Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-31 · Civilinė byla Nr. 2S-1844-553/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-31
Bylos Nr.
2S-1844-553/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-06215-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Kreditorius
UAB „ITM Inkasso“
Skolininkas
T. T.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1844-553/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06215-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4, 125.11.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-25 nutarties, priimtos pagal UAB „ITM Inkasso“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui T. T. dėl skolos, delspinigių, sutartinių bei procesinių palūkanų, negautų pajamų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kreditorius UAB „ITM Inkasso“ Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriuje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininko T. T. 700 Lt skolos, 63 Lt delspinigių, 70 Lt sutartinių palūkanų, 669,13 Lt negautų pajamų, 5 % dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško švykdymo, 11 Lt žyminio mokesčio.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-07-25 nutartimi nutarė atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ pareiškimą skolininkui T. T. dėl piniginių reikalavimų. Teismas nustatė, kad kreditoriaus skaičiuojamos 120 % dydžio metinės palūkanos yra nepagrįstai didelės (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Kreditoriaus prašoma priteisti bendra suma (skolos, delspinigių, palūkanų, nuostolių suma) paskaičiuota viršijant 328 % bendros metinės vartojimo kredito kainos, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties sudarymo dieną (2011-09-17) galiojusio Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip du šimtai penkiasdešimt procentų (sutarties sudarymo metu galiojusio Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies redakcija). Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, todėl jį atsisakytina priimti ir jis grąžintinas pareiškimą padavusiam asmeniui (CPK 435 straipsnio 2 dalis).

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius UAB „ITM Inkasso“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-25 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad kreditoriaus suteikto vartojimo kredito bendros vartojimo kainos metinė norma – 213,84 %, todėl neviršydama 250 % (sutarties sudarymo metu galiojusio Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies redakcija), ji yra protinga, pagrįsta, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus, nepažeidžia kredito davėjo ir kredito gavėjo interesų pusiausvyros. Apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus bei tikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus ir netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o skolininkas savo interesus gali ginti pareikšdamas prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teismo įsakymo išdavimo santykius reglamentuojančias procesines teisės normas.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, argumentuodamas, kad kreditoriaus prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės, o kreditoriaus taikyta vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma viršija įstatymo nustatytą bendros vartojimo kredito kainos metinę normą.

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba vadovaujantis materialiosiomis teisės normomis vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kreditoriaus reikalaujamas priteisti delspinigių dydis bei vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, jeigu jie atitinka sutarties sąlygas, sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo priėmimo, negalėjo būti vertinami. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 straipsnis). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą, teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimo klausimą pagal kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kreditorius reikalavimą dėl skolos, delspinigių, palūkanų, negautų pajamų priteisimo iš skolininko grindė 2011-09-17 vartojimo kredito sutartimi SP 29984, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriaus pareikštas reikalavimas dalyje dėl delspinigių bei kitų sumų, taikant vartojimo kredito sutartyje nustatytą bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, priteisimo iš skolininko nėra iš esmės neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų skolininkui laiku negrąžinant skolą. Be to, gavęs teismo įsakymą, skolininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka pareikšti prieštaravimus ir tokių būdu gintis nuo kreditoriaus pareikštų reikalavimų priteisti ne tik skolą, bet ir delspinigius (CPK 439 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą (CPK 435 straipsnis), kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos nagrinėti iš naujo, nes pagal CPK nuostatas tik pirmosios instancijos teismas sprendžia pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

Kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-25 nutartį panaikinti ir kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui T. T. dėl skolos, delspinigių, sutartinių bei procesinių palūkanų, negautų pajamų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Aldona Tilindienė