Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokęs, nedirbantis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad 2019 m. balandžio 13 d. vakare, tikslaus laiko jis neprisimena, išnuomotu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo jis dirba pavėžėju, jis nuvažiavo pas savo gerą pažįstamą, vardu S., kurio pavardės jis nežino, į namus Perkūnkiemio gatvėje, Vilniuje, po ko kartu su S. nuvažiavo prie miškelio, esančio Liudo Giros gatvėje, ir sustojo. Jis sėdėjo vairuotojo vietoje, o S.- šalia jo keleivio vietoje. Besėdėdamas automobilyje jis užmigo. Po kurio laiko jį pažadino policijos pareigūnai, kurie ištempė jį iš automobilio. Policijos pareigūnai jo automobilyje rado dėžutę, kurioje buvo metamfetaminas. Minėtą dėžutę jis visą laiką laikė automobilyje „Toyota Prius“ po vairuotojo sėdyne. Kaip ištraukė dėžutę su narkotine medžiaga ir pastarąją pasidėjo prie savęs, jis nepamena, matyt jis norėjo pavartoti narkotinių medžiagų, kad praeitų noras miegoti, tačiau nespėjo to padaryti ir užmigo. Narkotinę medžiagą jis už 350 eurų įsigijo 2019 m. kovo mėn. pradžioje, tikslios dienos jis neprisimena, vakare Bukiškėse, Vilniaus rajone, prie parduotuvės „Aibė“ iš asmens, vardu O., pravardė „B.“ (pastarojo pavardės jis nežino, kontaktų neturi ir negali pasakyti, kur šis gyvena, O. maždaug apie 35 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, žalių akių, ilga nosimi, O. atpažinti jis galėtų, iš O. narkotines medžiagas jis pirko kokius 3-4 kartus). Narkotines medžiagas jis pirko sau vartojimui, minėtų medžiagų jis niekam neplatino ir nepardavinėjo. S. apie narkotines medžiagas jis nieko nesakė ir S. šiomis medžiagomis jis nevaišino, S. nežinojo, kad jis turi narkotinių medžiagų. Kada prie jų su S. atvažiavo G. su M., jis pasakyti negali, kadangi to nematė, nes miegojo. Su G. ir M. jis nebendravo. Pastaruoju metu jis skundžiasi skausmais pilvo srityje, jam diagnozuota opaligė ir dažnai užeina skausmai, o pavartojus narkotinių medžiagų skausmai nurimsta. Narkotines medžiagas jis vartoja apie porą metų, visą laiką jis vartoja amfetaminą (b. l. 96, 106).

Ikiteisminio tyrimo metu S. M. parodė, kad 2019 m. balandžio 13 d. vakare jis susitiko su savo draugu A., su kuriuo automobiliu „Toyota Prius“ nuvažiavo iki Liudo Giros gatvėje esančio parko-miškelio. Netrukus prie jų prisijungė jų bendras draugas T. su savo panele. Jie visi sėdėjo ir bendravo automobilyje, nieko nevartojo. Po kurio laiko prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir pradėjo juos apžiūrinėti. Pas jį, T. ir merginą jokių draudžiamų daiktų policijos pareigūnai nerado, bet automobilio vairuotojo pusės durelėse buvo padėta kažkokia dėžutė su baltos spalvos milteliais. Kad automobilyje buvo kažkokių medžiagų, jis nežinojo, jis pats jokių narkotinių medžiagų nevartoja (b. l. 48).

Ikiteisminio tyrimo metu G. Č. parodė, kad A. B. ji pažįsta apie metus laiko. Tikslios datos ji neprisimena, M. M. paėmė ją iš darbo ir jie važiavo M. M. vairuojamu automobiliu „Volvo“. Bevažiuodami Liudo Giros gatve prie miškelio jie pastebėjo sidabrinės spalvos automobilyje „Toyota Prius“ miegantį A. B. bei šalia pastarojo sėdintį vaikiną, kurio vardo ji nežino. M. M. sustojo ir jie nuėjo bei atsisėdo ant minėto automobilio „Toyota Prius“ galinių sėdynių. Jie bandė žadinti A. B., bet pastarasis neatsibudo. Kitas minėtas vaikinas su jais nebendravo, kadangi kažką maigė telefone. Po 2-3 minučių prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Jokių narkotinių medžiagų pas A. B. automobilyje ji nepastebėjo (b. l. 59).

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. davė parodymus, analogiškus G. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 73).

Ikiteisminio tyrimo metu E. B. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)vyriausiuoju patruliu. 2019 m. balandžio 13 d. patruliavimo su vyriausiaisiais patruliais A. Š. ir S. J. metu jie važiavo B. K. gatve, Vilniuje, link Liudo Giros gatvėje esančio miškelio. Netoli miškelio jis pastebėjo automobilius „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje „Toyota“ sėdėjo trys vaikinai ir viena mergina. Buvo nuspręsta patikrinti visus automobilyje sėdinčius asmenis, ar šie neturi kokių nors draudžiamų daiktų. Su kolegomis išlipę iš tarnybinio automobilio jie priėjo prie automobilio „Toyota“. Pašvietęs į automobilio vidų jis pamatė, kad vienas vaikinas, sėdėjęs keleivio vietoje, pradėjo kažką slėpti tarp porankio ir keleivio sėdynės šalia saugos diržo sagties. Visiems automobilyje buvusiems asmenims buvo liepta sudėti rankas prieš save, kad minėtus asmenis būtų galima gerai matyti. Jo kolega S. J. nurodė, kad iš automobilio išliptų keleivis, kuris bandė kažką paslėpti po savo sėdyne. Minėtas keleivis (vėliau buvo nustatyta, kad tai S. M.) pakluso ir išlipo. Tada jis pamatė, kad po sėdyne guli laikrodis „M. K.“. Jo kolega A. Š. tuo pačiu metu priėjo prie automobilio „Toyota“ vairuotojo durelių ir pamatė ant vairuotojo (vėliau buvo nustatyta, kad tai A. B.) kojų gulinčią baltos spalvos dėžutę, kurioje buvo permatomas polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais viduje, galinčia būti narkotine ar psichotropine medžiaga. Iš vairuotojo minėta dėžutė iš karto buvo paimta. Toliau apžiūrėdamas automobilį priekinėse durelėse jis pastebėjo didesnį permatomą polietileninį maišelį, kuriame buvo įdėti mažesni permatomi polietileniniai maišeliai, kurie buvo tušti (jis tiksliai nepamena, kiek buvo maišelių, berods 6). Taip pat jis pastebėjo po gale sėdėjusio keleivio kojomis ant guminio kilimėlio išbarstytus baltos spalvos miltelius, galinčius būti narkotine ar psichotropine medžiaga. Iš karto už vairuotojo keleivio vietoje sėdėjo mergina (vėliau buvo nustatyta, kad tai G. Č.), apžiūrėjus jos daiktus jokių draudžiamų daiktų nebuvo rasta. Su savimi tiek S. M., tiek kitas keleivis M. M. draudžiamų daiktų neturėjo (b. l. 42).

Ikiteisminio tyrimo metu E. B. pateikė baltos spalvos dėžutę, du permatomus polietileno maišelius, kurių viduje yra baltos spalvos milteliai, ir šešis tuščius permatomus polietileno maišelius (b. l. 8).

Specialistas, ištyręs baltos spalvos miltelius iš maišelio, 2019 m. balandžio 14 d. rasto pas A. B., konstatavo, kad miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga- metamfetaminas, kurios masė yra 2,271 gramo. Specialistas, ištyręs baltos spalvos miltelius iš maišelio, 2019 m. balandžio 14 d. rasto pas A. B., konstatavo, kad miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga- amfetaminas, kurios masė yra 0,208 gramo. Specialistas, ištyręs baltos spalvos miltelius, susimaišiusius su žemėmis, 2019 m. balandžio 14 d. rastus automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, konstatavo, kad šių miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga- amfetaminas, kurios masė yra 0,006 gramo, ir psichotropinė medžiaga- metamfetaminas, kurios masė yra 0,001 gramo. Specialistas, ištyręs vieno tuščio maišelio, 2019 m. balandžio 14 d. rasto pas A. B., vidinius paviršius, konstatavo, kad ant jų yra psichotropinės medžiagos- amfetamino ir psichotropinės medžiagos- metamfetamino pėdsakai. Specialistas, ištyręs penkių tuščių maišelių, 2019 m. balandžio 14 d. rastų pas A. B., vidinius paviršius, ant jų narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerado. Specialistas, ištyręs A. B., S. M., G. Č. ir M. M. rankų nuoplovas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerado (b. l. 13-15).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. B. baudžiamojo proceso metu nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 14 d. apie 02.45 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropinės medžiagos- metamfetamino, kurios masė 2,272 gramo, ir psichotropinės medžiagos- amfetamino, kurios masė 0,214 gramo, kurias laikė ir gabeno dėžutėje automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po vairuotojo sėdyne iki tol, kol 2019 m. balandžio 14 d. apie 02.45 val. prie pastato, esančio Liudo Giros g. 129, Vilniuje, minėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BK 259 straipsnio 1 dalis.

1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 269 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus.

2. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Minėta, kad A. B. įgijo amfetaminą ir metamfetaminą, kuriuos laikė ir gabeno su savimi iki tol, kol policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė minėtas medžiagas. A. B. disponavo amfetaminu ir metamfetaminu, kurie, vadovaujantis 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencija, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintais Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais, priskiriamos psichotropinėms medžiagoms ir draudžiamos vartoti. A. B. psichotropines medžiagas įgijo savo vartojimui, duomenų, patvirtinančių A. B. tikslą parduoti ar kitaip platinti minėtas psichotropines medžiagas, baudžiamojo proceso metu nesurinkta. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, pas A. B. rasti psichotropinių medžiagų kiekiai viršija nedidelį kiekį, bet nesiekia didelio kiekio, taigi A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir A. B. skirti 30 parų arešto bausmę, kurios terminą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sutrumpinti vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.

1. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

2. Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės. Šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. A. B. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 119-121). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 49 straipsnis.

1. Areštą teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.

2. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.

3. Už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

4. Arešto laikas už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.

5. Jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

6. Areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Spręsdamas dėl A. B. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. B. tyčia padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. B. veika nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. A. B. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. B. yra teistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam skirta turtinio pobūdžio bausmė- bauda, kurios A. B. nemoka, taigi galima pagrįstai teigti, kad A. B. skyrus turtinio pobūdžio bausmę- baudą, A. B. šios baudos nemokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. B. skirtina arešto bausmė. Prokurorės siūlomas nustatyti arešto bausmės terminas- trisdešimt parų yra adekvatus baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. B. skirtinos trisdešimties parų arešto bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- dešimčia dienų.

A. B. nuo 2019 m. balandžio 14 d. 02.45 val. iki 2019 m. balandžio 14 d. 13.21 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 86, 88), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis A. B. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai arešto parai ir A. B. skirtina galutinė devyniolikos parų arešto bausmė.

V. Procesinės prievartos priemonė

BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

3 Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. skirtos kardomosios priemonės- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento- Rusijos Federacijos piliečio paso serija (duomenys neskelbtini)paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintinos ir pasas, saugomas baudžiamojoje byloje, grąžintinas A. B..

VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Baltos spalvos dėžutė, aštuoni polietileno maišeliai, strypeliai su nuoplovomis yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, taigi minėti daiktai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje (b. l. 12, 17, 18), šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintini.

Pas A. B. rastų ir paimtų psichotropinių medžiagų- amfetamino ir metamfetamino apyvarta Lietuvos Respublikoje yra uždrausta, taigi minėtos psichotropinės medžiagos, saugomos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje- saugykloje (b. l. 12, 16), šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 2 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹, 66 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti A. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam trisdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- dešimčia parų.

Į bausmę įskaityti A. B. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, kurią prilyginti vienai arešto parai ir A. B. skirti galutinę devyniolikos parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. B. sulaikymo vykdant bausmę dienos.

A. B. skirtas kardomąsias priemones- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento- Rusijos Federacijos piliečio paso serija (duomenys neskelbtini)paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti ir pasą grąžinti A. B..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- baltos spalvos dėžutę, aštuonis polietileno maišelius, strypelius su nuoplovomis, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, amfetaminą ir metamfetaminą, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje- saugykloje, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.