Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. J. ir jos atstovei advokatei A. M., atsakovui J. B., išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų atsakovui J. B., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė reikalauja pripažinti atsakovą jai gimusio vaiko S. J. tėvu, nepilnamečių vaikų S. J. ir A. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nuo ieškinio padavimo dienos priteisti iš atsakovo vaikų S. J. ir A. B. išlaikymui kiekvienam vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei pavesti šias lėšas tvarkyti jai uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės.

Išvadą, teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, kad tėvystės nustatymas, atsakovui ją pripažinus, atitinka ieškovės vaiko interesus. Neprieštarauja dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma po 150 Eur kiekvienam vaikui užtikrintų vaikų būtiniausių poreikių patenkinimą.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla dalyje dėl ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad šalys kartu gyveno nuo 2014 m. pradžios, palaikė pastovius intymius santykius. (duomenys neskelbtini) gimė šalių dukra A. B. (b. l. 5). (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra S. J., kurios gimimo liudijime duomenys apie vaiko tėvą neįrašyti, atsakovas tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (b. l. 4).

Šalys atsisakė atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti. Byloje nustatytas privalomas įrodomasis faktas – vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendravimas, palaikymas pastovių intymių santykių iki vaiko gimimo, atsakovo tėvystės pripažinimas po vaiko gimimo. Tokiu būdu byloje nustatytas teisinis pagrindas nustatyti, kad ieškovei gimusio vaiko tėvas yra atsakovas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, jog atsakovas tėvystę pripažįsta, reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkinamas.

Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Nepilnametės A. B. ir S. J. gyvena su motina – ieškove S. J.. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendami su motina šalių vaikai A. ir S. bus prižiūrėti ir auklėjami, atsakovo remiami nepilnamečiai vaikai galės tinkamai augti ir vystytis. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tokią išvadą teismo posėdžio metu pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, A. B. ir S. J. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų motina ieškove. Dėl šios priežasties nepilnamečių vaikų A. B. ir S. J. turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, todėl detali nepilnamečių A. B. ir S. J. bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu nenustatoma (CK 3.170 straipsnio 3 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Šalys yra nepilnamečių A. B. ir S. J. tėvai. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikia reguliaraus ir pakankamo išlaikymo vaikams. Tai yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).

Teismas iš esmės sutinka su ieškovės procesiniuose dokumentuose, jos paaiškinimuose posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, sveikatai, laisvalaikiui. A. B. yra penkerių metų amžiaus, S. J. – beveik ketverių metų, abi lanko darželį „K.“. Specialių poreikių vaikai neturi. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos vaikų išlaikymui iš esmės yra pagrįstos, racionalios, užtikrina būtiniausių vaikų poreikių patenkinimą.

Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, jos pajamos tėra tik apie 100 Eur socialinė pašalpa, 200 Eur išmoka vaikams (b. l. 67, 74-75). Ieškovė neturi savo vardu registruoto turto (b. l. 66, 68).

Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (b. l. 83-87). Pajamų jokių neturi (b. l. 70, 79). Atsakovas neturi savo vardu registruoto turto (b. l. 69).

Įvertinęs šių aplinkybių apie šalių turtinę padėtį visetą šalių pareigos išlaikyti vaikus aspektu, teismas daro išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Todėl atsakovas privalo vienoda dalimi su ieškove prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, ir rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Be to tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos A. T. 2004 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos A. T. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Visos abejonės dėl tinkamo tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymo, remiantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), turi būti vertinamos išlaikytinių interesų naudai. Todėl ir nagrinėjamu atveju laikytina, kad atsakovas objektyviai yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.

Nustatant šalių nepilnamečiams vaikams reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinių tėvų, atsižvelgiama ir į tai, jog vaikai gyvena su ieškove, kuri suteikia išlaikytiniams gyvenamąjį būstą, dengia būsto išlaikymo lėšas, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia.

Atsižvelgdamas į minėtų aplinkybių apie vaikų amžių, jų poreikius, šalių turtinę padėtį, į tai kokių priemonių šalys ėmėsi ir gali imtis savo turtinei padėčiai pagerinti, į aplinkybę, jog vaikai gyvena su ieškove, kitų aplinkybių, reikšmingų, sprendžiant dėl išlaikymo vaikams, visetą, teismas sprendžia, kad išlaikytinių A. B. ir S. J. išlaikymui jų tėvų galima teikti suma yra kiekvienai apie 300 Eur per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje išlaikymo prievolėje 150 Eur dydžio mėnesinėmis išmokomis kiekvienai dukrai. Taigi šio dydžio išlaikymas iš atsakovo ir priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) kaip to reikalauja ieškovė (CK 3.200 straipsnis).

Ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą bei nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės. CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisako reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo pasekmės žinomos, ieškinio reikalavimo atsisakymas priimamas, o civilinė byla toje dalyje nutraukiama (CPK 140 straipsnis, 293 straipsnio 4 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos nagrinėjimo susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 308 Eur žyminis mokestis (už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo – 100 Eur, už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo – 108 Eur, už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo – 100 Eur), teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 17,10 Eur, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 274,07 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 140, 259, 260, 270, 293, 392 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti atsakovą J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o S. J. – J. B. vaiku.

Nustatyti A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti ieškovę S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Priimti ieškovės prašymą dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo ir civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nutraukti.

Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Priteisti valstybei iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 308 Eur (tris šimtus aštuonis eurus) žyminį mokestį ir 17,10 Eur (septyniolika eurų 10 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660), 274,07 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus 7 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas (įmokos kodas 5630).

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.