Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1.3. Atsakovė laiku nevykdo savo prievolių kreditoriams (ne tik ieškovei, bet ir daugybei kreditorių, nes remiantis Creditinfo duomenimis, vien per 2023 metus atsakovės atžvilgiu inicijuota 61 civilinė bylą), nuo 2023 m. sausio 1 d. atsakovės darbuotojų sumažėjo nuo 194 iki 89 (remiantis Creditinfo duomenimis), t. y. daugiau nei 2 kartus, mano, kad UAB „Kavesta“ atitinka nemokios įmonės apibrėžimą, todėl atsakovei keltina bankroto byla.

2. Teisme 2023 m. gruodžio 4 d. gautas ieškovės direktoriaus pareiškimas atsakovei dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Prašė iškelti UAB „Kavesta“ restruktūrizavimo bylą, nemokumo administratoriumi paskirti A. G., nuo nutarties, kuria UAB „Kavesta“ iškelta restruktūrizavimo byla, įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą 1 300 Eur (įskaitant PVM) per mėnesį; leisti uždarajai akcinei bendrovei „Kavesta“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš sąskaitų akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), mokėti visus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas, naudojant didžiausią 640 000 Eur lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaita yra areštuota ar jai taikomi disponavimo apribojimai. Pareiškimo pagrindu nurodė šias aplinkybes:

2.1. Bendrovė yra statybų sektoriuje veikiantis juridinis asmuo, veiklą vykdantis jau daugiau nei 20 metų (Bendrovė įsteigta 1999 m. rugpjūčio 23 d.). Bendrovė užsiima statybos ir remonto darbų vykdymu bei teikia projektavimo paslaugas (įvairių statinių, taip pat vandentvarkos ir hidrotechnikos objektų bei kelių). Pagrindinė Bendrovės veikla yra projektavimas ir įvairaus pobūdžio statybos darbai.

2.2. Įmonės įstatinį kapitalą sudaro 48 971,36 Eur. Bendrovės akcininkai yra R. L. (86,40 proc. akcijų), D. L. (6,21 proc. akcijų) ir K. Š. (7,39 proc. akcijų).

2.3. Prasidėjus Covid pandemijai ir pritaikius visuotinius apribojimus, vėliau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, ir to pasėkoje sutrikus visų pasaulio šalių ekonomikoms, esmingai pabrangus ištekliams ir energijai, 2022 metų pabaigoje - 2023 metais Bendrovė patyrė didelių nuostolių, kurie viršijo jos pelną: dėl visuotinai taikytų apribojimų Bendrovė negalėjo sutartyse numatytais terminais įvykdyti savo pareigų, o už vėluojančius atlikti darbus buvo skaičiuojami sutartiniai delspinigiai bei baudos, be to, dėl kainų šuolio ženkliai padidėjo sąnaudos. Dar daugiau - visuotinė padėtis įtakojo ir užsakovų galimybes vykdyti įsipareigojimus, ko pasėkoje kilo nesklandumų su sutarčių vykdymu ir savalaikiu atsiskaitymu už atliktus darbus, todėl ėmė stigti apyvartinių lėšų. Nors Bendrovės vadovai ir akcininkai skubiai ėmėsi priemonių veiklai stabilizuoti kreipdamiesi į kredito įstaigas dėl papildomų kreditų suteikimo, pradėdami derybas su galimais investuotojais dėl papildomos akcijų emisijos išleidimo ir išpirkimo, derėdamiesi su užsakovais, visi šie veiksmai norimo rezultato nedavė.

2.4. Įvertinus susiklosčiusias aplinkybes 2023 m. lapkričio 8 d. Bendrovė nusprendė inicijuoti nemokumo procesą ir vadovaudamasi Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 8 straipsnio 4 dalimi informavo kreditorius bei kitus suinteresuotus asmenis apie galimybę sudaryti susitarimą su laikinus finansinius sunkumus patiriančia Bendrove. Bendrovė nustatė 16 dienų terminą sprendimui dėl pagalbos juridiniam asmeniui suteikimo sudarymo, priimti ir informavo, kad nesulaukus kreditorių pagalbos, kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Didžioji dalis kreditorių nesutiko sudaryti susitarimų dėl pagalbos Bendrovei, tad buvo parengtas restruktūrizavimo plano projektas ir Bendrovės dalyviai priėmė sprendimą dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui.

2.4. Bendrovė nėra sustabdžiusi ar nutraukusi veiklos, vykdo veiklą pilna apimtimi, yra gyvybinga, tačiau per paskutinius metus patirti laikini finansiniai sunkumai, sutrikdę finansinius srautus, taip pat įtakoję turtinių reikalavimų Bendrovei pareiškimą (yra iškeltos 7 civilinės bylos dėl išieškojimų) ir su jais susiję suvaržymai (yra užvestos 6 vykdomosios bylos dėl išieškojimų iš Bendrovės), sudaro prielaidas spręsti dėl būtinybės pertvarkyti Bendrovės turto struktūrą ir vykdyti įprastinę veiklą, kuri iki laikinų sunkumų buvo pelninga, turint perspektyvą (Bendrovė turi daug pelningų sutarčių) išvengti tolimesnių reikšmingų pasekmių tiek pačiai Bendrovei, tiek joje dirbantiems darbuotojams, tiek ir Bendrovės kreditoriams.

2.5. Bendrovė nuosavybės teise valdo žemę, statinius, įrangą ir įrankius bei transporto priemones, šio turto balansinė vertė 2023 m. spalio 30 d. duomenimis sudaro 3 251 995 Eur. Bendrovė turi net 831 925,93 Eur debitorinių įsiskolinimų, kurių ne visi mokėjimo terminai yra suėję. Svarbu tai, kad visi Bendrovės debitoriai šiai dienai yra mokūs, be to, didžiausi debitoriai yra AB Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, - juridiniai asmenys, kurių pajėgumu sumokėti įsiskolinimus (debitorinių reikalavimų realumu) nėra pagrindo abejoti. Taip pat Bendrovė turi 235 472 Eur vertės žaliavų, 88 363 Eur yra gavusi avansinių mokėjimų (iš viso Bendrovė turi 4 711 540 Eur vertės turto).

2.6. Turtas nuo 2022 m. buvusios 8 180 190 Eur vertės iki dabar esančios 4 711 540 Eur vertės sumažėjo dėl gautinų sumų, piniginių lėšų, bei sukauptų pajamų sumažėjimo. Tačiau, ilgalaikio turto vertė nėra reikšmingai pakitusi, ilgalaikis materialus turtas yra išsaugotas, tinkamai prižiūrimas ir pakankamas tolimesnei veiklai vykdyti.

2.7. Esminė aplinkybė yra ta, kad Bendrovė turi pasirašiusi rangos ir projektavimo darbų sutarčių už 17 991 553,71 Eur. Likusi įvykdyti sutarčių vertė sudaro 7 424 857,23 Eur. Dar daugiau - šiuo metu vyksta derybos dėl naujų sutarčių sudarymo, kurių bendra vertė sieks apie 12 000 000 Eur.

2.8. Bendrovėje darbo sutarčių pagrindu dirba 117 darbuotojų (pareiškimo pateikimo metu). Bendrovė ketina juos išsaugoti, nes toks darbuotojų skaičius yra būtinas tinkamam įsipareigojimų pagal pasirašytas sutartis ir ketinamas sudaryti sutartis vykdymui. Nors ir yra susikaupusi darbo užmokesčio skola, pagal galimybes darbo užmokestis darbuotojams yra mokamas, darbuotojų darbo sąlygos Bendrovės restruktūrizavimo laikotarpiu išlieka tokios pačios, kaip ir pareiškimo pateikimo metu.

2.9. Bendrovė turi vieną hipotekos kreditorių - AB „Šiaulių bankas“ (pradelsta suma - 200 000 Eur), pirmos eilės kreditorius - VSDFV Klaipėdos skyrių (pradelsta suma - 27,81 Eur) ir darbuotojus (pradelsta suma – 421 538,02 Eur), 217 antros eilės kreditorių (bendra suma - 3 728 063,33 Eur, iš jos pradelsta - 2 679 605,62 Eur), 3 trečios eilės kreditorius (pradelsta suma - 105 793,58 Eur). Tačiau Bendrovės įsipareigojimai 2023 m. spalio 30 dienai lyginant su 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis yra ženkliai sumažėję (nuo 6 882 364 Eur iki 4 455 422, 74 Eur, iš jų pradelsta - 3 406 965,03 Eur). Tai parodo, kad Bendrovės šiuo metu generuojamos pajamos iš dalies leidžia dengti einamuosius mokėjimus, bei pradelstus įsipareigojimus kreditoriams.

2.10. Bendrovė turi įsipareigojimų Caterpillar Financial Services Poland SPZ, AB Telia Lietuva, SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos Filialui, AB „Šiaulių bankas“ (esminės sutartys), kurie restruktūrizavimo proceso metu bus dengiami pagal pasirašytas finansinės nuomos sutartis. Įsipareigojimai, susiję su palūkanų ir įsipareigojimo mokesčio mokėjimu per laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti Bendrovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos hipotekos kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ bus taip pat mokami (numatomos metinės kredito linijos palūkanos yra 16 140 Eur. Negrąžinta suma – 200 000 Eur, palūkanų norma – 8,07 proc., metinis įsipareigojimo mokestis – apie 1452 Eur, nepanaudota suma – 288 577,65 Eur, palūkanų norma – 8,802 proc.).

2.11. Iš paskutinių 4-ių metų pardavimų apimčių matyti Bendrovės pardavimo pajamų nuoseklus augimas skirtingais laikotarpiais, 2020 metais Bendrovė gavo 14 223 993 Eur pajamų, 2021 metais pastebimas žymus augimas iki 18 939 186 Eur, 2022 m. pajamos sudarė 13 775 105 Eur, o 2023 m. spalio 30 d. pajamos sudaro 5 560 164 Eur.

2.12.Iš Pelno (nuostolio) ataskaitų matyti, kad didžiausi Bendrovės pardavimai buvo 2021 m. ir sudarė 18 939 186 Eur. Lyginant pardavimo pajamų rodiklius už 2020-2021 m. laikotarpį, pastebimas nuoseklus pajamų augimas, kai 2021 m. pajamos lyginant su 2020 m. išaugo apie 33 proc. arba 4 715 193 Eur.

2.13. Bendrovė iki 2022 m. dirbo stabiliai pelningai, 2020 metais uždirbo 539 790 Eur, o 2021 m. -5 96 082 Eur grynojo pelno. 2022 m. uždirbta 1 745 384 Bendrojo pelno, tačiau tebesitęsianti Covid-19 pandemija, bei prasidėjęs karinis konfliktas tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos, ženkliai, kelis kartus išaugino energetinių išteklių, žaliavų ir medžiagų įsigijimo savikainą, bei sutrikdė jų tiekimą, ko pasėkoje Bendrovė patyrė 183 950 Eur nuostolio. 2023 m. ataskaitinio laikotarpio rezultatams taip pat įtakos turėjo tebesitęsiantis karinis konfliktas, bei geopolitinė situacija pasaulyje, vis dar aukštos energetinių išteklių, žaliavų ir medžiagų kainos, sutrikęs jų tiekimas, kurie įtakojo pardavimų savikainos rodiklius. O už vėluojančius atlikti darbus skaičiuojami sutartiniai delspinigiai, bei baudos per 2023 m. laikotarpį sudarė apie 700 000 Eur, ko pasėkoje išaugo administracinių sąnaudų rodikliai, kurių nepadengė pardavimo pajamos. Siekiant sumažinti patiriamas sąnaudas, buvo priimtas sprendimas atleisti dalį darbuotojų, paliekant optimalų jų skaičių, atsižvelgiant į turimas sutartis. Tai lėmė 115 darbuotojų atleidimą, dėl ko įmonė patyrė 145 000 Eur sąnaudų.

2.14. Bendrovė vykdo veiklą, iš dalies gali laiku vykdyti ir savo turtines prievoles, Bendrovės turto vertė sudaro 4 711 540 Eur, o pradelsti įsipareigojimai - 3 406 965,03 Eur, akivaizdu, kad bendrovė, turi finansinių sunkumų, tačiau yra pajėgi, pertvarkiusi savo turtą, optimizuoti veiklą ir tapti vėl pelningai veikiančia.

2.15. Pateiktais duomenimis pagrindžiama, kad bendrovė vykdo veiklą, gauna pajamas, turi daug vykdomų sutarčių bei veda derybas dėl didelės apimties darbų ateityje, iki 2023 metų veikė pelningai, ir nors 2023 m. veikė nuostolingai, matyti teigiamas veiklos rezultatų pokytis.

2.16. Laikinus Bendrovės, iki tol veikusios sėkmingai ir pelningai, finansinius sunkumus nulėmė dvi esminės priežastys: pandeminė bei geopolitinė situacija pasaulyje ir Bendrovės negalėjimas numatyti ir laiku, bei tinkamai prisitaikyti prie ženklių pasikeitimų rinkoje, bei didelių kainų pokyčių ir pasikeitusių verslo sąlygų.

Bendrovė, kaip projektavimo ir statybos paslaugas teikiantis juridinis asmuo, siekdama sudaryti ilgalaikes ir vertingas sutartis, nuolat dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose. Tačiau 2021 metais, dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose ir teikiant konkrečius ekonomiškai pagrįstus pasiūlymus perkančiosioms organizacijoms, nebuvo galima numatyti neeilinės geopolitinės situacijos (pagal poveikį ir apimtis galimos prilyginti nenugalimai jėgai), atitinkamai ir su tuo susijusių valstybės institucijų veiksmų, kurie stipriai apsunkino sutarčių vykdymą (kainos ir vykdymo terminų prasme), o kai kuriais atvejais padarė netgi neįmanomą.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad 2020 metų pradžioje prasidėjus COVID-19 pandemijai sutrūkinėjo statybinių medžiagų ir kitų reikalingų resursų tiekimo grandinės - buvo taikomi visuotiniai apribojimai tiek dėl bendravimo visuomenėje, tiek ir dėl laisvo asmenų bei krovinių judėjimo. Pandemija netikėtai ir iš esmės pareikalavo restruktūrizuoti gamybos ir tiekimo procesus taip, kad būtų bent kiek įmanoma tęsti verslą, nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaip žinia, statybos verslas glaudžiai susijęs su reikalingų medžiagų, įrengimų, įrankių tiekimu iš įvairių pasaulio šalių, taip pat ir su dideliu darbo jėgos poreikiu. Staiga kilęs virusas atskirose valstybėse sklido skirtingu greičiu, o pandemijos valdymui atskirose valstybėse buvo taikomos skirtingos susirgimo valdymo priemonės, kurios buvo nuolat keičiamos atsižvelgiant į atskirais laikotarpiais egzistavusią situaciją. ligai užsitęsusios pandemijos valdymo priemonės sutrikdė pasaulio ekonomiką ir pašalino galimybę pasiekti bent kokį stabilumą planuojant gamybą ar pristatymą.

Net jeigu ilgainiui rinkos prisitaikė prie pandemijos sukurtų tiekimo sunkumų, nuolatos besikeičianti padėtis apdairiai veikiančiam verslui tiek sutarčių sudarymo metu, tiek vėliau, jas vykdant, neleido daryti jokių bent kiek tvirtesnių įžvalgų nei dėl atskirų žaliavų, įrangos ar įrankių tiekimo terminų, nei dėl kainų padidėjimo ar sumažėjimo (tam tikrų išteklių ir įrangos tiekimo terminai, kaip ir kainos padidėjo kelis ar net keliasdešimt kartų, todėl darbų atlikimo terminų bei žaliavų kainų nebuvo jokios galima prognozuoti: nesant aiškumo, kada ir kokia apimtimi jos gali kilti). štai ir 2022 metais viena didžiausių pandemijos krizių Kinijoje kilo tuo metu, kai Europa 2022 m. jau buvo pradėjusi atlaisvinti savo ekonomikas nuo karantino priemonių. Šios krizės metu buvo sustabdyta visa gamyba, o šie gamybos ir atitinkamai tiekimo sutrikimai Kinijoje turėjo didžiulę įtaką visai pasaulio ekonomikai, kurios pasekmės buvo jaučiamos ir Lietuvoje per atskirų žaliavų kainų augimą.

Kaip COVID-19 pandemijos pasekmė buvo ženklus visų statybinių medžiagų brangimas (brango metalo gaminiai, betono mišiniai ir gaminiai, naftos gaminiai, sintetikos produkcija ir kita). Dar daugiau - ypatingą kainų šuolį ir reikšmingą statybinių medžiagų ir kitų reikalingų resursų kainų padidėjimą lėmė 2022 m. vasario gale pradėta Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir šios agresijos veiksmo sukelti padariniai, t. y. 2022 m. vasario 23 d. Europos Sąjungos pritaikytos sankcijos konkretiems su Rusija, Baltarusija susijusiems subjektams, 2022 m. balandžio 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, suteikiant teisę perkančiosioms organizacijoms nutraukti sudarytas viešojo pirkimo sutartis, jeigu jų vykdyme dalyvauja tiesiogiai ar netiesiogiai su Rusija ar Baltarusija susiję tiekėjai, siūlomos Rusijoje, Baltarusijoje pagamintos prekės ar jų sudedamosios dalys, taip pat 2022 m. balandžio 9 d. draudimas Rusijos verslo subjektams tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti Europos Sąjungos valstybių narių viešuosiuose pirkimuose.

Įprastai sudarant ilgalaikes sutartis egzistavo ilgametis, vidutinis 2 - 3 procentų metinis kelių statybos medžiagų ir darbų kainų lygio kitimas. Kelių infrastruktūrai nemaža dalimi buvo naudojamos statybinės medžiagos iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, taip pat pasitelkiami darbuotojai iš Baltarusijos, bei Ukrainos. Staiga pasikeitus iki tol buvusiai situacijai, UAB „Kavesta“ negalint sutarčių vykdymo metu pasitelkti subrangovų, kurie susiję su Rusija ar Baltarusija, naudoti šiose valstybėse pagamintų ar šiose valstybėse veikiančių tiekėjų parduodamų statybinių medžiagų, taip pat dėl karo veiksmų ir paskelbtos visuotinės mobilizacijos negalint įdarbinti vyrų darbininkų iš Ukrainos, sutrikus statybinių medžiagų tiekimui iš Ukrainos, buvo priversta įsigyti sutarčių vykdymui reikalingas statybines medžiagas ir kitus reikalingus resursus ženkliai didesne kaina, nei planuota iki sudarant sutartis.

Vien per 2021 m. kovo mėn. - 2022 m. kovo mėn. laikotarpį Bendrovė patyrė tokį ženklų statybinių medžiagų ir kitų reikalingų resursų kainų (sutarčių vykdymo kaštų) padidėjimą, kuris iš esmės pakeitė pasirašytų, bei numatomų vykdyti 2022-2023 metais sutarčių šalių ekonominę pusiausvyrą. Vadovaujantis Statistikos departamento skelbiamais subendrintais duomenimis per šį laikotarpį bendrai kelių ir gatvių tiesimo darbai pabrango virš 14 proc., tačiau faktiniai anksčiau sudarytų sutarčių vykdymo kaštai padidėjo ženkliai labiau. Statistikos departamento duomenimis 2021 m. kovo mėn. - 2022 m. kovo mėn. laikotarpiu dujos brango 1067,35 proc.; dyzelinas - 76,03 proc.; bitumas - 66,18 proc.; užpildai (mineralinės medžiagos) - 8,0 - 31,0 proc.; metalo gaminiai - 43,7 proc.; granito gaminiai - 15,0 proc.; betono mišiniai - 15,9 proc.; betono ir gelžbetonio gaminiai - 21,6 proc.; vamzdžiai - 21,4 proc.; mašinų ir mechanizmų darbas - 16,4 proc.; darbo užmokestis ir pridėtinės išlaidos - 9,6 proc., minimalus atlyginimas kilo 13,7 proc.

Dėl susiklosčiusių aplinkybių UAB „Kavesta“ sutarčių sudarymo metu, esant įprastam, daugiamečiam 2-3 procentų statybinių medžiagų ir kitų reikalingų resursų vidutiniam kainų brangimui, negalėjo iš anksto numatyti, jog sutarčių vykdymui reikiamos statybinės medžiagos per metus galėtų pabrangti tokia reikšminga apimtimi. Pirmiau nurodytas statybinių medžiagų ir kitų reikalingų resursų padidėjimas keliasdešimt kartų viršijo įprastą kasmetinį kainų padidėjimo lygį, keliolika kartų viršijo Bendrovės pelno maržą, todėl reikšmingai padidėjus statybinių medžiagų ir kitų reikalingų resursų kainai, iš esmės pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra UAB „Kavesta“ nenaudai. Užuot uždirbusi įprastą pelno maržą iš sutarčių vykdymo, pasikeitus sutarčių vykdymo aplinkybėms, Bendrovė patyrė reikšmingus veiklos nuostolius, atitinkamai ir negalėjimą tinkamai ir laiku įvykdyti sutartimis prisiimtų prievolių. Savaime suprantama, kad tokių ženklių pasikeitimų rinkoje, bei didelių kainų pokyčių UAB „Kavesta“ negalėjo numatyti ir joms tinkamai pasiruošti.

Europos Komisija, taip pat Viešųjų pirkimų tarnyba, kiek tai susiję su Rusijos Federacijos pradėto karo prieš Ukrainos Respubliką pasekmėmis, ėmėsi priemonių, siekiant sudaryti galimybę indeksuoti sudarytų viešojo pirkimo sutarčių kainą atsižvelgiant į infliaciją, atstatyti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų finansinę pusiausvyrą vykdant viešojo pirkimo sutartis. Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė pranešimą Dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainų ir kitų sąlygų peržiūrėjimo, kuriuo paragino perkančiąsias organizacijas lanksčiau žiūrėti į kainų ir kitų viešojo pirkimo sutarčių sąlygų peržiūrą, Viešųjų pirkimų tarnybos pranešime taip pat pripažįstama, kad ženkliai pabrango statybinės medžiagos, energijos ištekliai ir kiti resursai, stringa tiekimo grandinės ir vėluoja užsakytos medžiagos. Europos Komisija yra pripažinusi, kad Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukeltas ekonominis poveikis viršija įprastą komercinę riziką, ir šiuo pagrindu pateisina valstybės intervenciją į rinką teikiant valstybės pagalbą, kuri įprastai yra draudžiama.

Siekiant stabilizuoti susidariusią situaciją, UAB „Kavesta“ kreipėsi į užsakovus dėl sudarytų sutarčių perindeksavimo, tačiau tuo metu jau buvo patirti veiklos nuostoliai dėl energetinių išteklių, medžiagų, žaliavų, gaminių, darbo jėgos resursų nesustabdomo augimo, privedę Bendrovę prie laikinų finansinių sunkumų. Atitinkamai dėl statybinių medžiagų ir kitų resursų tiekimo sutrikimų, UAB „Kavesta“ nukrypo nuo pasirašytų vykdomų sutarčių darbų atlikimo terminų, ko pasėkoje užsakovai pradėjo taikyti sankcijas - skaičiuoti baudas bei delspinigius, kurios per laikotarpį nuo 2023 m. sausio iki 2023 m. spalio susidarė apie 700 000 Eur. Pažymėtina ir tai, kad toli gražu ne visi užsakovai ėmėsi veiksmų pagal Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas lanksčiau žiūrėti į sutarčių vykdymo problemas, kylančias dėl staiga kilusios nenumatytos padėties. Pavyzdžiui, 2021 m. spalio 18 d. tarp VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau - Kelių direkcija) ir UAB „Kavesta“ buvo pasirašyta sutartis Nr. 5-1249 „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 228 Dauparai-Gargždai-Vėžaičiai ruožo nuo 7,694 iki 8,714 km rekonstravimas, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką“. Sutarties vertė sudarė 1 184 145, 76 Eur su PVM. Darbai turėjo būti baigti 2022 m. liepos 4 d. Susidūrusi su nenumatytais COVID-19 pandemijos padariniais, energetinių ir žaliavų, bei medžiagų resursų šuoliais ir tiekimo trikdžiais, UAB „Kavesta“ ne kartą kreipėsi į Kelių direkciją su prašymais dėl sutarties papildomų darbų kainų perskaičiavimo, organizuoti susitikimus, kurių metu būtų aptarti sutarties vykdymo klausimai, padėsiantys rangovui tinkamai įgyvendinti sutartį. Susitikimų metu abipusiai priimtino sprendimo priimta nebuvo, ir 2022 m. lapkričio 27 d. Kelių direkcijos iniciatyva sutartis buvo vienašališkai nutraukta, o UAB „Kavesta“ įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, kas trejiems metams Bendrovei užkirto kelią dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Sutarties nutraukimo datai jau buvo atlikta darbų už 545 607,69 Eur su PVM. Įvertinus patirtas įmonės tiesiogines, bei netiesiogines sąnaudas, susijusias su šios sutarties vykdymu, Bendrovė dėl nutrauktos sutarties patyrė 151 191 Eur nuostolio, iš kurio baudos ir delspinigiai sudarė 42 864 Eur.

2.17. Pareiškimo pateikimo metu Bendrovės veikla yra stabilizuota, rinkoje žaliavų ir medžiagų kainų šuolio nebeprognozuojama. Atleista dalis darbuotojų, siekiant sumažinti patiriamas veiklos sąnaudas, paliekant optimalų jų skaičių, atsižvelgiant į turimas pasirašytas vykdomas ir planuojamas vykdyti sutartis. Bendrovės restruktūrizavimas šiuo metu yra visiškai įmanomas, siekiant išvengti nepagrįsto Bendrovės likvidavimo, nes Bendrovė pajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, bei atsiskaityti su kreditoriais, ypač atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė savo veiklą realiai vykdo jau daugybę metų ir neturi jokių ketinimų tokią veiklą nutraukti.

2.18. UAB „Kavesta“ nėra likviduojama dėl bankroto, todėl tenkinama JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga.

2.19. UAB „Kavesta“ turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Bendrovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus 2023 m. spalio 30 d. bendra turto vertė sudaro 4 711 540 Eur, iš kurių materialus turtas: žemės, statiniai ir pastatai, mašinos, įrengimai, transporto priemonės ir kt. - 3 251 995 Eur; trumpalaikis turtas - 1 198 062 Eur. Atitinkamai įsipareigojimai sudaro 4 993 091 Eur (per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai - 4 329 455 Eur). Bendra kreditorinių reikalavimų suma 2023 m. spalio 30 d. sudaro 3 406 965,03 Eur. 2023 metais, bendrovė patyrė 1 570 618 Eur nuostolio. Įvertinus šiuos duomenis matyti, kad UAB „Kavesta“ laikytina turinčia finansinių sunkumų - jos visos turimos skolos (4 993 091 Eur) viršija bendrą turto vertę (4 711 540 Eur) (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis).

2.20 UAB „Kavesta“ yra gyvybinga. Iš pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad Bendrovė yra išsaugojusi esminį ilgalaikį turtą (žemę, statinius ir pastatus, mašinas, įrengimus, transporto priemones, įrankius ir mechanizmus, iš viso 4 711 540 Eur vertės), turto vertė nuo 2022 metų yra sumažėjusi dengiant įsipareigojimus, kurie yra esmingai sumažėję (nuo 6 882 364 Eur iki 4 993 091 Eur). Bendrovė turi daug darbuotojų (117), neplanuoja nutraukti savo veiklos, veiklą vykdo, turi vykdomų rangos ir projektavimo darbų sutarčių už 17 991 553,71 Eur, šiuo metu vyksta derybos dėl naujų sutarčių sudarymo, kurių bendra vertė sieks apie 12 000 000 Eur, taigi turi daug ilgalaikių perspektyvių sutarčių, garantuosiančių ilgalaikes pajamas. Kaip minėta, Bendrovė sėkmingai mažina savo įsipareigojimus (nuo 2022 metų įsipareigojimai sumažinti nuo 6 882 364 Eur iki 4 993 091 Eur), restruktūrizuoja skolas, turtą, darbuotojų kiekį, iš dalies vykdo savo prievoles, taigi deda dideles pastangas, kad su kreditoriais būtų tinkamai atsiskaityta.

2.21. Kartu su pareiškimu pateiktame plano projekte numatytas ketverių metų restruktūrizavimo laikotarpis, kurio metu bus siekiama atsisakyti dalies bendrovės turto, kuris nėra gyvybiškai svarbus, padengiant dalį įsipareigojimų (parduoti žemės sklypą, pastatą - gamybos cechą, dalį transporto priemonių, mašinų ir mechanizmų (905 524,80 Eur balansinės vertės, planuojant gauti 1 520 500 Eur pajamų), vykdyti einamąją veiklą pagal jau esančias sutartis ir ketinamas sudaryti sutartis optimizuojant veiklą ir mažinant jos sąnaudas, taip pat gerinant veiklos kokybę. Taip pat planuojama išsireikalauti skolas iš debitorių, kurie visi yra mokūs, kas sudarytų apie 700 000 Eur pajamų. Be to, neplanuojama atsisakyti iki tol vykdytų mechanizmų nuomos paslaugų, kelių priežiūros ne sezono metu darbų, kas teiks papildomas pajamas kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Taip pat Bendrovė ketina dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose dėl darbų 2025 metais. Planuojamos viešųjų pirkimų pajamos sudarys apie 0,8-1 mln. Eurų per metus. Tikimasi, kad kreditoriai išdėstys jiems priklausančias gauti sumas per visą restruktūrizavimo laikotarpį ir tai labai palengvins skolų grąžinimą iš einamųjų pajamų. Kreditoriai būtų prašomi atsisakyti delspinigių ir baudų. Taip pat siekiama, kad hipotekos kreditorius neparduotų įkeisto turto, o leistų jį naudoti veikloje pajamoms uždirbti. Be to, bendrovės akcininkai ketvirtaisiais restruktūrizavimo metais atsisakys savo kreditorinių reikalavimų, kylančių iš paskolų sutarčių, sumoje 105 793,58 Eur. Per visą laikotarpį planuojamos gauti pajamos sudaro 24 254 353 Eur. Per ketverius metus tikimasi padengti 4 349 629,16 Eur kreditorinių reikalavimų.

2.22. Tuo atveju, jei būtų pradėtas Bendrovės bankroto procesas, kreditoriams atgauti skolas būtų kur kas mažesnė tikimybė, nei pritarus Bendrovės restruktūrizavimo bylai: finansinės nuomos pagrindu turimas turtas būtų grąžinamas tokias paslaugas suteikusioms bendrovėms, o hipoteka įkeisto turto pardavimo pajamomis, atskaičius šio turto saugojimo, bei proporcingai administravimo išlaidas, būtų tenkinami hipoteka užtikrinto kreditoriaus reikalavimai. Nemaža dalis lėšų, gautų pardavus turtą ar išieškojus skolas, būtų skiriama bankroto administravimo išlaidoms padengti. Susigrąžinti visas gautinas sumas bankroto atveju taip pat gali būti neįmanoma, nes dalis įmonių greitai grąžinti skolas gali neturėti galimybių, o lėšos, gautos pagal reikalavimų perleidimo sutartis dažnai būna ženkliai mažesnės, nei reikalavimo suma. Be to, iškėlus bankroto bylą, būtų atleisti visi bendrovės darbuotojai (117 darbuotojų). Dėl šios priežasties ženkliai padidėtų darbuotojų ir VSDFV finansiniai reikalavimai. Patenkinus darbuotojų reikalavimus Garantinio fondo lėšomis, į kreditorių sąrašą su atgręžtiniu reikalavimu įtraukiama Garantinio fondo lėšas išmokėjusi įstaiga. Jeigu darbuotojų reikalavimai tenkinami įmonės lėšomis, priskaitytu Gyventojų pajamų mokesčio dydžiu išaugtų ir VMI prie LR FM reikalavimas.

2.23. Restruktūrizuojama Bendrovė generuotų daug didesnę naudą, nei bankroto atveju, būtų uždirbamos pajamos, mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, išsaugomos darbo vietos, pilnai atsiskaityta su įmonės kreditoriais, naudingiau būtų vystomas ir parduodamas Bendrovės turtas.

2.24. Bendrovės nariai pritarė Bendrovės restruktūrizavimui, pritarė restruktūrizavimo plano projektui, pritarė restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai. Tokiu būdu yra įvykdyta JANĮ 106 straipsnio numatyta sąlyga. Egzistuoja ir visos būtinos sąlygos Bendrovės restruktūrizavimo procesui pradėti ir restruktūrizavimo bylai iškelti.

4. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – tai visuma Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti juridinio asmens gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Pagal šios nutarties priėmimo momentu galiojantį teisinį reguliavimą juridiniam asmeniui, išskyrus numatytiems JANĮ 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse, gali būti keliama restruktūrizavimo byla, jeigu juridinis asmuo: 1) turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) yra gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir 4) neegzistuoja aplinkybės, kurios sudaro teisinį pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Taigi, įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.

5. Nustatyta, kad Bendrovė įsteigta 1999 metais. Bendrovė yra statybų sektoriuje veikiantis juridinis asmuo, veiklą vykdantis jau daugiau nei 20 metų. Bendrovė užsiima statybos ir remonto darbų vykdymu bei teikia projektavimo paslaugas (įvairių statinių, taip pat vandentvarkos ir hidrotechnikos objektų bei kelių). Pagrindinė Bendrovės veikla yra projektavimas ir įvairaus pobūdžio statybos darbai.

6. Bendrovė nuosavybės teise valdo žemę, statinius, įrangą ir įrankius bei transporto priemones, šio turto balansinė vertė 2023 m. spalio 30 d. duomenimis sudaro 3 251 995 Eur. Bendrovė turi 831 925,93 Eur debitorinių įsiskolinimų, kurių ne visi mokėjimo terminai yra suėję. Byloje nėra duomenų, paneigiančių aplinkybes, kad visi Bendrovės debitoriai šiai dienai yra mokūs. Juolab, kad didžiausi Bendrovės debitoriai yra AB Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, - juridiniai asmenys, kurių pajėgumu sumokėti įsiskolinimus (debitorinių reikalavimų realumu) nėra pagrindo abejoti. Taip pat Bendrovė turi 235 472 Eur vertės žaliavų, 88 363 Eur yra gavusi avansinių mokėjimų (iš viso Bendrovė turi 4 711 540 Eur vertės turto).

7. Bendrovė turi pasirašiusi rangos ir projektavimo darbų sutarčių už 17 991 553,71 Eur. Likusi įvykdyti sutarčių vertė sudaro 7 424 857,23 Eur.

8. Bendrovė veda derybas dėl naujų sutarčių sudarymo, kurių bendra vertė sieks apie 12 000 000 Eur.

9. Bendrovėje darbo sutarčių pagrindu dirba 117 darbuotojų (pareiškimo pateikimo metu).

10. Tiek iš rašytinės bylos medžiagos, tiek iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis, CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad UAB „Kavesta“ nėra likviduojama dėl bankroto, todėl tenkinama JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga.

12. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas, tai – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Gramatinė JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių; antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

13. Bendrovė turi vieną hipotekos kreditorių - AB „Šiaulių bankas“ (pradelsta suma - 200 000 Eur), pirmos eilės kreditorius - VSDFV Klaipėdos skyrių (pradelsta suma - 27,81 Eur) ir darbuotojus (pradelsta suma – 421 538,02 Eur), 217 antros eilės kreditorių (bendra suma - 3 728 063,33 Eur, iš jos pradelsta - 2 679 605,62 Eur), 3 trečios eilės kreditorius (pradelsta suma - 105 793,58 Eur).

14. Bendrovė vykdo veiklą, iš dalies gali laiku vykdyti ir savo turtines prievoles, Bendrovės turto vertė sudaro 4 711 540 Eur, o pradelsti įsipareigojimai - 3 406 965,03 Eur, Bendrovės visos turimos skolos (4 993 091 Eur) viršija bendrą turto vertę (4 711 540 Eur). 2023 metais, bendrovė patyrė 1 570 618 Eur nuostolio. Analizuojant UAB „Kavesta“ būseną pagal anksčiau aptartą teisinį reguliavimą matyti, kad UAB „Kavesta“ turi finansinių sunkumų.

15. JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja teismą, svarstantį restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, vertinti juridinio asmens, kuriam keliama restruktūrizavimo byla, gyvybingumą. Juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Ūkinė komercinė veikla suprantama kaip gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų nemokumo proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais (JANĮ 2 straipsnio 21 dalis).

16. Teismo vertinimu, įmonė tenkina ir gyvybingumo kriterijų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodyta, kad Bendrovė veiklos nesustabdė, o toliau ją tęsia. Bendrovėje darbo sutarčių pagrindu dirba 117 darbuotojų (pareiškimo pateikimo metu). Atleista 115 darbuotojų, siekiant sumažinti patiriamas veiklos sąnaudas, paliekant optimalų jų skaičių, atsižvelgiant į turimas pasirašytas vykdomas ir planuojamas vykdyti sutartis. Byloje nėra duomenų, paneigiančių aplinkybes, kad Bendrovė yra išsaugojusi esminį ilgalaikį turtą (žemę, statinius ir pastatus, mašinas, įrengimus, transporto priemones, įrankius ir mechanizmus, iš viso 4 711 540 Eur vertės), o turto vertė nuo 2022 metų yra sumažėjusi dengiant įsipareigojimus. Juolab, kad Bendrovės įsipareigojimai 2023 m. spalio 30 dienai lyginant su 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis yra ženkliai sumažėję (nuo 6 882 364 Eur iki 4 455 422, 74 Eur, iš jų pradelsta - 3 406 965,03 Eur). 2023 m. spalio 30 d. Bendrovės pajamos sudaro 5 560 164 Eur. Bendrovė turi pasirašiusi rangos ir projektavimo darbų sutarčių už 17 991 553,71 Eur. Likusi įvykdyti sutarčių vertė sudaro 7 424 857,23 Eur. Bendrovė veda derybas dėl naujų sutarčių sudarymo, kurių bendra vertė sieks apie 12 000 000 Eur. Byloje nėra duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, kad Bendrovės šiuo metu generuojamos pajamos iš dalies leidžia dengti einamuosius mokėjimus, bei pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Taip pat byloje nėra duomenų, paneigiančių aplinkybes, kad pareiškimo pateikimo metu Bendrovės veikla yra stabilizuota.

17. Įmonės gyvybingumą įrodo planuojama ir atliekama strateginė pertvarka: įmonė planuoja atsisakyti dalies bendrovės turto, kuris nėra gyvybiškai svarbus, padengiant dalį įsipareigojimų (parduoti žemės sklypą, pastatą - gamybos cechą, dalį transporto priemonių, mašinų ir mechanizmų (905 524,80 Eur balansinės vertės, planuojant gauti 1 520 500 Eur pajamų), vykdyti einamąją veiklą pagal jau esančias sutartis ir ketinamas sudaryti sutartis optimizuojant veiklą ir mažinant jos sąnaudas, taip pat gerinant veiklos kokybę. Taip pat planuoja išsireikalauti skolas iš debitorių, kurie visi yra mokūs, kas sudarytų apie 700 000 Eur pajamų. Be to, neplanuoja atsisakyti iki tol vykdytų mechanizmų nuomos paslaugų, kelių priežiūros ne sezono metu darbų, kas teiks papildomas pajamas kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Taip pat Bendrovė ketina dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose dėl darbų 2025 metais. Planuojamos viešųjų pirkimų pajamos sudarys apie 0,8-1 mln. Eurų per metus. Bendrovės akcininkai ketvirtaisiais restruktūrizavimo metais planuoja atsisakyti savo kreditorinių reikalavimų, kylančių iš paskolų sutarčių, sumoje 105 793,58 Eur. Restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės, teismo vertinimu, dedant atitinkamas pastangas ir su įmonės kreditorių pagalba gali būti realiai įgyvendintos. Juolab, kad Bendrovė savo veiklą realiai vykdo jau daugiau nei 20 metų.

30. JANĮ 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad jeigu teismas kelia restruktūrizavimo bylą, teismo nutartyje papildomai nurodomos juridinio asmens sąskaitos, iš kurių gali būti atliekami einamieji mokėjimai ir JANĮ 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyti mokėjimai, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir kiekvienos sąskaitos konkreti didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams atlikti.

31. JANĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad einamieji juridinio asmens mokėjimai (toliau – einamieji mokėjimai) – visi juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai, įskaitant mokesčius, administruojamus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus (JANĮ 28 straipsnio 3 dalis).