individuali įmonė prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimą.
Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.
1. Reikalavimas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą yra nepagrįstas, nes dėl gaisro kilimo nėra nei R. Bakanausko individualios įmonės, nei jos darbuotojų kaltės.
2. Atsakovas buvo išsinuomojęs tik 48 m² patalpas. Nuomojamas patalpas sudarė tik dvi patalpos, t.y. tambūras ir pačios parduotuvės patalpos. Gaisras kilo patalpose, kurios nebuvo nuomojamos. Apeliantas skunde nurodydamas argumentus, esą nors ir nebuvo susitarta, bet atsakovas naudojosi katiline, jų nepagrindžia įrodymais.
3. Apelianto argumentai apie tai, kad jei parduotuvė būtų šildoma elektra, tai būtų didesnės sąskaitos už elektros energiją žiemą yra niekuo nepagrįsti, kadangi žiemą patalpos šildomos naudojant elektros energiją, vasaros periodu būdavo pastatoma šaldytuvai, tam kad maisto produktai negestų. Dėl šių priežasčių mokama už elektros energiją pinigų suma būdavo panaši.
4. Apeliantas neatsižvelgė į tai, kad Patalpų nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo laikytis priešgaisrinės apsaugos ir kitų taisyklių, todėl atsakomybę prisiimti galėtų tik tada, jei gaisras būtų kilęs nuomojamose patalpose. Nei vienas atsakovo darbuotojas neįrenginėjo ir neeksploatavo kieto kuro katilo. Be to, nustatyta, kad katilinė buvo iškalta apdailos lentelėmis, kas pažeidė jos įrengimo taisykles. Ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, kad buvo nukentėjusiosios šalies didelis neatsargumas, buvęs priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis.
5. Tam, kad būtų galima reikalauti žalos atlyginimo turi būti nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, ko šiuo atveju ieškovas neįrodė.
Šalies argumentai
6. Ieškovas savo ieškinio pagrindu nurodo CK 6.264 str., numatantį, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Tretysis asmuo G. B. dirbo pardavėja, į jos pareigas neįėjo, o ir negalėjo įeiti (dėl higienos reikalavimų) kieto kuro katilo kūrenimas, todėl ši materialinės teisės norma negali būti taikoma.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija laiko, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 straipsnis), todėl naikinti jo nėra pagrindo ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino įrodymus, tinkamai pritaikė procesines ir materialinės teisės normas ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Byloje nenuginčijamai nustatyta, kad R. R. atsakovui Rimo Bakanausko individualiai įmonei nuomos ( b.l. 8, t.1) ir panaudos ( b.l. 54, t.1) sutarčių pagrindu perdavė naudotis dalį pastato, esančio Vytauto 88, Ariogalos m. Raseinių rajone. Nors abiejose sutartyse nežymiai skyrėsi patalpos dydis, tačiau nebuvo ginčo dėl to, jog tai ta pati patalpa, kuria naudojosi atsakovas. Šiose sutartyse nebuvo nurodytos kokios kitos nuomojamos papildomos patalpos, tame tarpe ir katilinė (b.l.66, t.1). Byloje taip pat nėra jokių absoliučiai patikimų įrodymų, kad atsakovui buvo privalu kūrenti katilinėje esantį kieto kuro katilą. Kadangi ieškovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų interesai yra priešingi, todėl pirmosios instancijos teismas suteikė šalims galimybę pateikti visus norimus įrodymus, tame tarpe apklausė ir pakviestus liudytojus. Teismo posėdžiuose apklausti liudytojai A.M. (b.l. 109, t. 1), R. M. ( b.l.11, t.2), R. B. ( b.l. 24, t.2) nenurodė, kas konkrečiai kūrendavo katilinę. Liudytoja I. R. ( b.l. 17, t.2) patvirtino, kad pardavėjos niekada nekūrendavo katilo, tai darydavo pastato savininkės R. R. vyras K. R.. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustato, remdamasis įrodymais - CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Šioje byloje pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, nei neegzistavo. Kolegija laiko, kad pateiktais įrodymais negalima daryti išvados, kad atsakovas ar jo darbuotojai kūreno kieto kuro katilą, iš kurio nukritusi žarija sukėlė gaisrą. Tai, kad atsakovas privalėjo užtikrinti reikalavimus darbo vietoms, negalima laikyti įrodymu, jog jis tai ir darė, kūrendamas trečiajam asmeniui priklausantį kieto kuro katilą ir tuo užtikrindamas darbuotojams normalias darbo sąlygas. Apeliantas norėjo įrodyti, kad atsakovas nenaudojo elektros energijos patalpų šildymui ir žiemą buvo priverstas tai daryti kieto kuro katilo pagalba. Tačiau kolegija laiko, jog pateiktosios PVM sąskaitos-faktūros nėra pakankamas šios aplinkybės įrodymas, kadangi skirtumas tarp iš AB „VST“ parduotos elektros energijos pirkėjui UAB „Ingmona“ ( b.l.18-19, t.2) ir UAB „Ingmona“ parduotos atsakovui elektros energijos kiekio (b.l. 22-23, t.2) sumos skiriasi. Tai reiškia, kad UAB „Ingmona“ gautą iš AB „VST“ elektros energiją naudodavo ne tik atsakovo poreikiams. Be to, teismui nepateikta vasaros laikotarpiu atsakovo perkamos iš UAB „Ingmona“ elektros energijos PVM sąskaitų-faktūrų, todėl negalima palyginti, ar šie duomenys vasarą ir žiemą labai skiriasi. Kolegija sutinka, kad katilinė gali būti laikoma pastato antraeiliu daiktu ( CK 4.13, 4.14 straipsniai), tačiau tai neįrodo, jog ja naudojosi būtent atsakovas ir kad būtent dėl jo ar dėl jo darbuotojų neatsargių veiksmų kilo gaisras. Esant tokioms aplinkybėms, nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kurie galėjo pasireikšti jo dideliu neatsargumu ( CK 6.246 straipsnis). Kadangi byloje nėra nustatyta, jog atsakovo darbuotojai ar pats įmonės vadovas privalėjo kūrenti kieto kuro katilą ar tai darė, atsakovas nėra kaltas dėl atsiradusių pasekmių ( CK 6.248 straipsnis). Taigi, pagal pateiktus įrodymus galima pripažinti, jog nėra nustatyto atsakovo priežastinio ryšio tarp įvykusio gaisro ir jame atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis).
Teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ( CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus taip, kad pagal juos būtų galima priimti priešingą sprendimą. Kiekviena šalis turi įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ( CPK 178 straipsnis). Tokio pobūdžio bylose teismas neprivalo būti aktyvus ir rinkti įrodymus ( CPK 179 straipsnio 2 dalis). Jo pareiga šiuo atveju yra vertinti surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šią pareigą atliko tinkamai.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ( CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ( b.l.52,t.2). Šiuo atveju tai yra išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ 8,26 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinėje instancijoje.