Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. K. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 29 d. nutarties, kuria R. K. suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. įtariamas tuo, kad jis 2007 m. balandžio 29 d., apie 14.30 val., veikdamas kartu su L. K. , R. T. ir dar dviem nenustatytais asmenimis, tarp namų, esančių Dainavos Tako g. 17 ir Ežero g. 3, Šiauliuose, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų panaudojo fizinį smurtą prieš D. P. - L. K. automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiu trenkė nukentėjusiajam D. P. į kojas, po ko R. K. , L. K. , R. T. ir du nenustatyti asmenys sudavė D. P. nenustatytą skaičių smūgių rankomis, kojomis ir lazdomis į įvairias kūno vietas ir taip dėl nukentėjusiojo D. P. kaukolės pamato lūžio, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje pusėje ir po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusiu galvos smegenų suspaudimą, padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 str. 2 d. 8 p.

Įtariamasis R. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2007 m. balandžio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 30 d. nutartimi R. K. paskirta kardomoji priemonė suėmimas vienam mėnesiui. To paties teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams skaičiuojant terminą nuo 2007 m. gegužės 30 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar dviems mėnesiams skaičiuojant jį nuo 2007 m. rugpjūčio 30 d. 2007 m. spalio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas R. K. pratęstas dviems mėnesiams skaičiuojant jį nuo 2007 m. spalio 30 d.

Įtariamasis R. K. skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti, kadangi ji yra nepagrįsta. Įtariamasis skunde nurodo, kad pagal BPK 122 straipsnio 7 d. kardomoji priemonė - suėmimas skiriama ir pratęsiama tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, tai yra: užtikrinti, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Įtariamasis teigia, kad teismas net nesvarstė klausimo, ar negali švelnesnėmis kardomosiomis priemonės pasiekti išvardintų tikslų. Nutartyje nėra nurodomi motyvai, kodėl jam negali būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. R. K. teigia, kad yra įtariamas vieno nusikaltimo padarymu ir jam gali būti taikoma bet kuri kardomoji priemonė.

Įtariamasis nurodo, kad suėmimo termino pratęsimas grindžiamas pareikšto įtarimo sunkumu, tačiau jis savo kaltės dėl pareikšto įtarimo nepripažįsta ir davė išsamius parodymus bei nuosekliai paaiškino jam žinomas bylos aplinkybes. Teismas turėtų įvertinti, ar yra byloje pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką.

Įtariamasis taip pat pažymi, kad yra suimtas daugiau kaip šešis mėnesius, todėl teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, turėjo įvertinti ir bylos sudėtingumą bei apimtį. Teismas mano, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, kadangi nusikaltimo padarymu įtariami trys asmenys, tiriamos labai sunkaus nusikaltimo padarymo aplinkybės, atliekami objektų tyrimai. Įtariamasis pažymi, kad sąvokos „didelė apimtis“ ir „ypatingas bylos sudėtingumas“ yra vertinamosios ir susijusios. Ypatingą bylos sudėtingumą gali nulemti nusikalstamų veikų, įtariamųjų, liudytojų didelis skaičius, proceso veiksmų gausumas. Kiekvienu atveju bylą pripažįstant didelės apimties ir ypatingai sudėtinga reikia įvertinti visas aplinkybes, taip pat ir tai, kaip sparčiai dirba ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ne kiekviena byla, kurioje keletas įtariamųjų, keletas nusikalstamų veikų gali būti laikoma didelės apimties ir ypatingai sudėtinga. R. K. mano, kad sprendžiant apie bylos apimtį ir sudėtingumą turi būti įvertinama ir tai, kiek laiko vyksta tyrimas, kiek ir kokie veiksmai atlikti po paskutinio termino pratęsimo, taip pat įvertinama, kodėl per tiek laiko ikiteisminis tyrimas nebaigtas, nors įtariamieji suimti. Įtariamasis nesutinka, kad ši byla gali būti vertinama kaip didelės apimties ir ypatingai sudėtinga. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį bei tai, kad padaryta viena veika, galima teigti, kad tai yra eilinė byla su keletu įtariamųjų. Beveik kiekvienoje byloje atliekama kokia nors ekspertizė, todėl formaliai vertinant kas antrą bylą galima būtų vertinti ypatingai sudėtinga ir didelės apimties. R. K. mano, kad suėmimas jam taikomas per ilgai ir kad taip yra pažeidžiamos jo kaip žmogaus teisės, garantuojamos Lietuvos Respublikos konstitucijoje ir tarptautiniuose dokumentuose. Įtariamasis mano, kad jam suėmimo terminas buvo pratęstas nepagrįstai, kadangi jis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra susituokęs, jokie procesiniai veiksmai su juo ilgą laiką nėra atliekamai, o per tą laiką, kol jis buvo suimtas, galėjo būti atlikti visi paskirti objektų tyrimai, dėl kurių negalima užbaigti ikiteisminio tyrimo.

Įtariamasis pažymi, kad teismas neįvertino objektyvių aplinkybių, kurias numato BPK 121 straipsnio 4 dalis ir į kurias turi būti atsižvelgiama tiek skiriant, tiek pratęsiant suėmimą, t. y. kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus ir vedęs.

Gynėjas prašo įtariamojo R. K. skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.

Įtariamojo R. K. skundas atmetamas.

Kardomoji priemonė - suėmimas gali būti taikoma tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). Ar įtariamasis iš tikrųjų padarė veiką, dėl kurios jam pareikšti įtarimai, šioje proceso stadijoje nesprendžiama. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės taikymui reikia nustatyti faktą, jog byloje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog byloje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p. Šie duomenys yra: liudytojų N. R. , S. Ž. , S. D. , E. L. ir kt. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje bylos medžiagoje.

Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad yra sąlygos pratęsti suėmimo terminą R. K. , kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, be to, už nusikaltimą, dėl kurio padarymo pareikšti įtarimai R. K. , įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nors apygardos teismas nutartyje atskirai neaptarė, ar galima švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti išvardintus tikslus, tačiau visos nutartyje nurodytos aplinkybės, apibūdinančios įtariamojo R. K. asmenybę bei veiką, dėl kurios padarymo jam yra pareikšti įtarimai, leidžia manyti, kad teismo išvados šiuo klausimu yra pagrįstos.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikoma, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų. Šie pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų. Šiaulių apygardos teismas R. K. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę kardomosios priemonės - suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., t. y. kad jis būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį bėgs, (slėpsis) nuo teismo, taip pat darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus. Dėl to, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Kai pagrįstai manoma, kad nuteistasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir to pakanka pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, jei remiantis minėta aplinkybe teismas pagrįstai mano, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Nors R. K. turi pastovią gyvenamąją vietą, vedęs ir byloje nėra duomenų apie jo ryšius užsienyje, tačiau jis yra įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kurio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, todėl apeliacinis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, jog vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė pagrįstai leidžia manyti, kad būdamas laisvėje R. K. , siekdamas išvengti bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo.

BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu. R. K. įtariamas vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kas atitinka BPK 122 str. 4 d. numatytas sąlygas. Minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo 10 p. nurodoma, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog R. K. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas yra pagrįstas, nes jis, būdamas pakankamai jauno amžiaus jau yra teistas net penkis kartus, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus (plėšimus), teistumas neišnykęs. Be to, veika, dėl kurios šiuo metu R. K. pareikšti įtarimai, padaryta praėjus vos trims mėnesiams po to, kai įtariamasis 2007-01-30 buvo paleistas iš Kybartų pataisos namų. Visa tai rodo, jog kardomosios priemonės suėmimo terminas R. K. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

BPK 127 str. 2 d. numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo 24 p. nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Iš gautos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad bylą šiuo metu sudaro keturi tomai, todėl ją laikyti didelės apimties nėra pagrindo.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl vieno labai sunkaus nusikaltimo, įtarimai pareikšti trims asmenims, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta keletas užduočių ir specialisto tyrimų atlikimas užtruko. Būtent dėl daug laiko reikalaujančių ir sudėtingų ekspertizių bei specialistų tyrimų atlikimo ši byla pagrįstai laikytina ypatingai sudėtinga, o BPK 127 str. 2 d. nurodyta suėmimo termino trukmė šiuo metu nėra pažeista.

Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo buvo atlikta eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų - gauta papildoma specialisto išvada dėl D. P. sužalojimo, apklaustas specialistas J. S. , užklausta gydymo įstaigos dėl D. P. sveikatos būklės, priimtas nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju D. P. , papildomai apklausta liudytoja L. P. ir pripažinta nukentėjusiąja, išspręsti civilinio ieškinio klausimai, ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nepilnametis liudytojas S. Ž. ir kt. Visa tai rodo, kad tyrimas byloje vyksta pakankamai intensyviai, jo vilkinimo požymių Apeliacinis teismas nenustatė, taip pat nėra pagrindo nepratęsti suėmimo termino BPK 127 str. 7 d. numatytais pagrindais. Tačiau pažymėtina, kad byloje šiuo metu yra atlikti visi specialisto tyrimai. Paskutinė specialisto išvada gauta 2007-10-29, todėl objektyvių kliūčių kuo greičiau užbaigti ikiteisminį tyrimą nėra. Atsižvelgiant į tai, Apeliacinis teismas pažymi, kad tyrimą kontroliuojantis prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėtų imtis aktyvesnių veiksmų, kad byloje ikiteisminis tyrimas būtų kuo greičiau užbaigtas.

Teismas nepažeidė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 20 str. 2 d. ir Eu­ro­pos žmogaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 5 str. nuo­sta­tų, nu­ro­dan­čių, kad nie­kam ne­tu­ri bū­ti at­im­ta lais­vė ki­taip kaip to­kiais pa­grin­dais ir pagal to­kias pro­ce­dū­ras, ko­kias yra nusta­tęs įsta­ty­mas.

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Įtariamojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2007-10-29 nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.