Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Nina Butnorienė, sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. 2015 m. lapkričio 30 d., apie 7 val. 15 min., Gardino gatvėje, Druskininkuose, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, vairavo automobilį Skoda Fabia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas 0,75 prom. girtumas), tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Pažeidėjas E. V. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą, taikyt ATPK 30¹ str. 1 d. Nurodo, kad automobilį vairuoja jau 19 metų, toks pažeidimas jam yra pirmas. Iš vakaro išgėrė degtinės, nemanė, kad alkoholis taip ilgai išsilaikys jo organizme, pervertino savo organizmo galimybės, iš ryto jautėsi blaivus, sėdo už vairo, vyko į darbą. Jis yra vedęs, šeimoje auga 2 nepilnamečiai vaikai, jo sutuoktinė R. V. turi rimtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių negali dirbti, nėra aišku kada ji vėl galės dirbti, ar po ligos galės grįžti į ankstesnį darbą. Dėl ligos sutuoktinei sunku pasiekti gydymo įstaigą, todėl jis ją veža automobiliu, vaikus veža į mokyklą, nes gyvena kaimiškoje teritorijoje. Be to, jis dirba sandėlininku vairuotoju, kitos specialybės neturi, darbdavio charakterizuojamas gerai, dėl teisės vairuoti atėmimo jis taptų bedarbiu, negalėtų išlaikyti savo šeimos, kurios vieninteliu maitintoju šiuo metu yra dėl žmonos ligos.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Be pažeidėjo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1-2), pareigūno K. K. tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad E. V. nustatytas 0,75 prom. girtumas (b. l. 4), kita bylos medžiaga.

Skiriant E. V. nuobaudą dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo, teismas atsižvelgia į tai, kad jis galiojančių nuobaudų neturi, neteistas, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 17), dirba, darbdavys jį charakterizuoja teigiamai (b. l. 18). Pažeidėjas prašo taikyti jam ATPK 30¹ str. 1 d., ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013). Būtent pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-99-895/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y., nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-13-2013).

Nagrinėjamu atveju E. V. per savo vairuotojo stažą yra baustas 2 kartus, už paskutinį pažeidimą baustas 2005 m. rugpjūčio 7 d., tai yra prieš daugiau kaip 10 metų, o tai rodo, kad jis nėra piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas, pažeidėjas charakterizuojamas gerai (b. l. 17, 18), už drąsą ir pasiaukojimą Lietuvos Respublikai yra apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (b.l. 21). Pažeidėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, savo kaltę pripažįsta, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( TPK 31 str. 1 d. 1 p.). Pažeidėjas dirba, jo darbas tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu, pažeidėjo šeimoje auga 2 nepilnamečiai vaikai (b. l. 19), šeima gyvena (duomenys neskelbtini)., todėl jis veža vaikus į mokyklą, be to, pažeidėjo žmona R. V. turi rimtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių yra apsunkintas jos judėjimas – sunku sėdėti ir judėti, nuo 2015 lapkričio 16 iki 2015 gruodžio 1 d. taikyta ambulatorinė reabilitacija, gydymas tęsiamas (b. l.22-25). Teisė vairuoti pažeidėjui reikalinga siekiant neprarasti darbo ir šeimos interesams – segančiai žmonai nuvežti į gydymo įstaigas. Atėmus teisę vairuoti transporto priemonę ATPK 126 str. 1 d. numatytam laikotarpiui, neadekvačius suvaržymus patirtų ne tik pažeidėjas, bet ir jo šeimos nariai, pažeidėjas prarastų darbą, šeima liktų be pajamų. Tokia nuobauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą E. V. už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą skirti baudą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti trumpesnį nei sankcijoje numatyta specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 3 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., paskirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.