Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Bankrutavusios VšĮ „Lietuva ant delno“ ieškinį atsakovei V. M. dėl turtinės žalos priteisimo ir nukreipimo į paveldėtą turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. vasario 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė VšĮ „Lietuva ant delno“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „MaxContract“. Šia nutartimi teismas įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus kitus dokumentus (t. I, b.l. 12). 2014 m. vasario 25 d. įsakymu UAB „MaxContract“ įpareigojo VšĮ „Lietuva ant delno“ valdymo organus perduoti administratoriui visą įmonės turtą ir dokumentus iki 2014 m. kovo 12 d. V. M. perdavė bankroto administratoriui dokumentus, tačiau neperdavė įmonei priklausančio turto – transporto priemonės Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios pagal 2013 m. ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraštį likutinė vertė yra 10266,68 Lt. Byloje nustatyta, kad V. M. bankroto administratoriui nurodė, kad automobilis Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi autoservise UAB „Vytukai“. Byloje nėra ginčo, kad nuvykus bankroto administratoriui į UAB „Vytukai“ automobilis buvo rastas išardytas, nevažiuojantis.

Taigi byloje nėra ginčo, kad automobilis Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo perduotas bankroto administratoriui ir, kad bankroto administratorius nuvykęs į UAB „Vytukai“ rado tik automobilio kėbulą su kai kuriomis išlikusiomis dalimis.

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

Byloje nustatyta, kad buvęs įmonės vadovas V. M. VšĮ „Lietuva ant delno“ bankroto administratoriui neperdavė įmonei priklausančio turto – automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jis yra atsakingas už šio turto neišsaugojimą ir jo neperdavimą bankroto administratoriui ir tai laikytina jo neteisėtais veiksmais. Jo kaltę įrodo ir tai, kad jis be atlygio (bent jau byloje nėra tokių duomenų) perdavė tretiesiems asmenims automobilio detales (t. I, b.l. 40).

Ieškovas nurodo, kad neperduodamas normalaus stovio automobilio V. M. ieškovui padarė 2240 eurų turtinę žalą ir ją grindžia Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L141211 (t. I, b.l. 55-76), pagal kurią transporto priemonės rinkos vertė 2014 m. gruodžio 15 d. buvo 2400 eurų, o likutinė apgadinto automobilio vertė 160 eurų, todėl atėmus likutinę vertę ieškovas prašo priteisti 2240 eurų turtinės žalos.

Teismo vertinimu, šis įrodymas yra tinkamas nustatyti automobilio rinkos vertei ir juo šioje byloje vadovaujamasi. Tačiau teismas mano, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į eilę įrodymų, kurie mažina turtinės žalos dydį negrąžinant automobilio. Nors ieškovas ir abejoja, kad 2012 m. rugsėjo mėnesį V. M. automobilis Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugedo, byloje yra pakankamai daug įrodymų patvirtinančių šį faktą. Pirmiausia, dar būdamas gyvas V. M. savo 2014 m. lapkričio 28 d. paaiškinimuose ieškovui nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 20 d. važiuojant minėtu automobiliu, jis sugedo ir buvo pristatytas į autoservisą UAB „Vytukai”. Šį faktą patvirtino ir atsakovė V. M. atsiliepime, kuriame nurodė, kad ji automobilio gedimo metu važiavo kartu su V. M. ir vėliau automobilis buvo nutemptas į servisą. Automobilio gedimą patvirtina ir UAB „Vytukai” paaiškinimas (t. I, b.l. 40), kuriame bendrovė patvirtinama, jog 2012 m. rugsėjo 20 d. sugedęs automobilis Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvežtas į autoservisą, o jį apžiūrėjus buvo nustatyta, kad prakiurus automobilio radiatoriui buvo nepataisomai sugadintas variklis ir pasiūlyta V. M. jį suremontuoti. Tai, kad automobilio variklis buvo sugedęs patvirtina ir 2012 m. rugsėjo 27 d. UAB „Vytukai“ atstatomojo remonto sąmata, kurioje nurodyta, kad būtinas variklio remontas, kuris kainuoja 6130,15 Lt (1775,41 eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ar leidžiančių abejoti aukščiau nurodytais įrodymais, jog byloje nėra jokių duomenų, kad automobilis būtų sugadintas tyčia, ir tuo, kad sprendimas negali būti paremtas tik nuomonėmis ir samprotavimais, šie aptarti bylos įrodymai suformavo teismo įsitikinimą, kad labiau tikėtina, jog automobilis buvo sugedęs ir jį reikėjo remontuoti, todėl prašoma priteisti suma mažintina detalių ir remonto suma, nes minėtas automobilis Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų vertas 2400 eurų tik važiuojantis, t.y. sutaisytas. Todėl spręstina, kad V. M. ieškovui padarė 464,59 euro (2400 eur – 160 eur - 1775,41 eur) turtinę žalą.

Teismo vertinimu, taip pat pagrįstas ieškovo reikalavimas dėl 115,84 euro išlaidų, susijusių transporto priemonės vertinimu, priteisimo. Šis vertinimas atsižvelgiant į tai, kad ieškovui dėl V. M. kaltės buvo perduotas ne visas automobilis, o tik jo kėbulas su kai kuriomis dalimis ir ieškovas negalėjo žinoti išardyto automobilio vertės, teismo manymu, buvo būtinas, išlaidų dydį ir sumokėjimo faktą patvirtina išrašyta sąskaita ir apmokėjimo kvitas, todėl pagrįstas.

Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės V. M. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-03-16, iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. balandžio 29 d. mirė atsakovas V. M.. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

Bylos medžiaga patvirtina, kad V. M. turtą pagal apyrašą perėmė jo žmona V. M.. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Todėl ieškovui priteista suma priteisiama iš atsakovės V. M. paveldėto V. M. pagal apyrašą turto ribose.

Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o iš atsakovės žyminis mokestis nepriteisiamas, nes ji pagal Valstybės teisinės pagalbos sprendimą atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi iš šalių priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 eurų suma, todėl jos iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis.). Taip pat šalims nepriteisiamos atstovavimo išlaidos, nes ieškinys patenkintas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškovo Bankrutavusios VšĮ „Lietuva ant delno“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Bankrutavusiai VšĮ „Lietuva ant delno“ (įm. k. 300022786) iš atsakovės V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 464,59 euro turtinę žalą, 115,84 euro išlaidų, susijusių transporto priemonės vertinimu, iš viso 580,43 euro, ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-03-16, iki teismo sprendimo įvykdymo šios sumos, išieškojimą nukreipiant į paveldėtą turtą ir tik šio turto ribose.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.