Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienėrašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas D. K. ir atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK, ir atsakovės atstovas) atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, prašymų dėl bylos nagrinėjimo proceso dalyviai nepateikė (b. l. 32, 34).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas D. K. 2016 m. gruodžio 15 d. apie 14.15 val. Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus pareigūnų buvo konvojuotas specialiosiomis transporto priemonėmis (FIAT DUCATO, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir FIAT DUCATO, valst. nr. (duomenys neskelbtini)) iš Panevėžio apskrities VPK areštinės į Panevėžio miesto apylinkės teisme 14.00 val. paskirtą teismo posėdį (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Panevėžio miesto apylinkės teisme teismo posėdis prasidėjo 14.20 val.) ir 15.37 val. grąžintas atgal į Panevėžio apskrities VPK areštinę (b. l. 25).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių konvojavimo sąlygų 2016 m. gruodžio 15 d. iš Panevėžio apskrities VPK areštinės į Panevėžio miesto apylinkės teisme vykusį teismo posėdį ir atgal, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad apygardos administracinis teismas nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso6.271 straipsnis). Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos įtvirtina viešosios civilinės atsakomybės specifiką, kuri pasižymi tuo, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, kurios civilinei atsakomybei atsirasti kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: Panevėžio apskrities VPK pareigūnų neteisėti veiksmai arba neteisėtas neveikimas, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų arba neteisėto neveikimo ir pareiškėjo patirtos žalos. Vadinasi, sprendžiant pareiškėjo keliamo ginčo ir formuluojamo reikalavimo pagrįstumo klausimą, pirmiausia, teismui kyla pareiga nustatyti, ar Panevėžio apskrities VPK ar jo pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo prasme veikė neteisėtai (arba neveikė teisėtai), bei ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina išteisės aktų reikalavimų neatitinkančių konvojavimo sąlygų, pareiškėją konvojuojant su antrankiais.

Lietuvos Respublikoje asmenų konvojavimas vykdomas, vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246, (ginčui aktuali 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-384/1V-916, galiojanti nuo 2015 m. liepos 1 d.).Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą; pagal to paties punkto nuostatas,specialiojitransporto priemonė laikytina specialiuoju automobiliu, specialiuoju autobusu, specialiuoju vagonu, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 15 d. iš Panevėžio apskrities VPK areštinės į Panevėžio miesto apylinkės teismą buvo konvojuotas specialiosiomis transporto priemonėmis (FIAT DUCATO, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir FIAT DUCATO, valst. nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas sprendžia, kad abi nurodytos specialiosios transporto priemonės, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuotas, yra įrengtos atsižvelgiant į Europos Sąjungos atitinkamų žinybų rekomendacijas bei kitus teisės aktus dėl konvojuojamųjų asmenų gabenimo (b. l. 21-22).

Konvojavimo taisyklių 221 punktas įtvirtina nuostatą, kad konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitasįstatymųir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančiųįstatymųir šių taisyklių nustatytais pagrindais. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (ginčui aktuali įstatymo Nr. XII-1856 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) 27 straipsnyje nustatyti prievartos panaudojimo pagrindai, vienas iš jų – tai policijos pareigūnų teisė panaudoti prievartą sulaikant, pristatant, konvojuojant ar atvesdinant asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, taip pat asmenį, kuris vengia sulaikymo, pristatymo, konvojavimo ar atvesdinimo, arba sulaikius ar pristatant asmenį, siekdamas užtikrinti savo ar kitų asmenų saugumą (1 dalies 2 punktas). Šio įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatytą specialiųjų policijos priemonių naudojimo tvarką. Tokią tvarką, tame tarpe ir policijos pareigūnų veiksmus naudojant ir panaudojus specialiąsias policijos priemones, specialiųjų policijos priemonių panaudojimo sąlygas nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-1226 patvirtintas Specialiųjų policijos priemonių naudojimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (b. l. 28-30). Aprašo III skyriuje, reglamentuojančiame specialiųjų policijos priemonių panaudojimo tvarką, nustatyta, kad policijos pareigūnas gali panaudoti antrankius asmens pristatymo, konvojavimo, atvesdinimo metu (11.2. punktas).

Spręsdamas dėl antrankių panaudojimo pagrįstumo, teismas taip pat atsižvelgia į byloje pateiktą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį, kurios aprašomojoje dalyje Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja nusprendė pareiškėjui paskirti suėmimą,atsižvelgiant į tai, kad jis yra įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, yra teistas 7 kartus, teistumai neišnykę, jis nėra susietas tvirtais socialiniais ar šeimyniniais santykiais, taip pat nenustatyta, kad jis būtų dirbęs ar turėtų legalų pragyvenimo šaltinį, manant, kad pareiškėjas, turėdamas ryšių užsienyje, gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, bei daryti naujas, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Iš byloje atsakovės atstovo pateiktų Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiųjų postinių V. B. ir A. A. 2017 m. sausio 19 d. tarnybinių pranešimųsprendžiama, kad pareiškėją konvojavę Panevėžio apskrities VPK pareigūnai, prieš konvojuojant D. K. į2016 m. gruodžio 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme paskirtą teismo posėdį, susipažino su pareiškėjo byla ir įvertinę minėtosiosPanevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties aprašomojoje dalyje įvardintus, pareiškėją individualizuojančius, požymius, nusprendė pareiškėjo konvojavimo metu panaudoti specialiąją policijos pareigūnams leidžiamą panaudoti priemonę – antrankius (b. l. 21-22).

Teismas, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad Panevėžio apskrities VPK pareigūnai, vykdę pareiškėjo konvojavimą į teismo posėdį ir atgal, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, susijusių su pareiškėjo konvojavimu specialiosiomis transporto priemonėmis bei antrankių naudojimu konvojavimu metu, todėlšiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti Panevėžio apskrities VPK neteisėtus veiksmus.

Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo, jog specialiajame automobilyje, kuriuo pareiškėjas buvo konvojuotas, nebuvo įrengti saugos diržai, teismas, visų pirma,pažymi, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas konvojavimui skirta specialiąja transporto priemone, o ne kita transporto priemone, kuriai yra taikomi kitokie įrengimo reikalavimai (b. l. 21). Atsižvelgiant į tai, atkreipiamas dėmesys, jog Konvojavimo taisyklės nenumato reikalavimo įrengti saugos diržus konvojavimui skirtame specialiajame automobilyje. Be to, vadovaujantis Tarybos direktyvos Nr. (77/541/EEB) dėl valstybių nariųįstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas, suderinimo 15 priedu, saugos diržų įrengimas N2 tipo transporto priemonių kėbule, kuriomis vykdomas konvojavimas, neprivalomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje bylojeNr. A-114-261/2015). Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas skunde nenurodė konvojavimo metu įvykusių nenumatytų, ypatingų atvejų, galėjusių sutrikdyti jo sveikatą ar sukelti neigiamas pasekmes jo sveikatai, todėl vienhipotetinio pobūdžio teiginių nurodymas, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Pareiškėjo tvirtinimu, jis buvo konvojuojamas antisanitarinėmis sąlygos, kadangi specialiojoje transporto priemonėje buvo nešvaru, jautėsi nemalonus kvapas.

Panevėžio apskrities VPK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo konvojuotas specialiuoju automobiliu, kuris yra švarus, paruoštas konvojavimui. Šiuos duomenis patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo postinio V. B. ir vyriausiojo postinio A. A. 2017 m. sausio 19 d. tarnybiniuose pranešimuose pateikti paaiškinimai, kad specialieji automobiliai (FIAT DUCATO, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir FIAT DUCATO, valst. nr. (duomenys neskelbtini))kiekvieną dieną paruošiami konvojavimui, yra tvarkingi, švarūs (b. l. 21). Šie duomenys leidžia spręsti, kad Panevėžio apskrities VPK pareiškėjui užtikrino higienos reikalavimus atitinkančias konvojavimo sąlygas.

Pareiškėjas taip pat teigė, jog norėjo paduoti skundą dėl nurodytų teisės aktų reikalavimų neatitinkančių konvojavimo sąlygų, tačiau pareigūnai atsisakė jį priimti ir užregistruoti.

Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio apskrities VPK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas skundų dėl sulaikymo ar konvojavimo sąlygų Panevėžio apskrities VPK neteikė. Šiuos duomenis patvirtina byloje pateikti Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M., specialistų R. S., S. Ž., A. Z. bei vyriausiosios postinės R. P. 2017 m. sausio 12 d. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, kad 2016 m. gruodžio 15 d. areštinės kamerose laikomi asmenys, taip pat ir pareiškėjas D. K., nei žodžiu, nei raštu neteikė skundų (b. l. 15-19). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir juose nustatytais duomenimis.

Taigi, byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog Panevėžio apskrities VPK pareigūnai nagrinėjamu atveju neatliko neteisėtų veiksmų. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (neveikimo), civilinė atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities VPK, atmestinas kaip nepagrįstas. Darydamas šiąišvadąteismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas turėjo specifinį teisinį statusą (suimtasis), todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas bei būtinas, siekiant apsaugoti kitų (nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi siekiant paskirtos kardomosios priemonės tikslų, o laisvės atėmimas (suėmimas) visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2005 m. spalio 6 d.sprendimąbyloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimoNr. 74025/01; 1967 m. liepos 11 d.sprendimąbyloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimoNr. 2749/66; 2007 m. gruodžio 4 d.sprendimąbyloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimoNr. 44362/04).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.