Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jorūnė Pukinskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) A. K., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui civilinėje byloje pagal ieškovo A. K., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LKW Express24“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria teismas konstatavo, jog teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai nebuvo tinkamai pašalinti, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, remdamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atsakovei laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui, konstatavęs, kad ieškovas tinkamai nepašalino teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų.

13. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).

14. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus.

15. Kai teismui pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir (ar) turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį. Kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliau neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė ieškovui terminą šioje nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti tinkamą įgaliojimą, leidžiantį ieškinį ieškovo vardu pareiškusiai ir jį pasirašiusiai Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai atstovauti ieškovą šioje darbo santykių byloje, taip pat pateikti Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatus, kitus duomenis, pagrindžiančius, kad ieškovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys ir kad atitinka reikalavimus būti Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu, taip pat pateikti kitus galimus duomenis, kurie šių Įstatų nustatyta tvarka sąlygoja asmens priėmimą / įstojimą / buvimą jį atstovaujančios profesinės sąjungos nariu, o tuo pačiu ir galimybę būti jos atstovaujamu. Teismas taip pat nurodė pateikti duomenis, kad ieškovas, nebūdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, teisėtai dirba pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas nutartyje konstatavo, jog nėra pateikti Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos vardu dokumentus pasirašiusio asmens R. K. teisę veikti šio subjekto vardu apsprendžiantys dokumentai, o būtent, kad ji yra šios sąjungos pirmininkė ar valdymo organo narys.

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, reaguodamas į teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo. Kartu su pareiškimu dėl trūkumų šalinimo papildomai pateikė LVPS įstatus, VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išrašą apie LVPS, nario anketą.

18. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu pareiškimu dėl ieškinio trūkumų ir jo priedais, konstatavo, kad ieškovas ieškinio trūkumų tinkamai nepašalino, t. y. nepateikė ieškovo prašymo būti priimtam į sąjungą, nepridėjo Įstatų 6.9 punkte numatyto pirmininko priimto sprendimo dėl ieškovo priėmimo būti Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu, o laikant, kad pateikta anketa atitinka tokio prašymo turinį, nepateikė duomenų, kad darbuotojas būtų mokėjęs nario mokestį.

19. Susipažinus su bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovas, atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (LVPS), kartu su pareiškimu dėl trūkumų šalinimo pateikė Įstatus, kurių 6.9 punkte nurodyta, kad: LVPS pirmininkas tenkina arba atmeta fizinių asmenų prašymus priimti ar pašalinti į LVPS; keleivių ir krovinių pervežimo įmonės darbuotojas, norėdamas įstoti LVPS nariu, paduoda prašymą, užpildo LVPS nario anketą, pasirašo atstovavimo sutartį; LVPS narį atleidus iš darbo LVPS narystė išlieka. Kartu su pareiškimu dėl trūkumų šalinimo taip pat pateiktas VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išrašas apie LVPS, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad LVPS vadovė – R. K., taip pat pakartotinai (kaip ir prie ieškinio) pridėta 2025 m. sausio 7 d. ieškovo užpildyta profesinės sąjungos nario anketa, kurioje yra ir prašymas priimti ieškovą į profesinę sąjungą ir ieškovo įsipareigojimas sumokėti nario mokestį, taigi, užpildydamas nario anketą, ieškovas išreiškė valią tapti Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismui LVPS pirmininkės, kuri pagal Įstatų 6.9 punktą yra įgaliotu asmeniu spręsti asmenų prašymus dėl priėmimo į LVPS narius, pateiktas įgaliojimas, kurioje ieškovas įvardijamas kaip profesinės sąjungos narys ir ieškovo užpildyta nario anketa laikytini pakankamu pagrindu ieškovo narystei profesinėje sąjungoje patvirtinti, nes duomenų, kad ieškovo prašymas dėl narystės profesinėje sąjungoje, pateiktas LVPS Įstatų nustatyta tvarka, būtų atmestas, nėra.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme nėra nustatyta, kad nario mokesčio sumokėjimas yra būtina sąlyga narystei; narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš profesinės sąjungos tvarka ir sąlygos nustatomos kiekvienos konkrečios profesinės sąjungos įstatuose (Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnis). Šiuo atveju Įstatuose nėra nuostatos, kuri narystę Lietuvos vežėjų profesinėje sąjungoje sietų su nario mokesčio sumokėjimo faktu, todėl duomenų apie nario mokesčio sumokėjimą (ne)pateikimas negali būti pripažįstamas privaloma informacija narystei įrodyti, juo labiau, kad ieškovas įsipareigojimą sumokėti nario mokestį yra prisiėmęs jo užpildytoje ir pasirašytoje anketoje. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nepakanka duomenų patvirtinti, jog ieškovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys ir gali būti jos atstovaujamas. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog LVPS įgalinimų pasirašyti ieškinį bei veikti profesinės sąjungos nario vardu trūkumų nėra ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įgalinimų atstovauti teisme ieškovui trūkumus konstatavo nepagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo pateiktus dokumentus, susijusius profesinės sąjungos įgalinimais, ir nepagrįstai laikė, kad pateikti dokumentai yra nepakankami Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos teisei atstovauti ieškovui šioje darbo santykių byloje patvirtinti, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovas tinkamai nepašalino 2025 m. balandžio 15 d. teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. Kadangi ieškovas 2025 m. balandžio 15 d. nutartyje nurodytus trūkumus pašalino tinkamai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovo ieškinio laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis), kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Nors apeliantas (ieškovas) atskirajame skunde prašė išspręsti ir ieškinio priėmimo klausimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio atitikimo įstatymų reikalavimams vertinimas ir jo (ne)priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacine tvarka tikrinamas tik atskirais klausimais priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimo nesprendžia ir šį klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

22. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.