- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-06
- Bylos Nr.
- 2-3-126/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Malvyra Bučienė
- Ieškovas
- J. A. M.
- Atsakovas
- Valstybinei įmonei R
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, sekretoriaujant J. S. , dalyvaujant ieškovui J. A. M., jo atstovui advokatui J. V. , atsakovų atstovams: R. K. , advokatei O. D. – U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos, netekus profesinio darbingumo, atlyginimo, pagal ieškovo J. A. M. ieškinį atsakovui Valstybinei įmonei R. m. u., tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyrius ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. A. M. ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 1959m. sausio 1d. iki 1963m. rugpjūčio 24d. dirbo R. m. ūkio V. girininkijoje darbininku, nuo 1978m. sausio 10d. iki 1978m. liepos 1d. – R. bandomajame m. įmonių susivienijime vairuotoju, nuo 1978m. liepos 1d. iki 1991m. sausio 1d. - R. bandomajame m. ūkio gamybiniame susivienijime vairuotoju, nuo 1991m. sausio 1d. iki 1997m. sausio 29d.- R. m. u. vairuotoju. Minėtos įmonės buvo reorganizuotos (pakeisti jų pavadinimai) į R. m. u. Iš viso R. m. u. vairuotoju išdirbo 19 metų. Nurodo, kad dirbo su automobiliu GAZ 53. Girininkijoms buvo duodamos pačios prasčiausios automašinos. Profesinės ligos tyrimo komisija 2007m. gegužės 9d. nustatė profesinės ligos pirminę diagnozę: jutiminę vegetacinę galūnių polineuropatiją, abipusį klausos nervo neuritą, lėtinę Si disko geninę radikulopatiją. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinis skyrius išdavė darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą, kurioje konstatavo, kad ieškovas dėl profesinės ligos neteko 35% darbingumo nuo 2007m. birželio 7d., iš kurių 23% darbingumo neteko dirbdamas M. ū. u.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyrius vadovaudamasis Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinuoju įstatymu bei Žalos atlyginimo nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašu 2007m. liepos 5d. sprendimu Nr. SZA-15 paskyrė ieškovui 81,91Lt per mėnesį periodinę netekto darbingumo kompensaciją nuo 2007m. birželio 7d. neterminuotai, dėl profesinės ligos netekus 12% profesinio darbingumo. Dėl likusių 23% netekto darbingumo atlyginimo, VSDFV Rokiškio skyrius pasiūlė kreiptis į VĮ R. m. u., tačiau pastaroji atsisako mokėti žalos atlyginimą, nežiūrint į tai, kad profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte ieškovo dirbti laikotarpiai M. ū. sistemoje pripažinti kenksmingomis sąlygomis, dėl netinkamo darbų organizavimo ir netinkamos darbo vietos
įrengimo, kurie turėjo įtakos profesiniam susirgimui. Ieškovas nurodo, kad apskaičiuodamas žalos dydį vadovavosi Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinuoju įstatymu. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal pasirinktų paeiliui einančių 6 mėnesių iš 24 mėn., einančių iki susirgimo profesine liga nustatymo, laikotarpio darbo užmokestį, laikantis Vyriausybės patvirtintos Darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo tvarkos. Ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis 411,12Lt. Kompensavimo koeficientas paskaičiuotas pagal darbo užmokestį 1,0068. LR Vyriausybės 2006-05-31 nutarimu Nr.512 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo ir einamųjų 2006 metų draudžiamųjų pajamų dydžių patvirtinimo“ nuo 2007m. vasario 1d. patvirtintas draudžiamųjų pajamų dydis yra 1356 Lt., todėl žala sudaro 157Lt. kas mėnesį. Prašo priteisti iš atsakovo periodinę netekto darbingumo kompensaciją po 157Lt kas mėnesį nuo 2007m. birželio 7d. neterminuotai, kompensaciją didinant didėjant draudžiamosioms pajamoms bei bylinėjimosi išlaidas. Prašo įpareigoti atsakovą netekto darbingumo kompensavimo įsiskolinimą ir bylos vedimo išlaidų atlyginimą vykdyti skubiai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovui darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga pažyma bei profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas išduotas nepagrįstai, pažeidžiant įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 5 str. numato, kad teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurių sveikata buvo sužalota šio įstatymo 4 str. nurodytomis aplinkybėmis. To paties įstatymo 4 straipsnis, nurodydamas sąlygas, kurioms esant kyla įmonės atsakomybė už žalą dėl profesinio susirgimo, nurodo, kad įmonė privalo atlyginti žalą, jeigu tai įvyksta „nukentėjusiojo darbo vietoje... kai jis dirba darbo sutartyje sulygtą". Todėl profesinės ligos tyrimas gali būti atliekamas tik dirbantiems asmenims. Nurodo, kad ieškovas nebedirba nuo 1997m. sausio 29d., yra pensininkas, todėl galėjo būti veikiamas tų pačių jo ligą sukėlusių veiksnių ne darbinėje, o buitinėje aplinkoje. Ieškovo pateiktame profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nurodoma, kad pagal atliktus triukšmo ir vibracijos matavimus nustatyta, kad transporto priemonėse, su kuriomis dirbo ieškovas, viršijami leistini triukšmo ir vibracijos dydžiai. Tačiau yra nurodomos šiuo metu galiojančios higienos normos, o nesivadovaujama tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimais. Nurodo, kad VĮ R. m. u. negali atsakyti už tai, kad leido ieškovui dirbti su priemonėmis, kurios pagal tuo metu galiojusius įstatymus buvo pripažintos tinkamomis naudotis. Pats ieškovas pripažįsta, kad buvo aprūpintas specialiu darbo kostiumu, pirštinėmis, t.y. buvo įgyvendinti tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimai dėl darbuotojų saugos. VĮ R. m. u. ieškovo darbo laikotarpiu laikėsi visų tuo metu galiojusių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų. Nėra teismui pateikta jokių duomenų, kad visas R. bandomojo m. įmonių susivienijimo teises ir pareigas perėmė R. m. u., o iš jos vėliau - VĮ R. m. u. Ieškovui minėtu laikotarpiu profesinis susirgimas nebuvo diagnozuotas, todėl šios prievolės perėmimas taip pat niekur nebuvo įformintas. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovui nuo 2007 m. birželio 7d. Sodra moka 12% netekto darbingumo periodinę kompensaciją, už kuriuos žalos atlyginimo prievolė pereina valstybei, o likusią 23% netekto darbingumo periodinę kompensaciją turi mokėti Valstybinė įmonė R. m. u. Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 4 straipsnis numato, kad įmonės, įstaigos, organizacijos, dėl kurių kaltės buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata, arba jis susirgo profesine liga, privalo atlyginti šiame įstatyme numatytą žalą. Minėto įstatymo 23str.7d.2p. numato, kad šis įstatymas taikomas
dėl susirgimų profesine liga, nustatyta tvarka pripažintų profesinėmis ligomis po 2000m. sausio 1d. tiems nukentėjusiems, kurie po 2000m. sausio 1d. nebuvo drausti pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Žala nukentėjusiajam dėl susirgimo profesine liga turi būti atlyginama Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka (įstatymo 6str.) nuo susirgimo profesine liga nustatymo dienos (įstatymo 22str.).
Iš pateiktų byloje darbo knygelės ir socialinio draudimo pažymėjimo (b.l.5-15) matyti, kad ieškovas J. A. M. nuo 1959m. sausio 1d. iki 1963m. rugpjūčio 24d. dirbo R. m. ū. V. girininkijoje darbininku, nuo 1978m. sausio 10d. iki 1978m. liepos 1d. – R. bandomajame m. įmonių susivienijime vairuotoju, nuo 1978m. liepos 1d. iki 1991m. sausio 1d. - R. bandomajame m. ūkio gamybiniame susivienijime automašinos GAZ 53 vairuotoju, nuo 1991m. sausio 1d. iki 1997m. sausio 29d.- R. m. u. vairuotoju. Iš šių dokumentų matyti, kad minėtos įmonės buvo reorganizuotos į R. m. u.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad profesinės ligos tyrimo komisija 2007m. gegužės 9d. aktu konstatavo, jog ieškovas dėl ilgamečio darbo veikiant padidintai vibracijai, triukšmui ir dėl darbo pozos veiksnių susirgo profesine liga. Pagal pateiktą Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DLN-2Nr.0005258 (b.l.19) matyti, kad 2007m. birželio 7d. nustatyta, jog ieškovas dėl profesinio susirgimo neteko 35 proc. darbingumo. Dirbdamas pas atsakovą ieškovas neteko 23 proc. darbingumo (b.l.42). Nors minėtame akte nurodyta, kad ieškovo sveikata buvo tikrinama 1993, 1996 metais, tačiau nėra duomenų, kad sveikata buvo tikrinama dėl veikiančių kenksmingų veiksnių. Tokių įrodymų nepateikė ir atsakovas.
Ieškovo darbo metu, jo saugių darbo sąlygų užtikrinimą, taip pat ir periodinį sveikatos patikrinimą, jam dirbant veikiamam profesinės rizikos veiksnių, turėjo užtikrinti darbdavys (LR Žmonių saugos darbe įstatymo 14, 22, 24str.). Analogiški reikalavimai buvo reglamentuoti ir kituose, darbo santykius reglamentuojančiuose norminiuose aktuose. Nors atsakovas VĮ R. m. u. nurodė, kad užtikrino ieškovui saugias darbo sąlygas, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovo atstovai ginčija akte nurodytą 7 val. vairavimo trukmę. Nurodo, kad ieškovas tik veždavo darbuotojus į darbą ir iš darbo, todėl vairavimo trukmė sudaro tik 2 valandas. Tačiau atsakovas 2007 04 26 rašte Nr.B1-274 Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriui pateikdamas duomenis apie J. A. M. darbo sąlygas nurodo, kad ieškovas dirbo vairuotoju su automobiliu Gaz 53. Su juo J.A. M. veždavo žmones į mišką, kurą traktoriams, sodinukus ir įvairias medžiagas reikalingas girininkijai. Apie nuvažiuotą atstumą ir darbo laiką su šiais automobiliais urėdijoje duomenys neišsaugoti. Pažymoje nurodo, kad ieškovas dirbdavo nuo 7 iki 16val., atostogos dėl sunkių darbo sąlygų buvo suteikiamos laiku. (b.l.24). Atsakovo pateikta pažyma apie ieškovo darbą su profesinės rizikos faktoriumi ir kiti dokumentai dėl nustatytų degalų limitų 1983, 1979, 1994 metais (b.l.129-135) neįrodo, kad ieškovo vairavimo trukmė 2 valandos per dieną. Miškų urėdo paskaičiavimai neparemti jokiais norminiais aktais.
Nepagrįstas atsakovo motyvas, kad profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas išduotas nepagrįstai, pažeidžiant įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus. Atsakovas šį aktą skundė LR Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, kuri paliko galioti nustatytą profesinės ligos diagnozę ir papildė profesinės ligos diagnozę, įrašant I laipsnio lėtinį klausos pakenkimą, kurį sukėlė ilgalaikis triukšmo poveikis (b.l.89-90). Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas buvo skųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau minimas aktas paliktas galioti.
Atsakovas nurodo, kad ieškovas nebedirba nuo 1997m. sausio 29d, todėl per laikotarpį iki buvo nustatytas profesinis susirgimas, jis galėjo būti veikiamas tų pačių jo ligą sukėlusių veiksnių ne darbinėje, o buitinėje aplinkoje, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė įrodymų.
Profesinės ligos sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003 07 01 Nr.IX-1672) 2str. 28p., numatančiame, kad ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. Ar įmonėje dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licenciją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais LR Vyriausybės 2004 04 28 nutarimu Nr.487.
Teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja B. M. , dirbanti P. visuomenės sveikatos centre gydytoja higieniste, parodė, kad ieškovo susirgimą profesine liga sąlygojo jo didelis darbo stažas vairuotoju. Dirbant su automobiliu Gaz 53, ar kitu automobiliu, ja dirbantis asmuo veikiamas kenksmingų veiksnių: triukšmo, vibracijos. Susirgimui profesine liga turi įtakos taip pat darbo poza. Atsakovas nepateikė higieninių tyrimų rezultatų, ieškovo buvusios darbo vietos nebėra, todėl pagal Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento 23.14.3 punktą buvo panaudoti kitų įmonių panašios darbo vietos tyrimo duomenys, kurie buvo prilyginti tuo metu galiojusių higienos normų dydžiams.
Liudytoja R. K. yra ieškovo šeimos gydytoja ir susipažinusi su ieškovo sveikatos istorija patvirtino, kad ieškovas jau 1972 metais skundėsi sąnarių skausmais, 1996m. gulėjo ligoninėje, diagnozė – galūnių polineuropatija, stuburo osteochondrozė.
Nepagrįstas atsakovo motyvas, kad įstatymas numato galimybę nustatinėti darbingumo lygį tik dirbantiems asmenims.
Žala dėl profesinio susirgimo atsiranda nuo susirgimo momento, o ji paaiškėja nuo tada, kai profesinis susirgimas konstatuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Teisė į žalos, padarytos fizinio asmens sveikatai dėl profesinio susirgimo, atlyginimą atsiranda nuo profesinio susirgimo konstatavimo teisės aktų nustatyta tvarka momento, o už šią žalą yra atsakingi tie asmenys, kurie kaltais neteisėtais veiksmais – saugių ir sveikų darbo sąlygų neužtikrinimu, nulėmusiu profesinį susirgimą ar sudariusiu jam sąlygas –ją padarė. Jų pareiga atlyginti žalą atsiranda nuo darbingumo netekimo fiziniam asmeniui nustatymo dienos. Teisės į žalos atlyginimą atsiradimui neturi reikšmės, ar teisės į žalos atlyginimą atsiradimo dieną sužalotas asmuo yra darbo santykiuose su neteisėtus veiksmus atlikusiu asmeniu. Teisinės reikšmės turi tai, ar nukentėjusysis iš karto reikalauja žalos atlyginimo. Jeigu nukentėjusysis iš karto nereikalauja žalos, tai nėra šios prievolės pasibaigimo pagrindas. Jeigu asmuo kreipiasi dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo praėjus trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai žalos atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos (1964m.CK 507str., CK 6.288str.1,2d.).
Žalos atlyginimo prievolė juridinio asmens reorganizavimo atveju nepasibaigia, nes juridinio asmens pertvarkymas be likvidavimo – reorganizavimas, nėra prievolės pasibaigimo pagrindas. Dėl juridinio asmens pertvarkymo į kitą juridinį asmenį pareiga atlyginti fizinio asmens sveikatai padarytą žalą pereina juridinio asmens teisių perėmėjui. Valstybinė įmonė R. m. u. buvo reorganizuojama – įjungiama į susivienijimą ir iš jo išjungiama, po to pertvarkyta į valstybinę įmonę. Tokios nuostatos yra žalos padarymo metu galiojusio 1964m. CK 508 straipsnyje ir Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18 straipsnyje.
Ieškovo ieškinio pareiškime atlikti ieškovui priklausančios periodinės netekto darbingumo kompensacijos dydžio paskaičiavimai atitinka Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2,4,13, 18 straipsnių reikalavimus.
Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2,6,13,22 straipsniais, LR CK 6.283str. laikytina, kad ieškovui yra pagrįstai nustatyta, kad dirbdamas pas atsakovą neteko 23 procentų darbingumo. Už šioje dalyje atsiradusią žalą atsako atsakovas, todėl priteistina iš atsakovo ieškovo naudai periodinė
netekto darbingumo kompensacija po 157Lt kas mėnesį nuo 2007m. birželio 7d. neterminuotai, kompensaciją didinant didėjant draudžiamosioms pajamoms.
Sprendimo dalis dėl priteistos ieškovui periodinės netekto darbingumo kompensacijos nuo 2007m. birželio 7d. iki 2009m. vasario 7d. vykdytina skubiai (LR CPK 283str.1d.1p.).
Priteistina ieškovui iš atsakovo 3000Lt jo turėtų atstovavimo išlaidų (LR CPK 98str.).
Priteistinos iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos: 169,56Lt žyminio mokesčio, 23,10Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 80str.1d.1p., 85str.1d.5p., 88str.1d.3p., 96str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 263-265, 270 straipsniais teismas
nusprend ž i a:
J. A. M. ieškinį tenkinti.
Priteisti iš Valstybinės įmonės R. m. u. periodinę netekto darbingumo kompensaciją po 157Lt kas mėnesį nuo 2007m. birželio 7d. neterminuotai, šią sumą atitinkamai didinant didėjant draudžiamosioms pajamoms bei 3000Lt atstovavimo išlaidų J. A. M.
Sprendimo dalį dėl 3500Lt žalos atlyginimo priteisimo iš Valstybinės įmonės R. m. u. vykdyti skubiai.
Priteisti iš Valstybinės įmonės R. m. urėdijos 192,66Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės Mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB bankas ”Hansabankas”, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.