Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-11-28 nuosprendžio, kuriuo R. Š. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, išteisintas pagal LR BK 178 str. 1 d., neįrodžius, kad R. Š. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-08-06 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė R. Š. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Iš R. Š. nukentėjusiajai V. Š. priteista 150 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad jis 2007-04-15 apie 01.05 val. Statybininkų – Grinkevičiaus g. sankryžoje, panaudodamas fizinį smurtą V. Š. atžvilgiu – suduodamas ne mažiau kaip devynis kartus nuskeltu šampano buteliu nukentėjusiajai į galvos sritį, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą - V. Š. rankinę su joje buvusiais daiktais, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes V. Š. nepaleido iš rankų savo rankinės.

Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. ir paskyrė per griežtą bausmę. Pasak apelianto, jis nesikėsino apiplėšti, buvo labai susijaudinęs ir įsitikinęs, kad būtent nukentėjusioji su draugais ištraukė jo draugo telefoną, jis prašė tik atiduoti telefoną, sudavė nukentėjusiajai nuskeltu buteliu, ji pati teigė nesupratusi, ko jis norėjo. Apeliantas pripažįsta padaręs viešosios tvarkos pažeidimą. Jis dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau teismas neteisingai įvertino jo veiksmus. Nuteistojo manymu, jo ankstesni teistumai turėjo įtakos jo nuteisimui ir pernelyg griežtos bausmės skyrimui. R. Š. skundu prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. į LR BK 284 str. 1 d., sušvelninti paskirtą bausmę.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo R. Š. nusikalstamą veiką V. Š. atžvilgiu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę.

Nuteistasis R. Š. pripažįsta panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiosios V. Š. atžvilgiu, tačiau neigia kėsinęsis užvaldyti nukentėjusiajai priklausantį turtą – jos rankinę. Išanalizavusi byloje surinktą medžiagą, kolegija laiko, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. Š., panaudodamas fizinį smurtą – suduodamas smūgius nukentėjusiajai nuskeltu buteliu, tempdamas jos rankinę į save, kėsinosi užvaldyti svetimą turtą. Šiuo atveju teismas, spręsdamas nuteistojo R. Š. padarytos veikos kvalifikavimo klausimą, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios V. Š., liudytojų R. V., V. S. parodymais. Nukentėjusioji tiek apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad nuteistasis griebė jai už rankinės ir pradėjo traukti link savęs, ji nepasidavė ir rankomis laikė rankenas, nepavykus išplėšti rankinės, nuteistasis ją paleido, numetė sudužusį butelį ir nubėgo (1 t., b. l. 53; 2 t., b. l. 13-14). Liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. V. ir V. S. patvirtino, kad nukentėjusioji jiems minėjo, jog užpuolęs ją R. Š. bandė ištraukti iš jos rankų rankinę, tačiau ji rankinę stipriai laikė, nepaleido (1 t., b. l. 17, 20; 2 t., b. l. 15, 24). Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai aiškūs, atitinka vieni kitus, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. R. Š. versijos, kad jis gėrė kartu su iš matymo pažįstamu asmeniu, vardu Algis, prie jų priėjo du jaunuoliai ir dvi merginos, įspyrė jo pažįstamam į koją, atėmė mobilų telefoną ir nubėgo, jis pasivijo, jo manymu, vieną merginą iš tos kompanijos – nukentėjusiąją, paklausė, kur telefonas, jai sudavė, tik norėdamas išsiaiškinti, kur telefonas, už rankinės nebuvo paėmęs, nepatvirtina jokie bylos duomenys, nuteistasis negalėjo nurodyti jokios informacijos apie savo pažįstamą asmenį, vardu Algis. Visa tai rodo, kad R. Š. pasikėsino įvykdyti plėšimą V. Š. atžvilgiu. Iš to, kas išdėstyta, kolegija daro išvada, kad teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai kvalifikavo nuteistojo R. Š. nusikalstamą veiką pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.

Apelianto prašymas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas R. Š. bausmę už padarytą nusikaltimą, apylinkės teismas laikėsi LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad R. Š. nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jis pasikėsino padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą, kurio pavojingumą atspindi du kėsinimosi objektai – nuosavybė ir asmens sveikata, įvertino R. Š. asmenybę, tai, kad jis anksčiau teistas, tame tarpe ir už nusikaltimų nuosavybei padarymą, nusikalto neišnykus teistumui, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka, būdamas darbingo amžiaus, nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (2 t., b. l. 49). Visa tai rodo, kad R. Š. linkęs nusikalsti, nesistengia pasitaisyti, nepaiso visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų. Nors apeliantas nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šios aplinkybės nustatymas nėra grindžiamas vien bendrais pareiškimais dėl kaltės pripažinimo, jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad R. Š. kaltę pripažino iš dalies, neigė padaręs plėšimą, ginčijo esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, siekdamas sušvelninti atsakomybę, todėl nėra pagrindo jo deklaruojamą gailėjimąsi laikyti nuoširdžiu, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuo pagrindu švelninti paskirtą bausmę. Teismas išsamiai ir nešališkai išanalizavo ir įvertino bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą ir R. Š. skyrė artimą straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkiui laisvės atėmimo bausmę. Po to, pritaikęs LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles, teismas nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą bausmę. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo R. Š. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.