- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-31
- Bylos Nr.
- 1A-340-238-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00573-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Arūnas Paštuolis
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Advokatai
- Gintarė Girdzijauskienė, Danius Svirinavičius
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-340-238/2013
Teisėja B. Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00573-2011-7;
2013 m. gegužės 31 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arūno Paštuolio, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui V. L., išteisintajam G. Š., gynėjai advokatei Gintarei Girdzijauskienei, nukentėjusiajai S. S., nukentėjusiosios atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. L. ir nukentėjusiosios S. S. atstovo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Š. buvo kaltinamas pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, tai yra tuo, kad jis 2011 m. balandžio 1 d., apie 22 val., prie (duomenys neskelbtini), konflikto tarp jo ir pusseserės S. S. metu, ją parklupdydamas ant žemės ir smaugdamas padarė poodines kraujosruvas kaklo dešinėje, abiejose blauzdose, kaklo ir gerklų sumušimus, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios S. S. sveikatą, nes dėl kaklo sumušimo S. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nuosprendžiu G. Š. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kauno apylinkės teismas sprendė, kad G. Š. kaltė nėra nustatyta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl G. Š. dėl kaltinimo pagal BK 138 str. 1 d. išteisino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. L. prašo panaikinti 2013-01-15 Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo G. Š. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. bei priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti G. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę. Be to, prašo nukentėjusiosios S. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo G. Š. 5000 litų neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiosios S. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiosios S. S., liudytojų: jos motinos R. K., brolio A. K., sesers I. Š. bei L. A. parodymus vertino kritiškai. Mano, kad nukentėjusiosios S. S. parodymai yra pradinis įrodymų šaltinis, kurie yra aiškūs, konkretūs ir nuoseklūs. Pažymi, kad ji nurodė, jog G. Š. ją pasivijo ir su alkūne iš nugaros pusės ją apkabino ir pradėjo smaugti, parklupdė ant žemės. Akcentuoja, kad liudytoju apklaustas N. S., kurio parodymai taip pat yra nuoseklūs, patvirtino fizinį kontaktą tarp G. Š. ir nukentėjusiosios. Be to, patvirtino, kad nebuvo priežasties kaltinamajam G. Š. imtis fizinio smurto veiksmų. Nurodo, kad netiesiogiai nukentėjusiosios S. S. parodymus patvirtino ir liudytojais apklausti R. K., A. K., L. A. ir I. Š., nurodydami, kad S. S. paskambinusi telefonu jiems pasakė, kad ją smaugė G. Š., bei atvykę jie patys matė sužalojimus, padarytus ant nukentėjusiosios kaklo. Mano, kad itin reikšmingas, tiesioginis ir objektyvus įrodymas, kuris patvirtino būtent nukentėjusiosios S. S. parodymus ir paneigia tiek kaltinamojo G. Š., tiek jo parodymus patvirtinančių liudytojų J. Š., L. S., R. E. M., A. Ž. parodymus, yra teismo medicinos ekspertų išvados ir specialistės S. B. parodymai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino visų teismo medicinos specialistės S. B. duotų paaiškinimų teisminio nagrinėjimo metu, išteisinamajame nuosprendyje nurodydamas tas specialistės paaiškinime nurodytas aplinkybes, kurios naudingos kaltinamajam G. Š., ir visiškai nevertino specialistės nurodytų aplinkybių, kurios patvirtina būtent nukentėjusiosios S. S. parodymus ir atmeta G. Š. naudingų liudytojų parodymus. Pažymi, kad kita svarbi faktinė aplinkybė, kurios visiškai nevertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį ir vertindamas byloje surinktus duomenis, yra ta, kad kitą dieną po įvykio nukentėjusioji S. S. su savo seserimi I. Š., ieškodamos įvykio liudytojų, buvo užėjusios pas kaimynus, kurie teisme liudijo kaltinamojo G. Š. naudai, ir visi jie pasakė, kad nieko tą vakarą nematė ir nieko paliudyti negali. O teisminio nagrinėjimo metu apklausti kaltinamojo G. Š. prašymu liudytojai L. S., R. E. M., A. Ž., J. Š. jau tvirtino, kad matė įvykį, ir tikrai G. Š. S. S. nieko nedarė, smurto prieš ją nevartojo ir jos net pasivijęs nebuvo. Mano, kad G. Š. tą vakarą buvo nusiteikęs agresyviai ir vijosi nukentėjusiąją S. S., tai patvirtina ir daiktų pateikimo protokolas bei S. S. pateiktas CD su filmuotos medžiagos vaizdo įrašu.
Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios S. S. atstovas advokatas Danius Svirinavičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nuosprendį ir priimti šioje byloje naują nuosprendį, kuriuo: G. Š. pripažinti kaltu dėl to, kad jis 2011 m. balandžio 1 d., apie 22 val., prie (duomenys neskelbtini), konflikto tarp jo ir S. S. metu, ją parklupdydamas ant žemės ir smaugdamas, padarė jai poodines kraujosruvas kaklo dešinėje, abiejose blauzdose, kaklo ir gerklų sumušimus, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios S. S. sveikatą, nes dėl kaklo sumušimo S. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 dalyje; bausmę nuteistajam G. Š. paskirti jam inkriminuoto baudžiamojo įstatymo (LR BK 138 str. 1 d.) ribose; nukentėjusiosios S. S. civilinį ieškinį patenkinti visiškai: priteisti jai iš nuteistojo G. Š. 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 120,14 Lt (penki tūkstančiai šimtas dvidešimt Lt 14 ct) turtinės žalos atlyginimą; priteisti nukentėjusiajai S. S. iš nuteistojo G. Š. išlaidas už advokato pagalbą.
Nurodo, kad kaltinimą patvirtina pačios nukentėjusiosios S. S. nuoseklūs parodymai. Pažymi, kad kaltinimą, nors ir netiesiogiai, patvirtina ir liudytojų R. K., A. K., I. Š., L. A. parodymai. Mano, kad teismo nuosprendyje kaltinamojo išteisinimas motyvuojamas nepagrįstomis prielaidomis, nuosprendyje nepaneigti kaltinantys G. Š. įrodymai, sudarę ir sudarantys šioje byloje pakankamą pagrindą ir būtinumą priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad tiek paties kaltinamojo, tiek ir jo gynybos liudytojų parodymai neatitinka itin svarbių, objektyvaus pobūdžio įrodymų šaltinių - teismo medicinos specialisto išvadose ir teismo medicinos specialistės parodymuose konstatuotų nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymų pobūdžio, sunkumo. Mano, kad nei kaltinamojo, nei jo gynybos liudytojų parodymai niekaip nepaaiškina tokių byloje nustatytų aplinkybių, jog nukentėjusioji patyrė gana rimtus kaklo, o taip pat ir kojų sužalojimus. Nurodo, kad teismas neįvertino tų aplinkybių, jog ne tik nukentėjusiosios, bet ir tų kaltinimo liudytojų (N. S. parodymus) visiškai patvirtina objektyvūs šios bylos duomenys, t. y. specialisto išvados, patvirtintos teisme teismo medicinos specialistės. Mano, kad kaltinamojo, o taip pat jo gynybos liudytojų parodymai nepaaiškina šios bylos esmės, kuri yra būtent nukentėjusiosios sužalojimai. Pažymi, kad nuosprendyje gana paviršutiniškai aptariamas nukentėjusiosios bandytas įvykio metu daryti vaizdo/garso įrašas.
Atsikirtimuose į Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. L. apeliacinį skundą išteisintasis G. Š. prašo atmesti apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje palikti nepakeistą, pripažinti visas baudžiamojoje byloje jo patirtas išlaidas (už teisinę pagalbą) proceso išlaidomis ir priteisti jas iš nukentėjusiosios S. S.. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai įvertino visų byloje esančių liudytojų parodymus. Mano, kad nukentėjusiajai sužalojimai atsirado ne dėl jo veiksmų, o galbūt tuomet, kai nukentėjusiąją laikė jos vyras N. S., o ji stengėsi ištrūkti iš jo glėbio. Pažymi, kad nukentėjusiosios prašymu apklausti liudytojai - jos mama, brolis, sesuo, sesers draugė - nei vienas nematė įvykių, o tik perpasakojo nukentėjusiosios žodžius. Akcentuoja, kad liudytojo N. S. parodymai prieštarauja objektyviai nustatytoms bylos aplinkybėms, kurias nurodė ir patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamųjų posėdžių metu liudytojai L. S. (I t., b. 1. 130-132), A. Ž. (I t., b. 1. 39-40, II t., b. 1. 46), J. Š. (I t., b. 1. 33-35), S. Š. (I t., b .1. 20-22), taip pat R. M.. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, jokių įrodymų, kurie patvirtintų liudytojo N. S. „manymą“, jog buvo atlikta nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 1 d., nukentėjusiosios atžvilgiu. Nurodo, kad S. S. 2011-06-03 ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja (I t., 13 b. 1.) nurodė, jog „Netrukus G. Š. mane pasivijo ir su alkūne iš nugaros pusės mane apkabino ir pradėjo smaugti, parklupdė ant žemės“, mano, kad tokie parodymai prieštarauja pakartotinei specialisto išvadai, kurioje nurodyta, jog nukentėjusiajai konstatuotos poodinės kraujosruvos abejose blauzdose galėjo būti padarytos šiomis sritimis kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Pažymi, jog sužalojimai, kurie nustatyti blauzdų srityse, t. y. kraujosruvos, negalėjo atsirasti kaip trauminio poveikio pasekmė, kontaktuojant nukentėjusiosios keliams su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Nurodo, jog aplinkybių, kad jis būtų sudavęs nukentėjusiajai smūgius į užpakalinės galūnės dalis tarp kelio ir čiurnos - blauzdas, nenurodė nei pati nukentėjusioji, nei kiti byloje apklausti liudytojai. Pažymi, kad aplinkybę, jog nukentėjusios vyras N. S., būdamas neblaivus, buvo apglėbęs nukentėjusiąją S. S. kaklo srityje, nurodė ir patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamųjų posėdžių metu liudytojai: S. Š. (I t., b. 1. 20-22), Z. Š. (I t., b. 1. 23-25), J. Š. (I t., b. 1. 33-35), A. Ž. (I t., b. 1. 39-40, II t., b. 1. 46), L. S. (I t., b. 1. 131). Akcentuoja, kad duomenų, kurie leistų nevertinti duotų liudytojų parodymų, byloje nėra, todėl nėra pagrindo jais netikėti ir jų nelaikyti įrodymais. Mano, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta galimybė, jog būtent N. S. veiksmais, t. y. apglėbiant ir suspaudžiant nukentėjusiąją kaklo srityje, buvo padaryti būtent šie sužalojimai, kurie konstatuoti specialisto išvadose. Pažymi, kad 2011-09-24 apžiūros protokolu nebuvo užfiksuota, jog vaizdo įraše matyti, kaip nukentėjusiąją jis smaugia. Nurodo, kad vaizdo įrašas yra neryškus, vaizdo kokybė prasta, buvo tamsus paros metas, todėl teigti, jog vaizdo įrašas yra tinkamas įrodymas, neva pagrindžiantis nusikalstamus išteisintojo veiksmus, nėra jokio pagrindo. Pažymi, kad apeliacinio skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra visiškai nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį G. Š. atžvilgiu, todėl atmestinas.
Atsikirtimuose į nukentėjusiosios S. S. atstovo advokato D. Svirinavičiaus apeliacinį skundą išteisintasis G. Š. prašo atmesti apeliacinį skundą ir 2013-01-15 Kauno apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje palikti nepakeistą. Be to, pripažinti visas baudžiamojoje byloje jo patirtas išlaidas (už teisinę pagalbą) proceso išlaidomis ir priteisti jas iš nukentėjusiosios S. S.. Atsikirtimų argumentai yra panašūs į aukščiau nurodytus atsikirtimų argumentus į prokuroro apeliacinį skundą, todėl teismas, susipažinęs su jais, jų dar kartą neaprašinėja ir nekartoja.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti.
Nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti.
Išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. L. ir nukentėjusiosios S. S. atstovo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliaciniai skundai atmestini.
Išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas G. Š. kaltumo klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, bei G. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo išteisino.
Pagrindiniai apeliacinių skundų argumentai yra susiję su tuo, kad, apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas skunduose tam tikrais argumentais, kurie grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Priimtas išteisinamasis nuosprendis ir jame aprašytos aplinkybės byloja, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, išdėstė G. Š. išteisinančius bylos duomenis, motyvuotai atmetė kaltinimus ir visiškai pagrįstai rėmėsi išteisintojo bei liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga, taip pat vertino ir nukentėjusiosios parodymus. Pažymėtina tai, kad teismas pakankamą dėmesį skyrė parodymų vertinimui, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad esant prieštaravimams dėl faktinių aplinkybių, įrodymų tyrimo prasme, jie turi būti traktuojami G. Š. naudai.
Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinimai G. Š. grindžiami nukentėjusiosios S. S., jos sutuoktinio N. S. ir jos artimų giminaičių, draugės parodymais bei specialistų išvadomis. Byloje esančios specialistų išvados patvirtina, kad S. S. buvo padaryti įvairūs kūno sužalojimai, tačiau vien pastarųjų sužalojimų konstatavimas nerodo, kad juos padarė būtent G. Š.. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiosios teiginių, kad specialistų išvadomis konstatuotus sužalojimus padarė G. Š., nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Pats G. Š. neneigia nesutariantis su S. S., nurodė, kad tarpusavio konfliktai kyla nuo 2010 m. jai pradėjus statybos remonto darbus jai priklausančioje namo dalyje dėl daromų pažeidimų, tačiau jo teigimu, jis jokių jam inkriminuotų veiksmų prieš S. S. neatlikęs. Išteisintasis parodė, kad 2011-04-01 apie 21.30 val. jis su šeima buvo namuose, kai privažiavo S. S. vairuojamas visureigis ir pradėjo pypsėti, spausti akseleratorių. Jis išėjo į lauką. Kartu išėjo žmona S. Š. ir mama Z. Š.. Jis norėjo su N. S. pašnekėti apie jo žmonos elgesį. Jiems pradėjus kalbėti S. S. tuo momentu nebuvo, iš kažkur atėjusi ji neleido kalbėtis. Jis prašė jos vyro, kad ją išsivežtų, nes gėda prieš kaimynus. Jis kelis žingsnius paėjo jos link, norėdamas ją nuvyti, kad nedarytų gėdos prieš kaimynus, tačiau pametė šlepetę ir grįžo atgal. Ją pavijo N. S., jie kažką kalbėjosi, vėliau S. S. nubėgo. Pažymėjo, kad S. S. buvo dingusi apie 20 min. Mano, kad sužalojimus galėjo padaryti jos vyras ar kas nors kitas.
Netikėti G. Š. parodymais, kurie sutampa ir su kitais byloje esančiais duomenimis, apylinkės teismas neturėjo pakankamo teisinio pagrindo. Liudytojai S. Š., Z. Š., A. Ž., J. Š., L. S., R. E. M. parodė, kad matė, kaip ir nurodė G. Š., jog jis kalbėjosi su N. S., vėliau priėjo S. S. ir įsiterpė į pokalbį, o po to nubėgo, ją vijosi jos vyras, bet ne G. Š.. Tokie liudytojų parodymai nepaneigti, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl S. S. parodymų patikimumo, o aplinkybės, kad ją vijosi G. Š., nepatvirtina nei vienas liudytojas, išskyrus jos vyrą N. S.. N. S. parodymais teismas nesiremia, nes jį su S. S. sieja artimas ryšys. Be to, jis nepatvirtino fakto, kad būtų matęs, jog G. Š. smaugė S. S.. Kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios prašymu apklausti liudytojai R. K., A. K., L. A. ir I. Š., nei vienas nematė įvykių, todėl jų parodymai yra netiesioginiai, ir teismas, nustatinėdamas, ar S. S. buvo sužalota G. Š., jais pagrįstai nesirėmė. Nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad atvykę į įvykio vietą R. K., A. K., L. A. ir I. Š. matė sužalojimus ant nukentėjusiosios kaklo. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad šie liudytojai tokių aplinkybių nepatvirtino. Juo labiau ir matyti negalėjo, nes iš apklaustų liudytojų parodymų nustatyta, kad nukentėjusioji buvo su šaliku ir kaklo jiems nerodė. Todėl vertinti nukentėjusiosios parodymus kaip išteisintojo kaltumą patvirtinančius įrodymus nėra pakankamai pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nors byloje esančiomis specialistų išvadomis yra konstatuoti S. S. padaryti kūno sužalojimai, nėra pagrindo teigti, kad tuos sužalojimus padarė G. Š.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantis nukentėjusiosios darytas vaizdo įrašas yra neryškus, vaizdo kokybė prasta, jame neužfiksuota, kad S. S. būtų smagiama G. Š.. Taip S. S. parodymų dėl jos nurodomų aplinkybių apie tyčinius kaltinime nurodytus G. Š. veiksmus prieš ją nepatvirtina jokie kiti įrodymai, ir patikrinti jų teismas neturi galimybių. Taigi, nukentėjusiosios ir išteisintojo parodymai dėl G. Š. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų yra akivaizdžiai prieštaringi, o esant prieštaravimams šioje situacijoje būtina pažymėti tai, kad pagal vieną iš nekaltumo prezumpcijos postulatų visos abejonės, kurių jokiais būdais pašalinti neįmanoma, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tai pirmosios instancijos teismas ir padarė. Kaip jau minėta, nors byloje esančiose specialisto išvadose yra konstatuoti padaryti sužalojimai nukentėjusiajai, tačiau byloje esančios išvados nepatvirtina nukentėjusiajai padarytų sužalojimų tikslių atsiradimo priežasčių, tuo labiau nepatvirtina, kad tokius sužalojimus galėjo padaryti būtent G. Š. ir kad jis turėjo tokį tikslą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustačius akivaizdžių išteisintojo kaltę dėl S. S. nurodytų veiksmų patvirtinančių įrodymų, teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė kaltinimus G. Š.. Principas in dubio pro reo įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, besąlygiškai patikint tik nukentėjusiuoju ar kaltinamuoju. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kad G. Š. nepadarė kaltinime aprašytos ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, ir pagrįstai priėmė jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus, nuosprendyje nurodytus motyvus ir argumentus, dėl ko buvo priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis, išteisinantis G. Š. dėl jam pareikštų kaltinimų, neturi pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas apylinkes, teismo padarytas išvadas ar jomis abejoti, su jomis sutinka, todėl prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo advokato apeliacinius skundus atmeta. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas G. Š. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, pagrįstai paliko nenagrinėtą nukentėjusiosios S. S. pareikštą civilinį ieškinį.
Išteisintojo G. Š. gynėja advokatė G. Girdzijauskienė prašo G. Š. priteisti 9 559 Lt proceso išlaidas: 1 210 Lt už prašymo dėl ikiteisminio tyrimo papildymo surašymą, 2 420 Lt už gynybą baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teisme, 1 210 Lt už gynybą baudžiamojoje byloje, 1 694 Lt už teisines paslaugas parengiant atsikirtimus į apeliacinius skundus, 3 025 Lt už gynybą baudžiamojoje byloje apeliacinėje instancijoje (2 t., 192 b. l.).
Pažymėtina, kad BPK 361 straipsnis nustato, kad dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl prašomų priteisti proceso išlaidų, kurios buvo patirtos pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teisme patirtų proceso išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis BPK 103-106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Šioje byloje G. Š. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pateisinamos (2 t., 172-173, 193-195 b. l.), todėl jos priteistinos iš S. S..
Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl atmetami, teismo nuosprendis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. L. ir nukentėjusiosios S. S. atstovo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus atmesti.
Priteisti iš S. S. 4719 Lt proceso išlaidas G. Š..