Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Eduardo Monkevičiaus, sekretoriaujant Arildai Šuliokaitei, dalyvaujant ieškovei G. S. , jos atstovei advokatei Linai Gervelienei, atsakovo R. S. atstovei advokatei Aušrai Ručienei, trečiojo asmens atstovei Žanetai Abromaitienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-04-27 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-178-59/2006 pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui R. S. , tretysis asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, naudojimosi tvarkos nustatymo butu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2004-03-28 dienos metu jai būnant pas draugę, atsakovas, būdamas neblaivus, be jokios priežasties mušė ją kumščiais per galvą, spardė kojomis. Po sumušimo ji negirdi kaire ausimi. Dėl sumušimo tuomet kreipėsi pas teismo med. ekspertą, kuris konstatavo, kad jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio ausies būgnelio plyšimo, komplikuoto ūmiu potrauminiu kairės ausies uždegimu, jos sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai. Dėl atsakovo nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d., padarymo Alytaus m. ir raj. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes ji norėdama išsaugoti šeimą su atsakovu susitaikė.

Tačiau atsakovas nepakeitė savo agresyvaus elgesio. 2005 m. lapkričio 18 d. jis namo grįžo neblaivus, visu garsu įjungė muziką. Jį paprašė, kad pritildytų garsą, nes buvo nakties metas, ji su dukra ruošėsi eiti miegoti. Tada atsakovas pasakė, kad jos nemiegos ir nutraukė nuo jos su dukra patalynę, pradėjo ją mušti. Dukra pabėgo pas kaimynę D. P. , gyvenančią (duomenys neskelbtini) . Atėjus į jų butą kaimynei, jai pavyko pabėgti iš buto ir iškviesti policiją. Atvykus policijai, ji parašė pareiškimą dėl netinkamo atsakovo elgesio ir jis buvo išvežtas į PK. Grįžo apie 2-ą valandą nakties. Paėmęs žvakidę sviedė į ją, tačiau pataikė į kambario langą ir jį išdaužė. Dėl tokio poelgio atsakovas 2006-01-16 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nubaustas administracine tvarka dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams. Jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Iš viso atsakovas 4 kartus yra išdaužęs buto langus. Išvažiavus jai su dukra savaitgaliais paviešėti pas tėvus nuo triukšmo ir smurto, atsakovas vedasi savo draugus į namus, su kuriais girtauja. Užmiega girtas ir palieka atrakintas duris, iškyla pavojus būti apvogtiems. Atsakovas pradėjo teikti dukrai išlaikymą, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Dėl pastovaus girtavimo ir smurtavimo kenčia dukra (duomenys neskelbtini) , negali ramiai išsimiegoti, patiria didelį emocinį stresą, dažnai verkia, pradėjo šlapintis į kelnytes. Ji su sutuoktiniu nepalaiko intymių santykių nuo 2005 m. rugpjūčio mėn., išsaugoti šeimos nemato jokios galimybės, atsakovo nuolat yra žeminama, traumuojama, patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Todėl ieškovė galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus (b.l. 2-6, 62-65, 92-99) prašė teismą: nutraukti jos santuoką su atsakovu dėl jo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – S. , priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nustatyti dukters K. S. gyvenamąją vietą su ja, iš atsakovo priteisti išlaikymą dukrai turtu t.y. priteisti jai nuosavybės teise ½ dalį buto 44000 Lt vertės, esančios (duomenys neskelbtini) ; nekilnojamojo turto registre įregistruotą atsakovo R. S. a/k (duomenys neskelbtini) vardu, padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą 3870 Lt vertės.

Sutinka, kad dukters Kornelijos gyvenamoji vieta būtų nustatyta pas ieškovę, dukros išlaikymui sutinka mokėti po 275 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, tačiau nesutinka, kad išlaikymas dukrai būtų priteistas turtu, t.y. jo buto dalies pagrindu, nes jis neturi kitos gyvenamosios vietos.

Kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini) m. yra ieškovės ir jo bendroji dalinė nuosavybė, kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, priverstas gyventi atskirai, mano tikslinga nusistatyti naudojimosi tvarką butu.

Iš ieškovės priteisė atsakovui 3000,00 Lt kompensaciją.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

pirma, mano, kad teismo sprendimas neatitinka bendrųjų šeimos teisės normų principų, išdėstytų LR CK trečiojoje knygoje, o taip pat teismas neatsižvelgė į ginčų dėl vaikų išlaikymo nagrinėjimo ypatumus, į tai, kad sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus, kaip tai yra akcentuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. Nutarime Nr. 54 ”Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” t.y. formuojant vieningą teismų praktiką šios kategorijos bylose. Mano, kad teismas savo sprendimu tenkino ieškovės asmeninius interesus - išgyvendinti iš buto sutuoktinį ir nelaikė prioritetiniu reikalu siekti, kad vaikas gautų materialinį išlaikymą kiekvieną dieną.

Bylos medžiaga įrodo, kad ieškovė nepajėgi viena išlaikyti visą butą, o taip pat ir tinkamai prisidėti prie dukros išlaikymo. Priteisus išlaikymą dukrai buto dalimi, ( turtu) faktiškai pasunkėja dar labiau šeimos materialinė padėtis ir dar labiau pažeidžiami nepilnametės dukros interesai. Tai esminiai neteisinga vertinant dukros išlaikymo klausimus ir siekiant apginti vaikų interesus;

antra, dukrai išlaikymas priteistinas pastoviomis periodinėmis išmokomis, kas mėnesį po 275 Lt, nes jis yra darbingas, gauna pakankamai didelį atlyginimą, jo pajamos yra pastovios ir tokiu būdu dukros išlaikymas būtų užtikrintas kiekvieną dieną, kas labiausiai atitinka dabartinius dukros interesus. Priteistus dukrai išlaikymą turtu, jis netenka gyvenamojo būsto, ieškovė neteisingai nurodė vidutinę buto rinkos vertę-47900 Lt, jo vertinimu, buto vertė 88000 Lt.

trečia, teismas, spręsdamas sutuoktinių kaltės klausimus, netyrė santuokos iširimo priežasčių, rėmėsi vien ieškovės paaiškinimais. Teismas akcentavo tik jo neigiamus asmenybės bruožus, netinkamą elgesį ir nevertino jo nurodytų tikrųjų santuokos iširimo priežasčių. Ieškovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji pažeidė sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir atsisakė dalies santuokinių pareigų: visus šeimos reikalus sprendė viena, pastoviai vengė intymių santykių;

ketvirta, kadangi jis nekaltas dėl šeimos iširimo, šeima iširo dėl ieškovės kaltės, jis netenka dukros, šeimos, priverstas gyventi atskirai, pastoviai patiria dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nuolatinę psichologinę įtampą, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš jo ieškovei 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

penkta, su ieškovės nurodytu turto balansu ir jo įvertinimu sutinka, neprieštarauja, kad baldai ir buitinė technika būtų natūra padalinta pagal ieškovės siūlomą variantą.

Atsakovas jos kaltės dėl santuokos nutraukimo neįrodė ( CPK 178 str.). Jo motyvai dėl ieškovės kaltės yra absoliutus prasimanymas, žemina jos garbę ir orumą, yra jo gynybinė pozicija siekiant sušvelninti kaltę dėl santuokos nutraukimo, išvengti neturtinės žalos priteisimo.

Teismas pagrįstai nustatęs atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, priteisė iš jo ieškovei 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo nėra, todėl ir neturtinė žala iš jos atsakovui nepriteistina.

Teismas remdamasis CK 3.3 str. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principais, prioritetiškai gynė jų nepilnametės dukters K. S. , (duomenys neskelbtini) , interesus, turėti saugią ir sveiką aplinką ir pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą jai turtu -1/2 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini) , 44000 Lt vertės. Ši išlaikymo forma labiausiai atitinka dukters interesus. Šeimoje dėl atsakovo nuolatinio girtavimo ir agresyvumo vyrauja pastovi konfliktinė situacija. Dėl tokio tėvo elgesio kenčia mažametė dukra. Už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams atsakovas 2006-01-16 teismo baustas administracine tvarka.

Atsakovo netoleruotinas elgesys šeimoje neigiamai veikia mažametės dukters sveikatą ir vystymąsi. Ji tapo dirgli, blogai miega, šaukia per miegus, pradėjo šlapintis į lovą. Patenkinus atsakovo priešieškinį ir nustačius naudojimosi butu tvarką, atsakovas ir toliau sudarytų neįmanomas sąlygas kartu su juo gyventi, traumuotų dukterį. Taigi, būtų pažeisti vaiko interesai turėti saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką.

Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą turtą galimas tada, kai tėvas turi turto, kurį realizavus ar kitaip panaudojus, būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Pažymėtina, kad ji dirba VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninėje, techninės tarnybos administratorės pareigose, gauna nuolatines virš 1000 Lt nuolatines pajamas, taigi turi materialines galimybes išlaikyti visą butą ir dukterį. Jei pablogėtų jos materialinė padėtis, galėtų dukrai priteistą buto dalį išnuomoti ir gauti iš to pajamas, iš kurių ją išlaikytų.

Nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad priteisus išlaikymą buto dalimi, dar labiau pažeidžiami dukters interesai, nes duktė dėl tėvo smurto, agresijos neturi ramybės nei dieną nei naktį, į darželį eina nepailsėjusi, neišsimiegojusi, bijo tėvo, kas beje nurodyta ir Alytaus m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos byloje pateiktoje išvadoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą peržengdamas apeliaciniame skunde nustatytas ribas, nes to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant šeimos bylas ( CPK 320 str.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog teismas nesiekė išsiaiškinti ir nenustatė santuokos iširimo priežasčių, todėl nepagrįstai kaltu dėl santuokos iširimo pripažino jį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje G. L. v. A. L. , bylos Nr. 3K-3-580/2004, 2004 m. gegužes 26 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje J. U. v. M. U. , bylos Nr. 3K-3-331/2004, formuojama vieninga praktika aiškinant ir taikant materialinės teisės normas santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio(sutuoktinių) kaltės bylose. Jose pažymėta, kad CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 - 3.30, 3.35 - 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Atsakovas neįrodė, jog ieškovė pažeidė CK 3.26 – 3.30 straipsnių reikalavimus (CPK 178 str.). Priešingai, teismas teisingai nustatė, kad šeima iširo dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje, jo smurto (CK 3.60 str. 3 d.). Šias aplinkybes patvirtina ieškovės paaiškinimai, liudytojų G. B. , A. D. parodymai, ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą paminėti rašytiniai įrodymai (b.l. 96-97, 10-12, 67, 146, 167).

Atsakovo liudytojas J. R. , atsakovo bendradarbis, šalių bute yra buvęs vieną kartą, apie atsakovo santykius su ieškove žino tik iš atsakovo pasakojimų, liudytojo V. L. parodymai yra neesminiai, apie šalių konfliktus nieko nežino, todėl teisėjų kolegija spręsdama šalių kaltės klausimą dėl santuokos nutraukimo, šių liudytojų parodymais nesiremia ( b.l. 97, 98).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pripažinus atsakovą kaltu dėl šeimos iširimo, teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovei 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d. ).

Dėl santuokinio kilnojamojo turto padalijimo

Iš ieškovės pradinio ir patikslinto ieškinio matyti, kad vienas iš ieškovės ieškininių reikalavimų buvo padalinti santuokinį kilnojamąjį turtą – buitinę techniką, baldus. Ji prašė asmeninėn nuosavybėn priteisti: televizoriaus spintelę 30 Lt, televizorių 300 Lt, miegamojo 3 durų spintą 200 Lt, minkštą svetainės kampą 400 Lt, 3 durų sekciją 200 Lt, televizorių “Beko“ 400 Lt, 4 lempų šviestuvą 30 Lt, virtuvinį komplektą, susidedantį iš 3 pakabinamų ir 3 pristatomų spintelių 400 Lt vertės, viso turto už 1960 Lt, o atsakovui asmeninėn nuosavybėn prašė priteisti: miegamojo lovą 300 Lt, staliuką – 100 Lt, kiliminę dangą, 200 Lt, svetainės baldų komplektą, susidedantį iš sofos lovos ir 2 fotelių 400 Lt, spintelę 30 Lt, 3 durų spintą su antresolėmis – 200 Lt, 4 lempų šviestuvą – 50 Lt, šaldytuvą “Snaigė“ – 600 Lt, virtuvės staliuką – 30 Lt vertės, viso turto už 1910 Lt (b.l. 2-6, 62-65).

Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė, kad ieškovė prašo priteisti tik fotelį, kuriuo naudojasi dukra, o dėl kitų kilnojamųjų daiktų atsakovui pretenzijų neturi, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė atsisakė savo reikalavimų dalies ir teismas priėmė jos atsisakymą bei išaiškino ieškovei CPK 294 straipsnyje nurodytas bylos nutraukimo pasekmes. Nei teismo posėdžio protokole, nei sprendimo motyvuojančioje bei rezoliucinėje dalyse nepasisakyta dėl kilnojamojo turto padalijimo tarp šalių, šių reikalavimų teismas visiškai nesprendė. Nors ieškovė apeliacine tvarka neskundė teismo sprendimo ir sutinkamai su CPK 277 straipsnio 2 dalies nuostatomis per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nepateikė teismui pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo santuokinio turto – kilnojamųjų daiktų padalinimo dalyje, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į viešąjį interesą, CPK 376 str. nuostatas, į tai, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškovės ieškinyje nurodytų baldų ir buitinės technikos įvertinimu bei jos prašomu turto padalijimo natūra variantu sutinka (b.l. 71, 72, 75, 76, 110-114), siekdama nevilkinti bylos nagrinėjimo (CPK 7 str.), šį ieškininį reikalavimą kolegija išsprendžia pati, neperduodama šioje dalyje nagrinėti bylos iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kadangi atsakovas santuokinio kilnojamojo turto padalijimo dalyje ieškinį pripažįsta visiškai ir nereikalauja iš ieškovės už jai tenkančią didesnę turto dalį bendrame turte 50 Lt kompensacijos, ieškovei priteistinas ieškinyje nurodytas turtas už 1960 Lt, o atsakovui už 1910 Lt (b.l. 62-65, CK 3.116 str., 3.117 str.).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo turtu

CK 3.3 str. 1 d. numatyta, kad šeimos santykių teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia , kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. To paties straipsnio 2 dalyje apibrėžiami šeimos įstatymų tikslai, vienas iš jų yra apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ar kitokių veiksnių įtakos.

Teismas, siekdamas apsaugoti šalių dukrą nuo tėvų nuolatinių konfliktų šeimoje bei užtikrinti jai saugią ir sveiką aplinką, 2005 m. gruodžio 12 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. įpareigojo atsakovą gyventi skyrium bei priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą dukrai K. S. po 275 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2005-12-07 iki teismo sprendimo priėmimo ( b.l. 26 , CK 3.65 str.).

2005-12-09 ieškovė pateikė VTAT pareiškimą dėl atsakovo netinkamo elgesio dukters atžvilgiu ir jo sudrausminimo (b.l. 35).

Atsakovas dėl netinkamo elgesio dukros atžvilgiu buvo iškviestas 2005-12-12 į tarnybą, jam išaiškintos LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos ( b.l. 32,33), t.y. kad tėvai ar kiti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo ( b.l. 32-37). Atsakovas pasižadėjo ateityje netriukšmauti šeimoje, tačiau išvadų nepadarė. Atsakovas buvo kviečiamas į VTAT tarnybą 2006-06-05, 2006-06-09, 2006-06-12, 2006-06-15, tačiau neatvyko ( b.l. 131 ).

Iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-01-16, 2006-07-24, 2006-10-30 nutarimų (b.l. 146, 67, 167), matyti, kad atsakovas už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, 2006 metais net tris kartus teismo buvo nubaustas administracine tvarka.

Iš 2006-06-12 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad šalių duktė (duomenys neskelbtini) 2006 m. kovo – gegužės mėn. dėl naktinio šlapinimosi į lovą, nevalingo tuštinimosi į kelnytes bei padidinto dirglumo su autoagresijos epizodais lankėsi pas vaikų psichiatrą 3 kartus ( b.l. 133 ).

2005-12-28 Alytaus miesto savivaldybės administracijos VTAT savo išvadose konstatavo, kad iš pokalbio su nepilnamete K. S. paaiškėjo, kad ją su motina sieja stiprus emocinis ir biologinis ryšys, nori gyventi su motina, tėvo bijo.

2006-08-16 VTAT savo išvadoje konstatavo, kad gyvenant viename bute nepilnametei šalių dukrai (duomenys neskelbtini) su tėvu, nebus užtikrintos saugios gyvenimo sąlygos, todėl iš tėvo dukrai priteistas išlaikymas ½ dalimi buto (duomenys neskelbtini) labiausiai atitiktų nepilnametės interesams. Šią nuomonę VTAT atstovė palaikė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b.l. 141, 142).

VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro medicinos psichologė R. D. savo išvadoje konstatavo, jog mergaitė jaučia prieštaringus jausmus tėvo atžvilgiu, su juo, kaip teigia (duomenys neskelbtini) , jaučiasi nesaugi, ypatingai didelį nerimą mergaitei kelia tėvo psichologinis ir fizinis smurtas motinos atžvilgiu. Mergaitės anamnezė liudija apie nestabilios šeimyninės situacijos neigiamą poveikį jos psichikos sveikatai: enurezės simptomų atsiradimas gali būti sietinas su nesaugia aplinka namuose, tėvo smurtavimo baime. Mergaitė neigiamai reaguoja į galimybę gyventi su tėvu ir jaučiasi saugi būdama su motina (b.l. 161-163).

Liudytojas G. B. - ieškovės brolis gyveno pas šalis jų bute ir patvirtino, jog atsakovas išgėręs kelia triukšmą, būna agresyvus, vartoja smurtą prieš ieškovę, buvo sužeidęs dukrą ( b.l. 37). Jo parodymus iš dalies patvirtina rašytiniai įrodymai, todėl netikėti jo parodymais nėra pagrindo.

Tai, kad atsakovas yra grubus ir nekontroliuoja savo elgesio, patvirtina 2006-04-27 teismo nutartis, kuria atsakovas buvo nubaustas 500 Lt bauda už nepagarbą išreikštą teismui - necenzūrinio žodžio pavartojimą teismo atžvilgiu teismo posėdyje ( b.l. 100).

Atmestinas atsakovo argumentas, jog teismui priteisus išlaikymą iš jo dukrai turtu, duktė nuolatinio išlaikymo, reikalingo jos poreikių tenkinimui, negaus, nes iš pateiktų darbo užmokesčio pažymų matyti, kad ieškovės 2005 m. gegužės- spalio mėn. vidutinis mėnesinis atlyginimas, išskaičiavus mokesčius, buvo 741,12 Lt, o 2006 m. kovo- gegužės mėn. - 1047,61 Lt. 2006 m. spalio-gruodžio mėnesiais 1453,16 Lt (b.l. 169) ( b.l. 22, 121) . Šalių duktė lanko ”Drevinuko” darželio mokyklos ”Ežiukas” grupę, mėnesinis mokestis už išlaikymą darželyje 101,50 Lt ( b.l. 53).

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė nesugeba tinkamai tvarkyti turtą, turi įsiskolinimų ir panašiai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės darbo užmokesčio pakaks jos uzufrukto teise valdomo turto išlaikymo išlaidoms padengti, nepilnametės dukters kasdieniniams poreikiams tenkinti bei užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas.

Visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas priteisdamas dukrai išlaikymą turtu, neatsižvelgė į buto rinkos vertę. Atsakovo užsakymu 2005-12-28 UAB ” Liturta” turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo aktu Nr. 05/12-28 nustatė buto su rūsiu, esančių (duomenys neskelbtini) rinkos vertę 88000 Lt. Teismas priteisdamas šalių dukrai išlaikymą rėmėsi ne inventorizaciniais duomenimis (47900 Lt), o atsakovo turto vertintojų pateiktais duomenimis (88000 Lt). Kadangi šalių dukra taps pilnametė 2018-07-20, atsakovui priklausančios ½ buto dalies vertė 44000 Lt, atsakovas sutinka dukros išlaikymui kas mėnesį teikti po 275 Lt, teismas teisingai nustatė, kad iki dukters pilnametystės atsakovas privalėtų sumokėti 41525 Lt ( 151 mėn .x 275 Lt).

Kadangi priteistas turtas pagal savo vertę yra 2475 Lt didesnis už išlaikymo dydį iki dukters pilnametystės (44000 Lt - 41525 Lt), ieškovė privalėtų išmokėti atsakovui 2475 Lt kompensaciją, tačiau ieškovei sutinkant išmokėti 3000 Lt kompensaciją, teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš ieškovės atsakovui ( CK 3.196 str. 1 d. 3 p., 3.4 str., 3.119 str.).

Kadangi atsakovas dukters akivaizdoje įžeidinėja ieškovę, keikiasi, naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, asmenybė yra konfliktiška, šalims gyvenant kartu neįmanoma užtikrinti sveikos aplinkos mergaitės normaliam vystymuisi, atsakovo elgesys daro žalą dukters sveikatai, atsakovas nepaliekamas be gyvenamojo būsto, nes su seserimi yra paveldėję po ½ dalį nekilnojamojo turto: 1,13 ha, 0,88 ha, 0,80 ha žemės ūkio žemės, 0,37 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu, ūkio pastatu, lauko virtuve, kiemo įrenginiais, esančiais (duomenys neskelbtini), prie miško, preliminari virš nurodyto turto vertė 314000 Lt (b.l. 171-183), atsakovo vidutinis darbo užmokestis išskaičius mokesčius sudaro 1153 Lt (b.l. 86) teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas atsižvelgęs į šalių dukros interesus turėti saugią ir sveiką aplinką, tėvų turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai priteisė iš atsakovo šalių dukrai (duomenys neskelbtini) išlaikymą atsakovo turtu (CK 3.196 str. 1 d. 3 p., CK 3.3 str. 1 d., 2 d. CK 1.5 str. 4 d., CK 1.2 str., CK 3.161 str. 1 d.).

K. S. priteisus išlaikymą atsakovo turtu, t.y. pripažinus jai nuosavybės teisę į 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovė G. S. paskirtina tvarkyti dukters turtą uzufrukto teise (CK 3.185 str., CK 3.186 str., CK 3.188 str., CK 3.189 str., CK 3.190 str.).

Dėl virš nurodytų argumentų, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistina ieškovei 700 Lt išlaidų apeliacinėje instancijoje advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 124, 129, 184, CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir neišspręstų ieškinio reikalavimų - santuokinio kilnojamojo turto padalinimo dalyje ieškinį patenkinti.

ieškovei G. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti televizoriaus spintelę 30 Lt, televizorių 300 Lt, miegamojo 3 durų spintą 200 Lt, minkštą svetainės kampą 400 Lt, 3 durų sekciją 200 Lt, televizorių “Beko“ 400 Lt, 4 lempų šviestuvą 30 Lt, virtuvinį komplektą, susidedantį iš 3 pakabinamų ir 3 pristatomų spintelių 400 Lt vertės, viso turto už 1960 Lt,

atsakovui R. S. , a.k., (duomenys neskelbtini) , asmeninėn nuosavybėn priteisti: miegamojo lovą 300 Lt, staliuką – 100 Lt, kiliminę dangą, 200 Lt, svetainės baldų komplektą, susidedantį iš sofos lovos ir 2 fotelių 400 Lt, spintelę 30 Lt, 3 durų spintą su antresolėmis – 200 Lt, 4 lempų šviestuvą – 50 Lt, šaldytuvą “Snaigė“ – 600 Lt, virtuvės staliuką – 30 Lt vertės, viso turto už 1910 Lt .

Ieškovę G. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnametės dukters K. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Iš atsakovo priteisti ieškovei 700 Lt (septynis šimtus litų) advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.