Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-07-30 · Byla Nr. N-575-1808-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-30
Bylos Nr.
N-575-1808-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1808/2010Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo I. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2009 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus (toliau – ir VDI) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 2) I. G. už tai, kad ji, būdama I. G. individualios įmonės (toliau – ir Įmonė) savininke, pažeidė Darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kadangi leido dirbti D. J. be darbo sutarties, neturint darbuotojo pažymėjimo. Tokiu būdu I. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu (b. l. 29–30) administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp I. G. ir D. J. 2009 m. birželio 13 d. susiklostė santykiai, išplaukiantys iš civilinės teisės. D. J. jokių pareigų neėjo, atlyginimo už atliktus veiksmus negavo. Jos atliekami veiksmai buvo pavieniai ir tai leidžia daryti išvadą, jog jos ir I. G. santykiai neatitiko nelegalaus darbo požymių. D. J., paprašyta I. G. ir tai suderinus su darbo birža, atliko cepelinų paruošimo ir virimo darbus. I. G. su Molėtų darbo birža 2009 m. birželio 12 d. sudarė sutartį dėl darbo įgūdžių rėmimo, pagal kurią nuo 2009 m. birželio 15 d. įsipareigojo neterminuotai įdarbinti D. J. ir susipažinimui su būsimąja darbuotoja pakvietė D. J. pas save. Apie D. J. priėmimą į darbą buvo nuspręsta jau 2009 m. birželio 12 d., kai darbdavė pasirašė sutartį su Molėtų darbo birža. Todėl pagrindo išbandymui nebuvo jokio. Nurodyti I. G. veiksmai atitinka civilinės pavedimo sutarties sampratą. D. J. atliko konkrečią užduotį. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos ir I. G. paaiškinimų matyti, jog susiklostę santykiai nebuvo darbdavio ir darbuotojo santykiai.

Šalies argumentai

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija apeliaciniu skundu (b. l. 32, 39–40) prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau išvardytais argumentais. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad D. J. dirbo nelegaliai. Tarp I. G. ir D. J. buvo susiklostę darbo santykiai, tarp jų buvo susitarimas dėl virėjos darbo, patikrinimo metu D. J. virtuvėje gamino maistą. Tai, kad nebuvo mokamas darbo užmokestis, nepaneigia darbo santykių buvimo fakto. D. J. dirbo kartu su kitomis darbuotojomis, paklusdama nustatytai vidaus tvarkai. D. J. dirbo atlygintiną virėjos darbą. Byloje yra nustatyti esminiai darbo sutarties požymiai.

Atsiliepimas

I. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 36–37) prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti. Administracinėn atsakomybėn traukiama I. G. nurodo, kad tarp jos ir D. J. nebuvo darbo santykių, susiklostę santykiai buvo civiliniai (pavedimo sutartis). D. J. buvo pakviesta gebėjimų patikrinimui, o ne darbo funkcijoms atlikti. D. J. gebėjimų patikrinimas buvo atliekamas trumpą laiko tarpą. Nėra aplinkybių, pagrindžiančių, kad D. J. paruoštas maistas buvo tiekiamas pagal užsakymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pažeidimo metu galiojusioje redakcijoje) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358/2009).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius bylai reikšmingas aplinkybes, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui, nustato aktyvią poziciją, renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas byloje aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio mėn. 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2415/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje būtina tinkamai įvertinti faktines bylos aplinkybes, siekiant kvalifikuoti santykius tarp D. J. ir I. G.. Pažymėtina, kad byloje nėra pakankamai duomenų, ar D. J. veikla gali būti kvalifikuojama kaip nelegalus darbas: nėra jokių įrodymų, kad tarp D. J. ir I. G. buvo susitarimas dėl darbo užmokesčio, be to, nėra aišku, ar D. J. 2009 m. birželio 13 d. privalėjo dirbti tam tikrą darbą (eiti tam tikras pareigas) ar atlikti konkrečias užduotis. Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio mėn. 16 d. nutartis byloje Nr. N575-3332/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-264/2002). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, ar D. J. veiksmai 2009 m. birželio 13 d. kvalifikuotini kaip civiliniai pavedimo sutartį įgyvendinantys, ar kaip darbo santykiai. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad siekiant išsiaiškinti nurodytas aplinkybes, būtina apklausti ne tik I. G. ir D. J., bet ir kitus asmenis, galinčius patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes, kadangi teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis byloje Nr. N662-8466/2009).

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Molėtų rajono apylinkės teisme, nebuvo tinkamai surinkti, ištirti ir įvertinti visi įrodymai, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą patenkinti.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAudrius BakaveckasRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius