- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-05
- Bylos Nr.
- 1S-511-238/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. B. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 (keturiems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, prie 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams 3 (trim) mėnesiams.
2. Bausmės pradžia – 2016 m. kovo 1 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 1 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 29 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus baustas nebuvo, už nepriekaištingą elgesį pataisos įstaigoje, už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose Šiaulių tardymo izoliatoriuje paskatintas keturis kartus, tris kartus paskatintas Marijampolės pataisos namuose, 2019 m. sausio 2 d. nuteistajam buvo suteikta trumpalaikė išvyka trims paroms grįžti į namus pas žmoną, dalyvavo resocializacijos programoje, socialinės reabilitacijos programose. Pataisos namuose nuteistasis V. B. motyvuotas dalyvauti programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, supranta savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį. Nuteistasis sąžiningai pateikia savo gyvenimo ir savo dabartinės situacijos įvertinimą, palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais. Šiuo metu mokosi vidurinėje mokykloje, ketina laikyti egzaminus, lanko profesinę mokyklą, elgiasi nepriekaištingai ir užsiima darbine veikla nuo bausmės pradžios. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 54 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Komisija darė išvadas, jog nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje yra nepriekaištingas, bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo nė karto baustas drausminėmis nuobaudomis, įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau teistas septynis kartus, kad nuteistajam jau buvo du kartus taikytas lygtinis paleidimas, lygtinio paleidimo metu nenusikalto. Taip pat nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu padarė naują nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas, remdamasis socialinio tyrimo išvada, nurodo V. B. elgesiui būdingus kriminogeninius veiksnius – nusikaltimus vykdo pagal vieną modelį; didelis teistumų skaičius, mąstymas ir elgesys (gali pasielgti impulsyviai, kartoja tas pačias klaidas, neįvertindamas ankstesnio patyrimo); nuostatos (nesuvokia pasekmių, silpni problemų sprendimo įgūdžiai). Apylinkės teismas nurodo, kad visos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nusikalstamas elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas pripažino, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, pataisos namuose dalyvavo įvairiose programose, septynis kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, dirba, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, tai yra 54 balai, ir kinta tik minimaliai. Apylinkės teismas teigia, jog abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teismui kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Pagal pateiktus duomenis apylinkės teismui, nuteistasis turi vos 9 klasių išsilavinimą, turi įgijęs suvirintojo, tekintojo ir vairuotojo specialybes. Nutartyje teigiama, kad nuteistasis planuoja grįžti į buvusią darbovietę, tačiau, jokių konkrečių dokumentų, konkrečių planų dėl įsidarbinimo jis vis dar neturi, o tai, įvertinus priteisto ieškinio didelę 114372,67 eurų sumą (iš kurios yra atlyginta tik 208,41 eurai), sudaro pagrindą abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis V. B. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymėjo, kad nors nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau ir likusi bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip pakankamai didelė. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Pažymėjo, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis V. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai vadovavosi įstatymais, netinkamai įvertino nustatytas aplinkybes. Bausmės laikas yra nustatomas teismui paskelbus nuosprendį, o kokią dalį paskirtos bausmės turi atlikti, numato kiti teisės aktai, norint taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Skunde nuteistasis cituoja įstatymų numatytas nuostatas ir normas, nurodo, kad nuteistieji turi teisę būti paleisti lygtinai, jei atlieka įstatyme numatytą bausmės dalį ir savo elgesiu parodo jog pasitaisė, jų pasitaisymą parodo elgesys pataisose namuose, požiūris į darbą, pataisos priemones, į vidaus tvarkos laikymąsi, teigia, kad yra faktiškai atlikęs 2/3 paskirtos bausmės, kad nuteistojo elgesys yra charakterizuojamas teigiamai, motyvuotas požiūris į darbą, vidaus tvarkos taisyklių laikymasis, dalyvauja socialinės reabilitacijos renginiuose bei kad neturi galiojančių nuobaudų. Skunde nuteistasis pažymi, kad skatintas septynis kartus, nuo 2019 m. kovo 26 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, du kartus buvo suteikta trumpalaikė išvyka į namus, dirba valstybinėje įmonėje. Teigia, kad iš atlyginimo yra atskaitoma dalis civiliniams ieškiniams dengti, dalį atlyginimo siunčia žmonai, kadangi ji augina keturis mažamečius vaikus. Skunde teigiama, kad 2018 m. lapkričio 13 d. pataisos namų administracija yra gavusi pažymą apie nuolatinę gyvenamąją vietą pritaikius lygtinį paleidimą, taip pat administracija yra gavusi pažymą iš įmonės UAB „Skardlita“, kad pritaikius lygtinį paleidimą nuteistajam V. B., bus suteikta darbo vieta įmonėje, suvirintojo pareigose. Skunde jis pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra absoliutus atleidimas nuo bausmės, o su tam tikromis sąlygomis, kurių paleistas nuteistais privalo laikytis.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 54. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
10. Nuteistasis skunde teigia, kad Komisijos išvada yra teisinga ir pagrįsta faktiniais duomenimis, todėl teismas be jokio pagrindo jos nepatvirtino. Kolegija konstatuoja, kad šis skundo argumentas nepagrįstas, nes BPK 360 straipsnio 2 dalis numato, kad „teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti“. Taigi šiame kontekste kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas (nepatvirtintas) teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Teismui nėra privaloma komisijos nutarimą patvirtinti, jeigu jis palankus nuteistajam. Tik tuo atveju kai komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, teismas nutarimą patvirtina, o priešingu atveju-nepatvirtina. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog komisijos nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktines aplinkybes ir pagrįstai komisijos nutarimo netvirtino, kadangi akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.
11. Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai: nuteistasis V. B. dalyvauja įvairiose pataisos namų organizuojamose programose, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuobaudų neturi, dirbo, taigi, nepaneigta pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad galima būtų neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sumažėjo nuo 60 balų iki 54 balų ir ši rizika nėra artima žemai (0-40 balų), tačiau iš jų net 34 balai yra dinaminiai, t. y. priklausantys nuo nuteistojo elgesio ir pastangų dar labiau mažinti nusikalstamo elgesio riziką, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos žymiai sumažinti. Nusikalstamo smurtinio elgesio rizika taip pat įvertinta kaip vidutinė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino tą aplinkybę, kad V. B. nededa pakankamų pastangų savo elgesio koregavimui teigiama linkme, nes nuteistasis anksčiau daug kartų yra teistas už tyčinius nusikaltimus, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, du kartus taikytas lygtinis paleidimas, vieną kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu nuteistasis padarė nusikaltimą, ir tai tik įrodo, kad jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir vėl padarė nusikalstamų veikų, o tai nuteistąjį charakterizuoja itin neigiamai. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis V. B. laikysis įstatymų ir nenusikals.
12. Pritariant apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli V. B. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – nusikaltimus vykdo pagal vieną modelį, didelis teistumų skaičius, mąstymas ir elgesys (gali pasielgti impulsyviai, kartoja tas pačias klaidas, neįvertindamas ankstesnio patyrimo); nuostatos (nesuvokia pasekmių, silpni problemų sprendimo įgūdžiai). Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.
13. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai vertino jo praeitį, ankstesnius teistumus bei padarytus nusikaltimus. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje pagrįstai ir teisėtai įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas. Šiuo atveju teismas apie nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, taikytas priemones, teistumus pasisakė kaip apie nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios duoda pagrindą spręsti, ar jis ateityje gali nusikalsti, ar padarė išvadas iš ankstesnių teistumų, ir vertino visų kitų aplinkybių visumoje, nesuteikdamas joms ypatingos ar prioritetinės reikšmės. Taigi, jokių įstatymų nuostatų teismas nepažeidė. Iš pateiktų duomenų matyti, kad teismui paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, nuteistasis išvadų nepadarė ir toliau pažeidinėjo įstatymus, jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir toliau nusikalto. Išvardinti faktai iš tiesų leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog V. B. problemų sprendimo įgūdžiai silpni, priimdamas sprendimus ne visuomet geba apsvarstyti būsimas savo elgesio pasekmes. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad savo elgesio pasekmių suvokimas nepakankamas, nors kaltę ir pripažįsta, tačiau linkęs savo neteisėtus veiksmus pateisinti. Vis dar išlieka keturi nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai: nusikalstamų veikų modelis, didelis teistumų skaičius, mąstymas ir elgesys bei nuostatos.
14. Visos aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Aukštesnysis teismas taip pat akcentuoja, kad įstatymas nedraudžia anksčiau teistiems ar lygtinai paleistiems asmenims taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas, todėl nuteistojo prašymas buvo priimtas ir Komisijoje svarstoma jo lygtinio paleidimo galimybė, tačiau aukštesnysis teismas šiuo atveju pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nustatytų ir išanalizuotų aplinkybių visuma neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
15. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo V. B. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.