Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Rimanto Giedraičio ir Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atsakovės Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. L. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad Miškų kadastre buvo registruota ir viešai skelbiama, jog Žemės sklype yra miško žemė, nėra pagrindo teigti, kad Tarnybai atsisakius pakeisti Miškų kadastro duomenimis buvo pažeistas pareiškėjos teisėtų lūkesčių principas.

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilęs dėl Valstybinės miškų tarnybos 2023-01-27 sprendimo Nr. R2-31,,Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ (toliau – ir Sprendimas) teisėtumo bei pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2022-12-12 nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,1280 ha, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-12-15 išrašą 1,1280 ha žemės sklypo plote miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre, sudaro 1,0881 ha, duomenų apie Miškų valstybės kadastre įregistruotą miško plotą pateikimo data 2021-04-02.

Pareiškėja 2022-12-15 prašymu „Dėl miško žemės transformacijos į ne miško žemę inventorizavimo“ kreipėsi į Miško savininkų kooperatyvą „Žemaitijos šilas“, o pastarasis 2022-12-27 prašymu „Dėl miško žemės transformacijos į ne miško žemę inventorizavimo patikslinimo ir įrašymo į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą“ kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydamas nuosavybės teise I. L. priklausančiame kitos paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) miško žemės transformacijos į ne miško žemę inventorizavimo patikslinimą įrašyti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą ir atnaujinti miškų kadastro duomenis. Su prašymu pateikė miško inventorizavimo duomenis, nuosavybės dokumentus, žemės sklypo planą, aiškinamąjį raštą, sklypo istorijos dokumentus. Iš aiškinamojo rašto matyti, kad prašymas atnaujinti miškų kadastro duomenis ir įregistruoti miško žemės transformaciją į ne miško žemę grindžiamas miškininko-specialisto M. R. argumentais dėl 2005 ir 2015 metų atliktos miško inventorizacijos neatitikimo teisės aktų reikalavimams ir savavališko, nesuderinus ir neinformavus žemės sklypo savininko, įregistravimo miško žemės ploto LR miškų valstybės kadastre bei nepranešimo naujiems savininkams apie 2013 m inventorizaciją, taip pat argumentais dėl galimybės ir šiuo metu kirsti esamus medžius.

Miškų tarnybos direktorius byloje skundžiamu Sprendimu nusprendė, kad pagal pateiktus duomenis ir dokumentus tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis nagrinėjamoje teritorijoje neturi teisinio pagrindo, nes išanalizavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005-2006 m., 2010 m., 2013 m. ir vėlesnius ortofotografinius žemėlapius, 2005 m. ir 2015 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenis, nebuvo nustatyta, kad valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys, informacija, dokumentai, kuriais remiantis registruotas Kadastro objektas, yra klaidingi, taip pat nebuvo nustatyta, kad Kadastro objektas registruotas dėl Kadastro tvarkytojo klaidos, o taip pat nebuvo nustatyta jokio kito teisinio pagrindo keisti Kadastro duomenis ir/ar išregistruoti Kadastro objektą, t. y. nei vieno iš Miškų valstybės kadastro nuostatų 30 ir 33 punktuose nurodytų pagrindų.

Dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo

Tiek iš pareiškėjos 2022-12-15 prašymo inicijuoti miško žemės transformacijos į ne miško žemę inventorizaciją ir Miško savininkų kooperatyvo „Žemaitijos šilas“ 2022-12-27 prašymo, pateikto Atsakovei, tiek iš skundo teismui turinio akivaizdu, jog pareiškėja skundžiamo Sprendimo neteisėtumą ir siekį atnaujinti miškų valstybės kadastro duomenis taip, kad būtų konstatuota ir įregistruota jos žemės sklype esančios miško žemės transformacija į ne miško žemę, grindžia iš esmės argumentais, jog 2005 m. ir 2015 m. sklypinės inventorizacijos duomenys, kurių pagrindu žemės sklypas įtrauktas į Miškų kadastrą, buvo neteisėti, atliekant sklypinę inventorizaciją buvo pažeisti teisės aktai ir jais reglamentuotos procedūros.

Sprendžiant kilusį ginčą teismas pažymi, kad Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, tvarko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, o Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas ir miškų apskaita tvarkoma remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis.

Duomenų teikimą Miškų valstybės kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintas ir 2015 m. gruodžio 1 d. įsigaliojęs Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reguliuoja Miškų įstatymas. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojančios Miškų įstatymo redakcijos (galioja nuo 2023-01-04) 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai).

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras įsteigtas ir jo nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“. Šio nutarimo priėmimas grindžiamas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi ir Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, įtvirtinančia, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktu, institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, informacijos teisingumo principu, kuris reiškia, kad informacija, įskaitant vidaus administravimo informaciją, apdorojama informacinių technologijų priemonėmis, yra teisinga tol, kol nenuginčyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka; pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami gavėjams, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

Bylos duomenimis, miško žemės plotas, patenkantis į Kretingos miškų urėdijos (dabar - Kretingos regioninis padalinys) Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį miško žemės sklypą (dabar – (duomenys neskelbtini) taksacinis miško žemės sklypas), įregistruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2007 m. birželio 28 d. pagal 2005-2006 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis (2005 m. inventorizavus Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkjos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį miško žemės sklypą žemės sklypą buvo nustatyta, jog sklypo plotas - 1,6 ha, rūšinė sudėtis - 100 proc. pušys, medžių amžius – 8 m., aukštis – 2 m., skalsumas – 0,7), kuriuos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2007 m. birželio 28 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktu perdavė Valstybinei miškotvrakos tarnybai. Valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija). Inventorizaciją atlikęs inventorizacijos vykdytojas Kadastro tvarkymo įstaigai, t. y. Valstybinei miškotvrakos tarnybai pagal perdavimo-priėmimo aktą perdavė taksacinius (aprašomuosius) ir grafinius 2005-2006 m. miškų inventorizacijos duomenis, įrašytus į Miškų valstybės kadastro informacinės sistemos duomenų bazę.

Inventorizacijos duomenys Miškų valstybės kadastre buvo atnaujinti 2016 m. gruodžio 20 d. pagal 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis (2015 m. inventorizavus Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį miško žemės sklypą (buvęs 10 sklypas) buvo nustatyta, jog sklypo plotas - 1,6 ha, rūšinė sudėtis - 100 proc. pušys, medžių amžius – 20 m., aukštis – 9 m., skersmuo – 10 m., skalsumas – 0,7), kuriuos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2016 m. lapkričio 28 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktu perdavė Valstybinei miškų tarnybai. Valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija). Inventorizaciją atlikęs inventorizacijos vykdytojas Kadastro tvarkymo įstaigai, t. y. Valstybinei miškų tarnybai pagal perdavimo-priėmimo aktą perdavė taksacinius miško sklypus, įrašytus į Miškų valstybės kadastro informacinės sistemos duomenų bazę PM_2015.

Atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktą, 27 straipsnio 1 dalį, pagal 2005 m. atliktą valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją atsakovės 2007 m. birželio 28 d. įregistruoti inventorizacijos duomenys, kurie buvo atnaujinti 2016 m. gruodžio 20 d. pagal 2015 m. atliktą valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją, Miškų kadastre yra vieši, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikytini teisingais. Tokį išaiškinimą dėl Miškų kadastro duomenų statuso ir jų patikimumo visiškai analogiškoje situacijoje (dėl tos pačios Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos, tik 918 kvartalo atitinkamo taksacinio sklypo, ir dėl tų pačių inventorizacijos duomenų, perduotų Miškų tarnybai tais pačiais 2007 m. birželio 28 d. ir 2016 m. lapkričio 28 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktais) yra pateikęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1169-492/2021).

Skundo argumentai, kad Miškų tarnyba laiku neperdavė informacijos apie Miškų kadastre įregistruotus duomenis apie miško žemę VĮ Registrų centrui ir iki pat 2023 m. NT registre nebuvo jokios informacijos apie žemės sklype esantį mišką, o visoje Kadastrinėje byloje niekur nėra jokio įrašo, jog tai būtų Miškas, nėra pagrindas Miškų kadastro duomenis laikyti neteisingais ir neteisėtais. Pareigos informuoti kitą registrą nevykdymas savaime nereiškia Miškų kadastre įregistruotų duomenų neteisėtumo ar tokių duomenų negaliojimo. Nepaisant to, kad duomenys apie miško žemę Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti tik nuo 2021-04-02, tačiau Miškų kadastre šie duomenys buvo nuo 2007 metų ir pareiškėjai įgyjant ginčo žemės sklypą turėjo būti žinomi vieši duomenys apie mišką sklype, nes, kaip minėta, pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktą, 27 straipsnio 1 dalį, Miškų kadastre įregistruoti valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys yra vieši, galiojantys ir laikomi teisingais kol nenuginčyti.

Nesavalaikis skirtingų valstybės registrų tarpusavio sąveikos įgyvendinimas, kuriuo pareiškėja grindžia savo skundo argumentus, galėjo sukelti atitinkamų pasekmių tiek ankstesniems žemės sklypo savininkams, tiek pareiškėjai, tačiau tai savaime neturi jokios įtakos pačių Miškų kadastro duomenų turiniui ir nėra pagrindas juos keisti ar išregistruoti. Savo pažeistas teises dėl savalaikio neinformavimo apie miškų inventorizaciją žemės savininkai gali ginti kitais būdais, tačiau vien neinformavimo faktas pats savaime nėra pagrindas pačius inventorizacijos duomenis laikyti neteisėtais.

Pareiškėjos skundo argumentai, kad Nekilnojamojo turto registre visada buvo kitokie kadastro duomenys apie žemės sklypą nesudaro pagrindo skundžiamą Sprendimą pripažinti neteisėtu ir kitaip vertinti miško buvimo faktą pareiškėjos žemės sklype, nei tai įvertinta skundžiamame Sprendime.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Miškų valstybės kadastro duomenų ir atitinkamų Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenų nesutapimo yra pažymima, kad atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, ir tai savaime nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 m.). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 139.1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja, be kita ko, naudojantis Miškų valstybės kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2388/2013, 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1169-492/2021).

Teismas pažymi, kad pareiškėja siekia išbraukti iš Miškų kadastro apskaitos kaip mišką įtrauktą medžių savaiminukais apaugusį jos žemės sklypą ir savo reikalavimus iš esmės grindžia 2005 ir 2015 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų neteisingumu ir neteisėtumu. Tačiau teismas akcentuoja, kad šie duomenys teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nenuginčyti ir minėtas 2007 m. birželio 28 d. sprendimas dėl inventorizavimo kadastro duomenų registravimo Miškų kadastre bei 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimas dėl jų atnaujinimo nėra ginčijami nagrinėjamoje byloje, taigi nėra pagrindo vertinti ir 2005 ir 2015 m. sklypinės inventorizacijos atlikimo aplinkybių, jos laikytinos nepatenkančios į nagrinėjamos bylos dalyką. Esminis ginčo dalykas yra Miškų kadastre registruoto ginčo žemės sklypo ploto atitiktis Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytiems miškui ir miško žemei keliamiems reikalavimams, o ne ginčo teritorijos įtraukimas ankstesniu sprendimu į Miškų kadastrą ir šiuos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų (miškų inventorizacijos, miškų apskaitos) taikymas.

Analogiškai tokios pat bylos dalyką ir įrodinėtinas aplinkybes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apibrėžė ir išaiškino analogiškoje byloje dėl tos pačios Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos tų pačių inventorizacijos duomenų, perduotų Miškų tarnybai tais pačiais 2007 m. birželio 28 d. ir 2016 m. lapkričio 28 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1169-492/2021).

Atitinkamai pareiškėjos skundo argumentai, kuriais siekiama kvestionuoti išvadas dėl Miškų kadastro duomenų, įregistruotų 2005 m. sklypinės inventorizacijos atlikimo pagrindu ir vėliau atnaujintų 2015 m. sklypinės inventorizacijos atlikimo pagrindu teisėtumo, vertintini kaip nesusiję su byloje pareikštų reikalavimų išsprendimu ir dėl to atmestini.

Kadangi nei ankstesni žemės sklypo savininkai, nei pareiškėja nenuginčijo 2005 m. ir 2015 m. sklypinės inventorizacijos duomenų, kurie yra galiojantys ir laikomi teisingais kol nenuginčyti, o šiuo metu pareiškėja siekia juos pakeisti ir iš esmės išregistruoti visą žemės sklypą iš Miškų kadastro, tai ginčui aktuali šiuo metu esanti faktinė situacija ir nauji duomenys, galintys paneigti Miškų kadastre įregistruotus ir galiojančius sklypinės inventorizacijos duomenis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal galiojantį ginčo teisinių santykių reguliavimą tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais, o teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatymo kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-14-499-04).

Pagal Nuostatų 30 punktą Kadastro objektas išregistruojamas iš miškų valstybės kadastro, jeigu: 1) atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ir nustačius, kad dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių pasikeitė kadastro objekto ribos, todėl esamo kadastro objekto vietoje turi būti registruojamas kitas (kiti) kadastro objektas (objektai) (30.1 punktas); 2) visame kadastro objekte miško žemė paversta kitomis naudmenomis (30.2 punktas); 3) paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi (30.3 punktas); 4) paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos (30.4 punktas); 5) kadastro objekto išregistravimą nustato įstatymai (30.5 punktas); 6) kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto registravimo kadastre (30.6 punktas).

Kadastro nuostatų 36 punkte numatyta, jog nustačius, kad kadastro duomenys yra klaidingi, netikslūs ar neišsamūs, kadastro duomenys taisomi kadastro tvarkytojo iniciatyva arba gavus kadastro duomenų gavėjo ar susijusio valstybės registro tvarkytojo prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus.

Ginčo atveju Kadastro objekto išregistravimo iš miškų valstybės kadastro pagrindas (Nuostatų 30 p.) nenustatytas, o pareiškėjai priklausančiame žemės sklype ir dabar yra miškas, todėl pareiškėjos prašymas, kuriuo buvo siekiama išregistruoti iš Miškų kadastro Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį miško žemės sklypą, į kurį patenka pareiškėjos žemės ūkio paskirties žemės sklypas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas (dabar (duomenys neskelbtini) sklypas) pirmą kartą Miškų kadastre buvo registruotas 2007 m. birželio 28 d. pagal 2005 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, kuriuos VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2007 m. birželio 28 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktu perdavė Miškų tarnybai, o atlikus pakartotinę sklypinę miškų inventorizaciją 2015 m. tas pats taksacinis sklypas buvo pakartotinai inventorizuotas ir įregistruotas Miškų kadastre 2016 m. gruodžio 20 d. pagal 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, kuriuos VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2016 m. lapkričio 28 d. miškų inventorizacijos duomenų perdavimo ir priėmimo aktu perdavė Miškų tarnybai. Šių duomenų nėra pagrindo vertinti kaip klaidingai įrašytų, nes juos patvirtina su atsakovės atsiliepimu pateikta Miškų tarnybos 2023 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 133541 apie tekstinius miškų valstybės kadastro duomenis, iš kurios matyti, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,1280 ha, yra 1,09 ha ploto miškas iš miškų valstybės kadastre įregistruoto (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) takascinio sklypo, kurio visas plotas sudaro 1,6 ha. Šios pažymos priedas - Taksoraščio ištrauka - patvirtina, kad 2023 metų duomenimis (duomenys neskelbtini) taksacinio miško žemės sklypo plotas - 1,6 ha, medyno sudėtis - 100 proc. pušys, medžių amžius – 27 m., aukštis – 12 m., skersmuo – 14 m., skalsumas – 0,7.

Taigi, medynas, atitinkantis visus Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtintus mišką apibūdinančius požymius ir rodiklius, pareiškėjos žemės sklype yra ir dabar.

Nors pareiškėja skunde nurodo, kad iš 2005 m. Ortofoto žemėlapio aiškiai matosi, kad būtent jos dabartiniame sklype, kuris buvo atidalintas iš ankstesnio didesnio žemės sklypo, jokio miško nebuvo ir neaišku, kodėl per 19 metų nuo nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo 2002 m. iki jos pardavimo pareiškėjai pasikeitė ariamos žemės plotas, tačiau atsakovės su atsiliepimu pateikti duomenys - 2023 m. kovo 9 d. pažymos apie grafinius miškų kadastro duomenis miškų žemėlapio fragmentai Nr. 133543, Nr. 1334544 ir Nr. 1334545 - paneigia pareiškėjos teiginius. Šiose pažymose pateikiamos Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos 2005–2006 m., 2010 m., 2020 m. aerofotoplanų nuotraukos patvirtina, jog jau ir 2005 metais visame taksaciniame sklype (duomenys neskelbtini) buvo medžių savaiminukai, kurie 2005 m. inventorizuoti kaip 8 m. amžiaus, 2 m. aukščio, skalsumas – 0,7. Tuo tarpu 2010 m. ir 2020 m. aerofotoplanai patvirtina, kad šis miškas bėgant metams užaugo ir jo kadatsro duomenys atitinkamai keitėsi bei teisingai atspindi byloje esančius 2015 m. ir 2023 m. taksoraščių duomenis apie nuosekliai didėjantį medžių amžių, aukštį, storį. 2023 metų Taksoraščio duomenimis (duomenys neskelbtini) taksacinio miško žemės sklypo plotas yra toks pats kaip ir 2005 metais (1,6 ha), sudėtis tokia pati (100 proc. pušys), skalsumas toks pat (0,7), o medžių amžius (27 m), aukštis (12 m) ir skersmuo (14 m) natūraliai padidėjo medžiams augant per atitinkamą laiką. Tą akivaizdžiai bei objektyviai patvirtina ir 2005–2006 m., 2010 m., 2020 m. aerofotoplanų nuotraukos, iš kurių matyti augantis miškas. Todėl teismas konstatuoja, kad 2023 metais ginčo teritorija atitinka Sprendimo priėmimo metu galiojančio Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtintus miškų sąvoką apibūdinančius požymius ir rodiklius ((duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo plotas yra 1,6 ha, t. y. ne mažiau kaip 0,1 ha žemės ploto, apaugusio medžiais, medžių skalsumas – 0,7, t. y. ne mažesnis, kaip numatyta įstatyme (0,3), aukštis – 12 metrų, t. y. ne mažiau, kaip numatyta įstatyme (5 metrai)).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nurodytus duomenis teismas konstatuoja, kad atsakovė skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis nagrinėjamoje teritorijoje nėra teisinio pagrindo, kadangi ir šiuo metu faktinė būklė (duomenys neskelbtini) taksaciniame miško žemės sklype visiškai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtintus mišką apibūdinančius požymius ir rodiklius.

Pareiškėjos skunde akcentuojama aplinkybė, kad 2013 metais padalijus ankstesnį žemės sklypą miško inventorizacija nebuvo atlikta jos atidalintam sklypui neturi teisinės reikšmės šio ginčo kontekste, nes miškų inventorizacija atliekama fiksuojant visą miško plotą, suskirstomą taksaciniais sklypais, į kuriuos gali patekti ne vienas žemės sklypas, kaip Nekilnojamojo turto registro objektas. Miškų inventorizacija nėra atliekama kiekvienam žemės sklypui, kaip nuosavybės teisės ir Nekilnojamojo turto registro objektui, o atliekama visam miško masyvui, į kurį gali patekti keli žemės sklypai. Todėl tuo atveju kai į miško žemę patekęs visas žemės sklypas vėliau padalijamas į du atskirus sklypus, atlikti atidalintų žemės sklypų miško inventorizaciją vien dėl žemės sklypo padalijimo fakto nėra privaloma tam, kad abu atidalinti žemės sklypai būtų įregistruoti Miškų kadastre, nes tokiu atveju pasikeičia tik Nekilnojamojo turto registro duomenys apie žemės sklypus, kaip nuosavybės teisės objektus, bet ne Miškų kadastro duomenys apie tą patį miško plotą.

Iš bylos duomenų matyti, kad į taksacinį (duomenys neskelbtini) miško sklypą (buvęs taksacinis (duomenys neskelbtini) sklypas) pateko visas ankstesnis žemės ūkio paskirties žemės sklypas, todėl ir po 2013 metų atidalintas pareiškėjai priklausantis žemės sklypas liko tame pačiame taksaciniame (duomenys neskelbtini) miško sklype (buvęs taksacinis (duomenys neskelbtini) sklypas).

Pažymėtina, kad pagal Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas ir miškų apskaita tvarkoma remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, o pagal Nuostatų 36 punktą, nustačius, kad kadastro duomenys klaidingi, netikslūs ar neišsamūs, kadastro duomenys taisomi kadastro tvarkytojo iniciatyva arba gavus kadastro duomenų gavėjo ar susijusio valstybės registro tvarkytojo prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Tačiau nagrinėjamu atveju su 2022-12-27 prašymu Miškų tarnybai nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys įregistruotų kadastro duomenų klaidingumą. Su 2022-12-27 prašymu pateikti duomenys nepatvirtina fakto, jog pareiškėjos žemės sklype nėra miško. Jais tik siekiama įrodyti, kad miškas į Miškų kadastrą 2005 ir 2015 metais buvo įtrauktas nepagrįstai, tačiau tai yra tik prašymą pateikusio miškininko-inžinieriaus subjektyvi nuomonė ir interpretacijos, o ne objektyvūs duomenys, paneigiantys miško egzistavimą pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, ir tai, kaip minėta, nėra šios bylos dalykas.

Be to, pats miškininkas-inžinierius M. R. savo surašytame Sklypų, anksčiau įtaksuotų kaip miško žemė, aprašyme patvirtina, kad 1,0881 ha plotas pareiškėjos žemės sklype yra apaugęs paprastosiomis pušimis, kas atitinka minėto 2023 metų taksoraščio duomenis apie (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo požymius. Savo 2022-12-27 prašymą miškininkas-inžinierius M. R. grindė tik tuo, kad 2005 metais 8 metų svaiminis jaunuolynas savavališkai įtrauktas į Miškų kadastrą neinformavus savininko, kad 2015 metais medžiai neturėjo 20 metų amžiaus, kad teisės aktai ir dabartinius medžius leidžia kirsti, nes jie nėra laikomi saugotinais. Tačiau teismas konstatuoja, kad tokie argumentai, viena vertus, teisiškai nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl Miško kadastro duomenų keitimo ir miško išregistravimo, nes faktinė padėtis patvirtina, jog miškas yra ir šiuo metu, o kita vertus, nėra pagrįsti. Primintina, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype valstybinė sklypinė miškų inventorizacija buvo vykdoma 2005 metais. Pagal 2005 metais inventorizacijos metu galiojusias Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas, nepriklausomai nuo medžių amžiaus. Įstatymo nuostata dėl savaiminukų amžiaus (ne mažesnis kaip 20 metų) įtraukiant juos į apskaitą kaip mišką buvo įtvirtinta po 2011 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-1448 priėmimo (įsigaliojo nuo 2011 m. liepos 1 d.) (Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Todėl atsižvelgiant į tai, kad ne miško žemės ploto, apaugusio savaiminukais, inventorizacija ir įtraukimas į apskaitą buvo atliktas pagal iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, o 2015 m. Miškų kadastro duomenys buvo tik atnaujinami, o ne naujai įtraukiami į Miškų kadastrą, pareiškėjo teiginiai, jog 2015 metais medžiai nesiekė 20 metų amžiaus, dėl ko ginčo sklypą reikia išbraukti iš Miškų kadastro, atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, kaip minėta, inventorizacijų duomenys niekada nebuvo ginčyti ir nėra nuginčyti, o 2023 metų taskoraščio duomenys visiškai patvirtina miškui pripažinti būtinus visus požymius, kas nesuteikia teisinio pagrindo išregistruoti (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą iš Miškų kadastro.

Argumentas, kad teisės aktai ir dabartinius medžius leidžia kirsti, nes jie nėra laikomi saugotinais, nesusiję su miškų inventorizacija ir nėra pagrindas mišką išregistruoti iš Miškų kadastro, nes tokio pagrindo nenumato joks teisės aktas. Didžiojoje daugumoje miškų auga saugotinais nelaikomi medžiai, kuriuos leidžiama kirsti, tačiau tai nėra teisinis pagrindas keisti miško teisinį statusą į ne miško žemę.

Atkeiptinas dėmesys, kad pareiškėja savo skunde neteisingai traktuoja su 2022-12-27 prašymu pateiktos Kretingos šernų girininkijos 2015 m. Miškotvarkos duomenis, teigdama, kad juose įrašyti duomenys prie Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), jog 2015 m. 100% plote medžiai žuvę. Teismas konstatuoja, kad šie duomenys apie žuvusius medžius įrašyti ne Sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), o viena eilute aukščiau nurodytam Sklypui Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjos žemės sklype medžių 2015 metais nebuvo ir dabar nėra. Kaip minėta, tą patvirtina net ir paties miškininko-inžinieriaus M. R. surašytas Sklypų, anksčiau įtaksuotų kaip miško žemė, aprašymas kuriame nurodyta, kad 1,0881 ha pareiškėjos žemės plotas yra apaugęs paprastosiomis pušimis.

Skunde nurodoma aplinkybė, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte, kurio žemės naudmenų eksplikacijoje yra išsamiai išvardintos visos žemės naudmenos, tarp, kurių nėra miško, ir bendrojo plano bei specialiojo plano sprendiniai nesudaro pagrindo kitaip vertinti Miškų kadastro duomenų, nes jie neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos dėl pareiškėjos sklype per ilgą laiką užaugusių medžių, be to, remiantis Kadastro nuostatų 20 punktu bei Aprašo 5 punktu, nurodomi Projektas ir teritorijų planavimo dokumentai nėra tie dokumentai, tik kuriuose esančios informacijos pagrindu registruojami duomenys Miškų kadastre. Analogišką išaiškinimą analogiškoje byloje yra pateikęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1169-492/2021.

Neprižiūrimi (nekertami) medžiai ne miesto teritorijoje per ilgą laiką gali užaugti bet kokioje teritorijoje ir gali būti inventorizuojami bei įtraukiami į apskaitą kaip miškas, jeigu jie atitinka Miškų įstatyme nustatytus požymius ir kriterijus. Todėl teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, nenumatantys miško, nėra kliūtis miškui užaugti per tam tikrą laiką ir jį inventorizuoti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog 1,0881 ha pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas, patenkantis į Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą, neatitinka miškui keliamų reikalavimų. Miškų tarnybos pateikti duomenys patvirtina, jog minėtas ginčo žemės plotas yra miškas, todėl naikinti skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakoma tokius Miškų kadastro duomenis keisti, ir įpareigoti išregistruoti mišką, esantį pareiškėjos žemės sklype, iš Miškų kadastro nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, bylinėjimosi išlaidos jai negalėtų būti priteisiamos, o be to, tokio prašymo pareiškėja byloje nepareiškė ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas ir jų paskaičiavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.