- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-03
- Bylos Nr.
- 1A-219-497/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35155-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Advokatai
- Marta Matiukevič
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka proceso dalyviams dalyvaujant tiesiogiai ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1 – ojo skyriaus prokuroro (toliau ir – prokuroras) Gaudento Balčiūno ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. B. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduotas A. V. atsakomybėn pagal laidavimą, 2 metams be užstato ir baudžiamoji byla V. B. atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 27 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant valstybės naudai automobilį VW „Caddy“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. V. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, už tai , kad 2022 m. rugsėjo 13 d., apie 12.27 val., Vilniuje, Titnago gatvėje, ties pastatu Nr. 35, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,00 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą. Teismo nuosprendžio dalį, kuria V. B. vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 27 d. ir vadovaujantis BK 72 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant valstybės naudai automobilį VW „Caddy“, palikti nepakeistą.
2.1. Skunde nurodoma, kad teismo sprendimas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra nepagrįstas ir formalus, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Prokuroro teigimu, pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistojo V. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visapusiškai neįvertino visų byloje esančių faktinių aplinkybių. Nurodydamas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, pažymi, kad teismui nenustačius šių sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalimas.
2.2. Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje sprendimui ar kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni kaltininko teistumai. Taip pat išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, gali pagrįsti byloje nustatyti administracinių nusižengimų padarymo atvejai.
2.3. Šiuo atveju, teismas darydamas išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad V. B. daugiau nenusikals, nevertino turimos informacijos apie anksčiau V. B. padarytas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Prokuroras akcentuoja, kad nors padarytas nesunkus nusikaltimas, tačiau V. B. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta sunkių padarinių kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, nes transporto priemonę V. B. vairavo vidurdienį, esant intensyviam eismui, būdamas sunkaus girtumo būsenoje – alkoholio koncentracijai septynis kartus viršijant leistiną ir du kartus ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.
2.4. Skunde nurodoma, kad V. B. atžvilgiu 2014 m. gruodžio 17 d. ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį buvo nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Taip pat V. B. per 3 metų laikotarpį administracine tvarka baustas 11 kartų iš jų 7 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina V. B. asmenybę, patvirtina, kad jis nedrausmingas vairuotojas, linkęs nesilaikyti įstatymų, sistemingai pažeidinėja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK). V. B. nepadarė tinkamų išvadų tiek dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos, tiek dėl administracinių nusižengimų, paskirtos nuobaudos nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų. Taip pat šios aplinkybės leidžia teigti, kad padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad yra pagrindas teigti, kad V. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
2.5. Prokuroro teigimu, A. V. nėra vertas teismo pasitikėjimo ir negalės daryti teigiamos įtakos V. B., todėl negali būti laiduotoju. Skunde nurodoma, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui, ši sąlyga turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas. Prokuroras cituodamas pirmosios instancijos teismo motyvus dėl A. V. paskyrimo laiduotoju, tvirtina, kad teismas pripažindamas minėtą asmenį laiduotoju, tinkamai nevertino faktinių aplinkybių visumos, tik formaliai konstatavo, kad jis vertas teismo pasitikėjimo. Laiduotojo parinkimo argumentavimas iš esmės akcentuojant teigiamą laiduotojo charakterį, bendravimo su V. B. aplinkybes, nėra pakankamas BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos konstatavimui pagrįsti. Nėra aišku, kokį auklėjamąjį poveikį gali padaryti ilgametis draugas, kad V. B. nedarytų nusikalstamų veikų.
2.6. Bylos duomenimis, A. V. neteistas, tačiau per pastaruosius 3 metus 5 kartus baustas administracine tvarka, iš jų tris kartus už KET pažeidimus, paskutinį kartą 2022 m. rugpjūčio 15 d. pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį. Bylos nagrinėjimo metu A. V. turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, tai jį apibūdina kaip teisės pažeidėją, leidžia daryti išvadą, kad paties A. V. požiūris į eismo saugumą yra labai neatsakingas ir atsainus. Asmuo kuris pats pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, negali būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui. A. V. elgesys kelia abejonių jo galimybėmis daryti tinkamą poveikį V. B.. Vien tai, kad asmenis sieja draugiški ryšiai, nesudaro pagrindo teigti, kad A. V. gali daryti realią teigiamą įtaką. Prokuroras pažymi, kad V. B. bendraudamas su A. V. elgėsi priešingai teisei, o tai rodo, kad bendravimas su A. V. nuo nusikalstamos veikos padarymo V. B. nesulaikė, tai yra nepadarė jokios teigiamos įtakos.
3. Apeliaciniu skundu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 30 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikių priemonių skyrimo kaip neproporcingą tikslams pasiekti. Sumažinti laikotarpį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonės atėmimo – metams, paliekant automobilio konfiskaciją. Ištaisyti rašymo apsirikimą ir vietoje 2022 m. rugsėjo 27 d. ištaisyti į 2022 m. rugsėjo 13 d.
3.1. Skunde teigiama, kad skirtas turto konfiskavimas ir specialiosios teisės atėmimas 3 metams yra per griežta bausmė. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į Konstitucinio Teismo praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo aspektu, remiantis kuria poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamus tikslus.
3.2. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos neatsižvelgė į individualią V. B. situaciją. Skunde nurodoma, kad jam tenka prižiūrėti senyvo amžiaus mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). kuri serga cukriniu diabetu, kaklo disko liga ir kt. Senyvo amžiaus tėvas gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra neįgalus, kenčia raumenų ir sąnarių skausmus, nelaiko šlapimo, sunkiai paeina, turi širdies nepakankamumą, kenčia nuo Parkinsono ligos ir kt. Skunde pažymima, kad kitų asmenų, galinčių pasirūpinti ligotais tėvais nėra, tėvams reikia nuolatos padėti buityje, atvežti maisto, nuvežti pas gydytojus, o tam būtina transporto priemonė. Ne kartą teko važiuoti naktį, nes tėvas sunkiai paeidamas į tualetą, eidamas nukrenta ir negali pats atsistoti.
3.3. Nuteistasis nurodo pats turintis cukrinį diabetą, patyrė nemažai operacijų, turi 2 grupės neįgalumą, todėl dažnai tenka lankytis mieste esančiose poliklinikose, ligoninėse, o jis pats gyvena Vilniaus rajone. Turi du nepilnamečius vaikus, šeima gyvena užmiestyje, vaikai lanko mokyklas ir būrelius Vilniuje, Pašilaičių ir Justiniškių mikrorajonuose.
3.4. Skunde nurodoma, kad V. B. vienintelis šeimoje gauna pajamas, nes jo žmona prieš kurį laiką prarado darbą, o dėl amžiaus ir darbo specifikos priversta registruotis Užimtumo tarnyboje. Žmona nevairuoja. Skunde akcentuojama, kad V. B. yra mažos individualios įmonės savininkas, kurios veiklos vieta yra už Vievio. V. B. gyvena užmiestyje, darbo patalpos yra Vievyje, ten dirba darbuotojai. Darbovietė yra toli, o pasiekti ją autobusu ar traukiniu nėra galimybės. Įmonė užsiima naudotų automobilių utilizacija, detalių prekyba bei jų pristatymu užsakovams. Kadangi įmonės apyvarta nėra didelė, nėra lėšų samdyti papildomus darbuotojus, todėl V. B. detales pristato pats. Praradus teisę vairuoti, teks stabdyti įmonės veiklą ir atleisti darbuotojus, įmonei gresia bankrotas.
3.5. Skunde nurodoma, kad V. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, pripažino kaltę ir gailisi, todėl yra pagrindas manyti, kad laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vairavimas V. B. yra gyvenimo būdas. Kito darbo jis dirbti nemoka, kitų pajamų neturi, turi tenkinti būtinus poreikius, yra pagrindinis šeimos maitintojas. Sutrumpinus teisės vairuoti atėmimo terminą, jam nereikėtų iš naujo laikyti vairavimo egzamino. Todėl specialiosios teisės atėmimo laikotarpis turi ypatingą svarbą V. B..
3.6. Nuteistojo teigimu, atsižvelgiant į V. B. pajamas ir padėtį, baudžiamojo poveikio priemonės terminas mažintinas iki 1 metų. Taip būtų įgyvendinti prevenciniai, auklėjamojo poveikio ir nuobaudos tikslai.
3.7. Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta klaida, nes Kelių eismo taisyklių pažeidimas įvyko 2022 m. rugsėjo 13 d., o ne 2022 m. rugsėjo 27 d., todėl prašoma šią klaidą ištaisyti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, V. B. apeliacinį skundą atmesti. V. B. ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o V. B. – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju V. B. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje neginčijama. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V. B. prašo sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą iki 1 metų bei ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą.
7. Tenkinus V. B. gynėjos prašymą, apeliacinės instancijos teisme atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir apklausta galima laiduotoja O. B.. Apklausta teismo posėdyje O. B. parodė, kad V. B. yra jos sutuoktinis, gyvena kartu 20 metų. Prašo teismo atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės jai laiduojant. Tvirtina, kad šeima turi įtakos V. B. elgesiui.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokuroro ir V. B. apeliacinių skundų argumentais ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nuosprendį, konstatuoja, kad jis teisėtas ir pagrįstas, jo keisti prokuroro ar V. B. prašoma apimtimi, nėra jokio pagrindo.
Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų
9. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
10. Prokuroro apeliaciniame skunde atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ginčijamas, tvirtinant, kad V. B. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, o A. V. nėra tinkamas laiduotojas, galintis daryti teigiamą įtaką V. B.. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl kitų BK 40 straipsnyje įtvirtintų privalomų sąlygų laidavimo instituto taikymui, teisėjų kolegija kitų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų nevertina ir dėl jų nepasisako.
11. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas, be kita ko, nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Pabrėžtina, kad tokią išvadą daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-495/2021). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).
12. Prokuroras akcentuoja aplinkybę, kad V. B. nustatytas labai didelis neblaivumo laipsnis. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. B. teisės pažeidimą susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, padarė pirmą kartą (jis anksčiau nėra baustas administracine tvarka ar trauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl minėtų veiksmų). Todėl aplinkybė, kad V. B. buvo nustatytas sunkus, du kartus ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, viršijantis neblaivumo laipsnis, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygos konstatavimui, šiuo atveju reikšmės neturi. Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašu, V. B. anksčiau nėra teistas, o nusikaltimas, (dėl kurio padarymo buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas V. B. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kuris nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu), padarytas 2014 m. kovo 4 d. Taigi, prieš daugiau nei 9 metus. Per minėtą laikotarpį naujų ikiteisminių tyrimų (taip pat ir tokių, kurie vėliau būtų nutraukti) V. B. atžvilgiu pradėta nebuvo (b. l. 60). Todėl pagrindo tvirtinti, kad nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, nėra. V. B. administracine tvarka per paskutinius 3 metus baustas 11 kartų. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. 4 kartus baustas už jo individualios įmonės veikloje nustatytus pažeidimus bei 7 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie pasireiškė naudojimusi mobiliojo ryšio vairuojant (4 kartus), du kartus viršijant greitį daugiau kaip 20 km/h, tačiau ne daugiau kaip 30km/h ir sustojimu stovėti draudžiančioje vietoje (b. l. 62-67). Nors padarytų administracinių nusižengimų kiekis neigiamai charakterizuoja V. B., tačiau neleidžia daryti išvados, kad atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės jis darys naujas nusikalstamas veikas. V. B. padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, kaip minėta V. B. nėra baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, visos paskirtos baudos yra sumokėtos. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, šioje byloje nustatyta pagrįstai.
13. Abejonių dėl A. V. tinkamumo būti laiduotoju taip pat nėra. A. V. neteistas. Nors prokuroras teisingai nurodo, kad A. V. per paskutinius 3 metus administracine tvarka baustas 5 kartus, tačiau tai nesudaro pagrindo tvirtinti, kad paties laiduotojo požiūris į eismo saugumą yra neatsakingas ir atsainus. Du administraciniai nusižengimai apskritai nesusiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Kiti administraciniai nusižengimai pasireiškė nustatyto greičio viršijimu 13 km/h ir 26 km/h ir stovėjimu neįgaliojo vietoje. Visos paskirtos baudos sumokėtos. Šiuo metu A. V. turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, viršijus greitį 13km/h. Šis Kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra šiurkštus. Iš Administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad už minėtą administracinį nusižengimą A. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu paskiriant 6 Eur baudą, kuri yra sumokėta. Byloje esanti A. V. charakterizuojanti medžiaga patvirtina, kad jis dalyvauja įvairiuose mokymuose, itin įsitraukęs į kraujo donorystės veiklą, 2015 m. jam suteiktas Lietuvos donorystės žymūno, 2018 m. nusipelniusio donoro pažymėjimas, o 2019 m. suteiktas Lietuvos garbės donoro vardas.
14. Prokuroras tvirtina, kad bendravimas su A. V. nesulaikė V. B. nuo nusikaltimo padarymo, tačiau ši aplinkybė savaime nesuponuoja išvados, kad A. V. negali daryti teigiamos įtakos V. B.. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Vadinasi, vadovaujantis tokia logika visi su nuteistuoju iki nusikaltimo artimai bendravę asmenys (taip pat ir artimieji šeimos nariai, kuriuos įstatymas numato kaip galimus laiduotojus), net ir nustačius galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininko elgesiui, negalėtų būti skiriami laiduotojais, nes jų įtaka asmeniui iki nusikaltimo padarymo, neužkirto kelio nusikalstamam elgesiui.
15. Iš A. V. parodymų matyti, kad jis su V. B. yra pažįstamas daugiau nei 10 metų, pastoviai bendrauja telefonu, daug patardavo V. B., šią situaciją vertina kritiškai, nori V. B. padėti. Šios aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintos, kaip suteikiančios pagrindą manyti, kad A. V. gali daryti teigiamą įtaką V. B..
16. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, spręstina, kad, A. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu laiduotoju paskirtas pagrįstai.
Dėl V. B. apeliacinio skundo argumentų
17. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Remiantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šio termino vidurkis yra 3 metai. Būtent toks uždraudimo naudotis specialia teise terminas skundžiamu nuosprendžiu ir nustatytas.
18. Spręsdamas dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės termino, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į sunkų V. B. nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad jis vairavo šviesiu paros metu, pakankamai judrioje gatvėje sukeldamas pavojų ne tik sau, tačiau ir aplinkiniams ir sprendė, kad 3 metų terminas šiuo atveju yra proporcingas. Pagrindo nesutikti su šiais motyvais, teisėjų kolegija neturi. V. B. nustatytas neblaivumo laipsnis, ribą nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, viršija du kartus. Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą apsvaigusiam nuo alkoholio diferencijuojama atsižvelgiant į asmeniui nustatytą neblaivumo laipsnį. Nustačius daugiau kaip 0,41 promilės, tačiau ne daugiau kaip 1.5 promilės neblaivumo laipsnį, asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, to paties straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Taigi, V. B. prašomas nustatyti 1 metų specialiosios teisės atėmimo terminas skiriamas ir už administracinio nusižengimo padarymą, nežymiai viršijus 0,41 promilės ribą. Gi V. B. nustatytas neblaivumo laipsnis šią ribą viršija net 7 kartus. Teisėjų kolegijos vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones V. B. prašomam 1 metų terminui, kurį tiek ANK, tiek BK, už vairavimą esant neblaiviam, numato kaip minimalų, būtų neproporcingai švelnus V. B. padarytos veikos pavojingumui. Baudžiamojo poveikio priemonė nepasiektų jai keliamų tikslų.
19. Baudžiamojo poveikio priemone siekiama tų pačių tikslų kaip ir bausme. Ši teismo skiriama valstybės prievartos priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Todėl vertinant V. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą turi būti atsižvelgiama į skundžiamu nuosprendžiu paskirtų valstybės prievartos priemonių visumą. V. B. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam nebuvo skirta bausmė, neatsirado teistumas, taigi nekilo neigiami padariniai, susiję su baudžiamosios atsakomybės taikymu. Be aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, skundžiamu nuosprendžiu V. B. skirtas turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį VW „Caddy“, kurio vertė remiantis byloje esančiu VšĮ „Emprekis“ išrašu yra 2260 Eur (b. l. 27). Įvertinus V. B. paskirtų priemonių ir atsirasiančių suvaržymų visumą, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminas skundžiamu nuosprendžiu nustatytas tinkamai, ir nėra per griežtas.
20. Pagrindo nustatyti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise terminą nesudaro ir V. B. nurodomos aplinkybės, susijusios su jo darbine veikla ir artimaisiais. Skunde teigiama, kad V. B. automobiliu turi vykti pas ligotus tėvus, vežti vaikus į mokyklą ir būrelius esančius mieste, nes gyvena užmiestyje. Taip pat nurodo, kad toks ilgas specialiosios teisės atėmimo terminas sužlugdys jo verslą, nes jam reikia kasdien važinėti toli nuo namų esantį darbą, į kurį negalima nuvykti autobusu ar traukiniu bei pačiam vežioti prekes klientams. Šios aplinkybės nėra išskirtinės. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai, patogumas negali būti iškeliami aukščiau padaryto šiurkštaus KET pažeidimo pavojingumo. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes, už kurias yra atsakingas jis pats. V. B. ir iki nusikaltimo padarymo suvokė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga siekiant tinkamai pasirūpinti tėvais, nuvežti vaikus į mokyklą ir būrelius bei darbinėms funkcijoms atlikti, suprato, jog netekus teisės vairuoti nukentės ne tik jo darbinė veikla, tačiau ir artimieji, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo.
21. Taip pat V. B. prašo ištaisyti skundžiamame nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant datą, nuo kurios skaičiuojamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas.
22. Pagal nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį BPK 134¹ straipsnį, baudžiamajame procese atsirado nauja kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Tokiu atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu asmeniui nutarimu paskiriama kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, o išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir teismo sprendimu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamosios poveikio priemonės terminas skaičiuotinas ne nuo nusikalstamos veikos padarymo, o nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos. Remiantis bylos duomenimis, kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas V. B. buvo skirta vyresniojo tyrėjo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimu (b. l. 49). Taigi skundžiamu nuosprendžiu uždraudimo naudotis specialia teise terminas pagrįstai nustatytas nuo 2022 m. rugsėjo 27 d.
23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, prokuroro ir V. B. apeliaciniai skundai nesudaro pagrindo jo keisti ar naikinti, todėl apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1 – ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto V. B. apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.