- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- e2-4268-864/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- UAB „Nunner Logistic“
- Atsakovas
- UAB „Diessman freight“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Virgio rūkyklos transportas“
dalyvaujant ieškovo UAB „Nunner Logistic“ atstovui advokatui A. B., atsakovo UAB „Diessman freight“ atstovui advokato padėjėjui T. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nunner Logistics“ ieškinį atsakovui UAB „Diessman freight“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo byloje – UAB „Virgio rūkyklos transportas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pateiktu teismui ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1120 eurų dydžio nuostolius pagal vienkartinę vežimo sutartį – 2014 m. gruodžio 4 d. transporto užsakymą Nr. S42141200016 (toliau – Sutartis), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas 1307,15 euro bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 25,20 euro žyminis mokestis ir 668,71 euro išlaidos advokato suteiktai teisinei pagalbai. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio pradžioje šalių darbuotojams telefoninių pokalbių metu suderinus sąlygas, ieškovas 2014 m. gruodžio 5 d. elektroniniu laišku atsakovui pateikė Sutartį, pagal kurios sąlygas atsakovas įsipareigojo į šalių aptartą pasikrovimo vietą Prato mieste (Italija) pateikti krovinio pervežimui reikalingą transportą, priimti 27 pakuočių skirtingiems gavėjams skirtą pristatyti (~ 1,3 Ldm, ~330 kg) krovinį (t. y. dalinį rinktinį krovinį) ir Sutartyje numatytu terminu, t. y. iki 2014 m. gruodžio 9 d. pristatyti krovinį ieškovui į nurodytą vietą – Nunner Logictics UAB krovinių terminalą Vilniaus rajone. Ieškovas už atliktą krovinio pervežimą įsipareigojo atsakovui sumokėti 230 eurų užmokestį. Sutarties vykdymui atsakovas pasitelkė faktinį vežėją – byloje trečiąjį asmenį UAB „Virgio rūkyklos transportas“, kuris be ieškovo Užsakyme nurodyto krovinio kartu gabeno ir kitų krovinių siuntėjų krovinius. Prisijungęs prie Sutarties faktinis vežėjas sutartu laiku į pasikrovimo vietą pateikė šalių aptartą transporto priemonių junginį (valst Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priėmė jam perduotą krovinį. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 10 d. buvo informuotas apie tai, kad krovinius vežusio faktinio vežėjo transporto priemonių junginys Italijoje (Padua provincijoje) buvo sulaikytas Italijos kelių policijos dėl to, jog jo transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, taip pat dėl to, jog dalis kitų krovinių siuntėjų užsakymu gabentų krovinių buvo skirti pristatyti trečiosioms (t. y. ne Europos Bendrijos) šalims, tačiau faktinis vežėjas neturėjo tokių krovinių vežimui būtino ETMK leidimo. Ieškovas teigė, kad atsakovas nesiėmė skubiai spręsti susidariusios situacijos, o ieškovas savo ruožtu turėjo vykdyti įsipareigojimus krovinių gavėjams, iš kurių vienam - SIA „Mobus“ – skirta krovinio dalis turėjo būti pristatyta skubiai, ieškovas per savo sutartinius partnerius Italijoje Fratelli Meoni S.p.a. buvo priverstas organizuoti viso krovinio skubų pervežimą į Latviją, kur pirmiausia buvo pristatyta SIA „Mobus“ skirta krovinio dalis, o likusi dalis krovinio buvo nukrauta Baltija Transporta Grupa, SIA krovinių terminale, iš kur kroviniai buvo išvežti likusiems kroviniu gavėjams į Lietuvą ir Estiją. Ieškovo teigimu, jo sutartiniai partneriai Italijoje Fratelli Meoni S.p.a., skubaus krovinio pervežimui pasamdę Didžiojoje Britanijoje registruotą transporto įmonę Polska Chiny w Dwie Godziny LTD, patyrė 1350 eurų krovinio perkrovimo ir skubaus pristatymo į Latviją išlaidas, kurias pareikalavo atlyginti ieškovą. Ieškovas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad už krovinio pervežimą ieškovas atsakovui buvo įsipareigojęs sumokėti 230 eurų, o krovinys, nors ir pavėluotai, tačiau kito vežėjo buvo pervežtas, nurodė, kad ieškovo nuostolius sudaro krovinio pervežimo kainų skirtumas – 1120 eurų, kuriuos prašė priteisti iš atsakovo tuo pagrindu, kad atsakovas (kaip vežėjas), atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojosi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas nevengė žalos atlyginimo klausimo ir tarp šalių vyko susirašinėjimas. Tačiau atsakovas nurodė, kad nesutiko su ieškovo reikalaujamu žalos dydžiu. Atsakovo nuomone, pakaitinio krovinio pristatymo kaina buvo akivaizdžiai per didelė, t. y. 6 kartus viršijanti rinkos kainą. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė krovinio skubaus pristatymo būtinumo. Teigė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja ir už kitų (neskubių) krovinių pristatymą patirtų nuostolių, kurie pagal Sutartį turėjo būti pristatyti į Lietuvą, o faktiškai buvo pristatyti į Latviją. Pažymėjo, kad ieškovas niekada nėra pateikęs atsakovui reikalavimo atlyginti žalą, prie kurio būtų pridėti įrodymai, kad žala buvo patirta, t. y. kad ieškovas tikrai sumokėjo reikalaujamą iš atsakovo sumą. Šiuos įrodymus atsakovas gavo tik kartu su ieškiniu. Taip pat nepateikė įrodymų, kad ieškovas atsakovui 2014 m. gruodžio 31 d. pretenziją dėl žalos atlyginimo išsiuntė nepraleidęs CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje numatytos 21 dienos po krovinio pristatymo dienos.
Trečiasis asmuo UAB „Virgio rūkyklos transportas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad šiuo ginčo metu nėra svarbu, kada ieškovas pateikė pretenziją, kadangi ginčas kilo ne dėl pavėluoto krovinio pristatymo, o dėl vežimo sutarties neįvykdymo. Ieškovo teigimu, sulaikius krovinį Italijoje, atsakovas delsė informuoti ieškovą apie susidariusią situaciją ir tuo pačiu neieškojo kitų būtų, kuriais būtų galima toliau vykdyti vežimo sutartį. Ieškovo atstovas teigė, kad atsakovas turi prisiimti atsakomybę dėl pasirinkto neatsakingai pasirinkto faktinio vežėjo. Teigė, kad dėl to ieškovas ir patyrė nuostolius. Taip pat nurodė, kad ieškovui pasisamdžius kitą vežėją, kuris nuvežė krovinį į Latviją, krovinio perėmimo momentu nebuvo aišku, kokio dydžio bus išlaidos, todėl ieškovas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad ieškovas, nesitardamas dėl tolimesnio krovinio gabenimo su atsakovu, padidino nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytus motyvus. Papildomai nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti suma viršija frachto sumą. Teigė, kad ieškovas nepagrindė savo vieno iš krovinių pristatymo būtinumo. Atkreipė dėmesį, kad pagal užsakymą krovinys turėjo būtų pristatytas į Lietuvą. Šiuo gi atveju, krovinius ieškovas pristatė į Latviją ir, atsakovo nuomone, sutaupė krovinių sandėliavimo Lietuvoje išlaidas. O pasiremdamas skubos atveju, padidino vežimo išlaidas. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad ieškovas nepagrįstai padidino bylinėjimosi išlaidas, versdamas dokumentus iš italų kalbos. Atsakovo atstovo nuomone, išversti įrodymai neturi įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad tarp vežėjų yra nusistovėjusi praktika, kad jei vežėjo transporto priemonę su kroviniu sulaiko Italijos policija, tereikia tik susimokėti baudą ir automobilis paleidžiamas. Vežėjas toliau veža krovinį. Paaiškino, kad vadovaudamasis šia praktika, atsakovas laukė, kol paaiškės aplinkybės, dėl ko sulaikytas faktinio vežėjo transportas ir kada paleistas krovinys. Atkreipė dėmesį, kad kitų užsakovų kroviniai buvo pristatyti vėluojant kelias dienas, tad bet kokiu atveju, atsakovas būtų įvykdęs Sutartį. Tik šiek tiek pavėlavęs pristatyti krovinius. Atstovo nuomone, ieškovui nereikėjo pasiimti viso krovinio, o buvo galima paimti tik skubų.
Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą trečiasis asmuo informuotas teismo šaukimu. Prašymų iki teismo posėdžio pradžios nepateikė. Byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovui pasitelkus kitą asmenį, kuris pristatė krovinį į paskirties vietą, ieškovas jam sumokėjo užmokestį už pervežimą. Bylos šalys nesutaria, ar ieškovo patirtos išlaidos sumokėto užmokesčio už krovinio pervežimą kitam vežėjui yra laikytinos ieškovo patirtais dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostoliais.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2014 m. gruodžio pradžioje šalių darbuotojos telefoninių pokalbių metu suderino vežimo sutarties sąlygas, ieškovas 2014 m. gruodžio 5 d. elektroniniu laišku atsakovui pateikė 2014 m. gruodžio 4 d. vienkartinį transporto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Užsakymas) ir Krovinio vežimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurių sąlygas atsakovas įsipareigojo į šalių aptartą pasikrovimo vietą Prato mieste (Italija) 2014 m. gruodžio 4 d. pateikti krovinio pervežimui reikalingą transportą, priimti 27 pakuočių skirtingiems gavėjams skirtą pristatyti (~ 1,3 Ldm, ~330 kg) krovinį (t. y. dalinį rinktinį krovinį) ir Sutartyje numatytu terminu, t. y. iki 2014 m. gruodžio 9 d. pristatyti krovinį ieškovui į nurodytą vietą – Nunner Logictics UAB krovinių terminalą Vilniaus rajone. Sutarties vykdymui atsakovas pasitelkė faktinį vežėją – byloje trečiąjį asmenį UAB „Virgio rūkyklos transportas“, kuris be ieškovo Užsakyme nurodyto krovinio kartu gabeno ir kitų krovinių siuntėjų krovinius. Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo 2014 m. gruodžio 4 d. Užsakyme nustatytoje pakrovimo vietoje priėmė ieškovo krovinį (transporto priemonė (duomenys neskelbtini)). Minėtų transporto priemonių junginys 2014 m. gruodžio 5 d., apie 15.00 val. sulaikytas Italijoje (Padua provincijoje) Italijos kelių policijos. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad transporto priemonės sulaikytos dėl keleto pažeidimų: transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga; vilkikas neturėjo maksimalaus leistino greičio 70/80km/h ženklų šios kategorijos transporto priemonėms; dalis kitų krovinių siuntėjų užsakymu gabentų krovinių buvo skirti trečiosioms (t. y. ne Europos Bendrijos) šalims, tačiau faktinis vežėjas neturėjo tokių krovinių vežimui būtino ETMK leidimo; vilkikas judėjo automagistralėje sukeldamas pavojų sau pačiam ir aplinkui judantiems eismo dalyviams ir kt. Dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.
Ieškovas teigė, kad atsakovas 2014 m. gruodžio 10 d., 11.04 val. elektroniniu laišku informavo ieškovą, kad krovinius vežusio faktinio vežėjo transporto priemonių junginys sulaikytas Italijos kelių policijos. Atsakovas gi nurodė, kad apie susidariusią situaciją atsakovas ieškovą informavo anksčiau, tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Iš esamų byloje įrodymų turinio teismas daro išvadą, kad ieškovas apie krovinius vežusio faktinio vežėjo transporto priemonių junginio sulaikymą Italijos kelių policijos atsakovo buvo informuotas tik 2014 m. gruodžio 10 d.
Iš 2014 m. gruodžio 4 d. rinktinio krovinio manifesto Nr. ET20104-4C259 nustatyta, kad ieškovo du kroviniai buvo skirti pristatyti Lietuvoje esantiems gavėjams (UAB „Edeiris“, Metalo g. 2A-7, Vilnius ir RDR Prekyba, Šilainių pl. 78, Kaunas), vienas – Latvijoje esančiam gavėjui (SIA „Mobus“, Brivas g. 320-26, Ryga) ir du – Estijoje esantiems gavėjams (Design Rilsky OY, Eurantie 12-14, LH 1, Helsinkis ir Baltika AS, Veetrenni g. 24, Talinas). Krovinys, skirtas Latvijoje esančiam gavėjui (SIA „Mobus“, Brivas g. 320-26, Ryga), turėjo būti pristatytas iki 2014 m. gruodžio 12 d. (su prierašu „Siuntinys labai labai skubus!). Duomenų, kad atsakovas ėmėsi pats organizuoti skubaus ieškovo krovinio pristatymą laiku, atsakovas nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad tarp vežėjų yra nusistovėjusi praktika, jog, sumokėjus baudą, vežėjo transporto priemonė turėjo būti paleista ir krovinys būtų pristatytas, bet su pavėlavimu, kaip neįrodytą. Kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, kad bauda faktiniam krovinio vežėjui Italijos policijos pareigūnų buvo išrašyta dar 20014 m. gruodžio 5 d., o 2014 m. gruodžio 10 d. krovinius vežusio faktinio vežėjo transporto priemonių junginys dar buvo sulaikytas ir stovėjo Padua provincijoje, Italijoje.
Ieškovas per savo sutartinius partnerius Italijoje Fratelli Meoni S.p.a. organizavo viso krovinio skubų pervežimą į Latviją: skubaus krovinio pervežimui pasamdė Didžiojoje Britanijoje registruotą transporto įmonę Polska Chiny w Dwie Godiny LTD, kuri, kaip matyti iš CMR važtaraščių Nr. 6981149, Nr. 6980843, 2014 m. gruodžio 11 d. paėmė krovinį Padua (Italija) ir pirmiausia 2014 m. gruodžio 15 d. pristatė SIA „Mobus“ skirtą krovinio dalį, o likusią dalį krovinio nukrovė Baltija Transporta Grupa, SIA krovinių terminale, iš kur kroviniai buvo išvežti likusiems kroviniu gavėjams į Lietuvą ir Estiją (2014 m. gruodžio 10 d. UAB „Virgio transportas“ sutikimas dėl ieškovo užsakymu gabento krovinio perdavimo kitam vežėjui, 2014 m. spalio 11 d. Lorenzo Moschini elektroninis laiškas dėl skubaus krovinio pervežimo maršrutu Padua (Italija) – Ryga (Latvija), CMR važtaraščiai Nr. 6981149, Nr. 6980843). Ieškovas skubaus krovinio pervežimo pristatymui patyrė 1350 eurų išlaidas (Polska Chiny w Dwie Godiny LTD 2014 m. gruodžio 21 d. sąskaita – faktūra 1350 eurų sumai, 2014 m. gruodžio 31 d. Fratelli Meoni S.p.a. sąskaita – faktūra Nr. 14/009948 1380 eurų sumai, 2015 m. vasario 20 d. ieškovo bankinio mokėjimo nurodymo išrašas 1380 eurų sumai (mokėjimo paskirtis - 2014 m. gruodžio 31 d. Fratelli Meoni S.p.a. sąskaita – faktūra Nr. 14/009948), 2015 m. kovo 11 d. Fratelli Meoni S.p.a. bankinio mokėjimo nurodymo išrašas 1350 eurų sumai).
Ieškovas 2014 m. gruodžio 31 d. pretenzija prašė atsakovą kompensuoti 1350 eurų patirtas išlaidas. Atsakovas 2015 m. sausio 29 d. pranešimu šias išlaidas kompensuoti atsisakė. Iš atsakovo pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu nustatyta, kad atsakovas sutiko, kad ieškovo krovinio nepristatė. Šalys derėjosi dėl nuostolių kompensacijos dydžio, tačiau susitarti nepavyko.
Ieškovas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad už krovinio pervežimą ieškovas atsakovui buvo įsipareigojęs sumokėti 230 eurų, o krovinys, nors ir pavėluotai, tačiau kito vežėjo buvo pervežtas, nurodė, kad ieškovo nuostolius sudaro krovinio pervežimo kainų skirtumas – 1120 eurų, kuriuos ir prašė priteisti.
Tarp šalių nėra ginčo, kad tarp jų sudaryti 2014 m. gruodžio 4 d. Užsakymas ir Sutartis yra laikytini Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) reikalavimus atitinkanti Tarptautinio krovinio vežimo sutartis ir jai taikomos CMR konvencijos nuostatos. Kvalifikavus sutartį tarptautinio pervežimo sutartimi pagal CMR konvenciją, atitinkamai turi būti sprendžiamas Sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų bei atsakomybės klausimas. CMR konvencijos, kaip specialiojo teisės akto, pobūdis lemia tai, kad CMR konvencijoje įtvirtintais pagrindais atsirandanti vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė laikytina reglamentuota išsamiai tiek atsakomybės sąlygų, tiek atsakomybės ribų požiūriu. Kai reikalavimai tarptautinio pervežimo dalyviams reiškiami kitu, negu numatyta CMR konvencijoje, pagrindu, dėl šalių atsakomybės sąlygų ir ribų turi būti sprendžiama pagal nacionalinės teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).
Ieškovas, reikšdamas savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, remiasi CMR konvencijos 29 straipsniu, kuriame nurodoma, kad jei vežėjo žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės jis negali remtis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų. Atsakovas gindamasis nurodo CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turtintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą.
Iš šalių procesinių dokumentų atstovų paaiškinimų teismo posėdyje akivaizdu, jog šalys skirtingai vertina situaciją, kadangi, ieškovo nuomone, Sutartis nėra įvykdyta visiškai ir dėl to susidarė nuostoliai. Atsakovo teigimu, atsakovas galėjo įvykdyti Sutartį, jei ieškovas nebūtų perėmęs krovinio, tik pavėluotai. Atsakovas gynėsi CMR konvencijos straipsniu, kuris taikomas vėluojant pristatyti krovinį.
Teismas pažymi, kad vežimo sutarties vykdymui atsakovas pasitelkė faktinį vežėją – UAB „Virgio rūkyklos transportas“. Civilinio kodekso 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Tokia vežimo sutarties apibrėžtis leidžia daryti išvadą, kad vežėjas (šiuo atveju – atsakovas), priėmęs pervežti siuntėjo (šiuo atveju – ieškovo) krovinį, įsipareigojo ne tik pristatyti jį į paskirties vietą, bet ir perduoti krovinio valdymą siuntėjo nurodytam gavėjui. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju, kai šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Be to, CMR konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad, taikant šią Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2014, ir kt.). Vadovaudamasis tuo, teismas daro išvadą, kad atsakovas atsako už jo pasirinktą faktinį vežėją.
Nagrinėjamoje situacijoje tarp šalių nėra ginčo dėl tarptautinio krovinių vežimo sutarčių sudarymo bei vežimo kainos, šalys nesutaria dėl nuotolių atlyginimo klausimo ir dėl to ar jis kyla iš neįvykdytos vežimo sutarties ar iš vėlavimo pristatyti krovinį. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas įrodinėja, kad dėl atsakovo įsipareigojimų neįvykdymo krovinys nebuvo prarastas ar sugadintas, bet pervežtas pavėluotai, praleidus Užsakyme nurodytą krovinio pristatymo terminą ir pervežtas ne atsakovo, o kito ieškovo samdyto vežėjo. Dėl vežėjo įsipareigojimų už krovinio pervežimą tarptautiniais sausumos keliais neįvykdymo atsiradusių nuostolių atlyginimas reglamentuojamas CMR konvencijoje. Nagrinėjamoje nustatyta, kad krovinius vežusio faktinio vežėjo UAB „Virgio rūkyklos transportas“ transporto priemonių junginys Italijoje (Padua provincijoje) buvo sulaikytas 2014 m. gruodžio 5 d. Italijos kelių policijos. Sulaikymo priežastys kelios: UAB „Virgio rūkyklos transportas“ transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga; vilkikas neturėjo maksimalaus leistino greičio 70/80km/h ženklų šios kategorijos transporto priemonėms; dalis kitų krovinių siuntėjų užsakymu gabentų krovinių buvo skirti trečiosioms (t. y. ne Europos Bendrijos) šalims, tačiau faktinis vežėjas neturėjo tokių krovinių vežimui būtino ETMK leidimo; vilkikas judėjo automagistralėje sukeldamas pavojų sau pačiam ir aplinkui judantiems eismo dalyviams ir kt. CMR konvencija, įtvirtina griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17,18 straipsniai). CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis šios konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Jeigu nustatoma vežėjo kaltė, atitinkanti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sąlygas, tai šiam vežėjui netaikytinos šios konvencijos nuostatos, atleidžiančios nuo civilinės atsakomybės arba ją ribojančios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje, kurios taikymas yra aktualus pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį teismui sprendžiant dėl tyčiniams prilyginamų veiksmų sąvokos, didelis neatsargumas tiesiogiai nevertinamas tyčia, suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas, tačiau teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi. Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-172/2009). Teismas pažymi, kad rūpestingas ir apdairus vežėjas turėjo numatyti galimas grėsmes ir pavojus žalai atsirasti. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta daro išvadą, kad atsakovas, būdama savo veiklos profesionalas, nebuvo maksimaliai atidus ir rūpestingas samdydamas faktinį krovinio vežėją. Teismas pažymi, jog byloje nustatyta, kad atsakovas delsė informuoti ieškovą apie krovinį vežusios transporto priemonės sustabdymą. Nenustatyta, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų krovinio pervežimo organizavimui. Priešingai, ką patvirtino ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu, laukė, kol trečiasis asmuo sumokės jam paskirtą baudą ir gaus leidimą važiuoti toliau. Nustatyta, kad atsakovas apie faktinio vežėjo transporto sulaikymo aplinkybes informavo atsakovą, kai Sutartimi sutartas krovinio pristatymo terminas jau buvo praleistas. Atsakovas nesiūlė ieškovui kitų alternatyvų, kaip pristatyti krovinį laiku. Nenurodė ieškovui tikslios datos, kada krovinys bus pristatytas ieškovui. Teismas pažymi, kad atsakovas neįrodė, jog padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu. Įrodinėjimo, kad nuostolių nebuvo galima išvengti, našta tenka vežėjui (CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad tokiais veiksmais (dideliu neatsargumu, nerūpestingumu, neveikimu) atsakovas neįvykdė Sutarties, todėl atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl Sutarties neįvykdymo (CMR konvencijos 17 straipsnio 2, 3 dalys).
Atsakovas teigė, kad šiuo atveju reikia laikyti Sutartį įvykdyta, pavėluojant pristatyti krovinį. Atsakovas šią aplinkybę įrodinėjo CMR važtaraščiu Nr. 0003942, teigdamas, kad kitų siuntėjų krovinius jis pristatė 2014 m. gruodžio 16 d. Teismas įvertino, kad iš pateikto įrodymo nėra galimybės nustatyti konkrečios krovinio pakrovimo vietos ir datos, išskyrus tai, kad krovinys buvo paimtas Italijoje; kokia transporto priemonė gabeno krovinį ir kaip tai susijęs su ieškovo siųstu kroviniu. Nenustačius šio įrodymo ryšio su nagrinėjamu ginču, teismas jo nevertina ir atsakovo argumentą atmeta kaip neįrodytą. Be to, atsakovo argumentą dėl termino pristatyti krovinį atmeta ir dėl to, kad ieškovo krovinys buvo pristatytas praleidus terminą, tačiau kito vežėjo, ir šios aplinkybės atsakovas neginčijo.
Vadovaudamasis tuo, kas byloje nustatyta teismas pažymi, kad sudarydamas krovinio pervežimo sutartį su atsakovu, o jam neįvykdžius pervežimo, su kitu asmeniu – Polska Chiny w Dwie Godziny LTD, ieškovas vykdė klientų užsakymus. Nustatyta, kad pagal šalių 2014 m. gruodžio 4 d. sutartį Nr. S4214120016 krovinys į Lietuvą turėjo būti pristatytas 2014 m. gruodžio 9 d. (nes krovinys, skirtas Latvijoje esančiam gavėjui (SIA „Mobus“, Brivas g. 320-26, Ryga), turėjo būti pristatytas iki 2014 m. gruodžio 12 d. (su prierašu „Siuntinys labai labai skubus!)), tačiau 2014 m. gruodžio 5 d. krovinys buvo sulaikytas Italijoje. Ieškovas apie tai informuotas tik 2014 m. gruodžio 10 d. Ieškovas (jo partneris Italijoje), siekdamas išvengti sankcijos už pavėluotai pristatytą krovinį, pasamdė kitą vežėją, t. y. – Polska Chiny w Dwie Godziny LTD, kuriam už pervežimą sumokėjo 1 350 eurus.
Byloje nustatyta, kad krovinys nebuvo prarastas ar sugadintas, o pristatytas pavėluotai, krovinį gavėjas priėmė, dėl to nėra aktualus CMR konvencijos 20 straipsnio, reglamentuojančio krovinio praradimo teisinius padarinius, taikymas ir aiškinimas. Pavėluotą krovinio pristatymą tiesiogiai nulėmė atsakovui perduoto Užsakymo pagal Sutartį neįvykdymas, dėl to atsakovas tapo atsakingas už krovinio pavėluotą pristatymą atsiradusius nuostolius. CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Šioje konvencijos nuostatoje išreikštas dėl objektyviai įvykusio pavėluoto krovinio pervežimo vežėjo atlygintinų nuostolių apribojimas užmokesčio už vežimą suma. Konvencijoje atskirai nėra išskirtas nuostolių atlyginimo reglamentavimas, kai vietoje sutarties neįvykdžiusio vežėjo pasitelkiamas kitas vežėjas, kuris nors ir pavėluotai, nei turėjo būti pirmojo vežėjo pristatytas krovinys, perveža krovinį, o jam užmokestį už pervežimą sumoka užsakymą perdavęs krovinio siuntėjas, kuris prašo pripažinti šį užmokestį nuostoliais, atsiradusiais dėl pirmojo vežėjo sutarties neįvykdymo. Tais atvejais, kai nustatoma, kad vežėjas žalą padarė sąmoningai, tyčiniais veiksmais ar dėl grubaus aplaidumo, CMR konvencijos straipsniais, nustatančiais vežėjo gynybą, negali remtis vežėjas ir kiti asmenys, už kuriuos vežėjas yra atsakingas. Taigi, jei vežėjas pažeidė savo įsipareigojimus dėl tyčios ar didelio neatsargumo, jo atsakomybė nėra ribojama CMR konvencijos nuostatomis (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punktas). Dėl to tokioje situacijoje, atitinkančioje nagrinėjamos bylos ginčo santykius, taikytina būtent nurodyta CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies taisyklė.
Atsakovas laikėsi tos pozicijos, kad ieškovas turėjo pateikti pretenziją dėl nuotolių atlyginimo atsakovui per 21 dieną po krovinio pristatymo. Teismas jau konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas ne pažeidė krovinio pristatymo terminą, o laikomas neįvykdžiusiu Sutarties. Teismas daro išvadą, kad atsakovas negali remtis tuo, kad pretenzija pateikta praleidus CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą pretenzijų pateikimo 21 dienos nuo krovinio pristatymo gavėjui terminą, nes jis reglamentuoja pretenzijų pateikimą vežėjui, pavėluotai nugabenusiam krovinį, o ieškovas krovinio nenugabeno ir taip neįvykdė sutartinio įsipareigojimo nuvežti krovinį į jo paskirties vietą. Būtent dėl šio vežėjo įsipareigojimų neįvykdymo buvo praleistas krovinio pristatymo terminas, o krovinį nuvežė kitas ieškovo pasitelktas asmuo.
Atsakovas teigė, kad ieškovas neįrodė skubaus krovinio pristatymo. Teismas šį atsakovo teiginį atmeta kaip nepagrįstą, kadangi iš 2014 m. gruodžio 4 d. rinktinio krovinio manifesto Nr. ET20104-4C259 nustatyta, kad ieškovo du kroviniai buvo skirti pristatyti Lietuvoje esantiems gavėjams (UAB „Edeiris“, Metalo g. 2A-7, Vilnius ir RDR Prekyba, Šilainių pl. 78, Kaunas), vienas – Latvijoje esančiam gavėjui (SIA „Mobus“, Brivas g. 320-26, Ryga) ir du – Estijoje esantiems gavėjams (Design Rilsky OY, Eurantie 12-14, LH 1, Helsinkis ir Baltika AS, Veetrenni g. 24, Talinas). Krovinys, skirtas Latvijoje esančiam gavėjui (SIA „Mobus“, Brivas g. 320-26, Ryga), turėjo būti pristatytas iki 2014 m. gruodžio 12 d. (su prierašu „Siuntinys labai labai skubus!).
Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė būtinumo perduoti kitam vežėjui visą krovinį, o ne tik tą, kuris ieškovo teigimu buvo skubus. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pagal sutartį atsakovas krovinius turėjo pristatyti į Lietuvą. Tuo tarpu, ieškovo nusamdytas pakaitinis vežėjas krovinius pristatė į Latviją, iš kur dalis krovinių buvo nugabenta į Lietuvą, o kita dalis - į Estiją, ir taip padidintas nuostolių dydis. Tuo tarpu ieškovas teigė, jog kroviniai buvo gabenami į Latviją dėl to, jog vienas iš krovinių turėjo būti skubiai pristatytas SIA „Mobus“. Pagal vežimo sutartį krovinys turėjo būti pristatytas 2014 m. gruodžio 9 d., tačiau 2014 m. gruodžio 10 d. ieškovas buvo informuotas, kad krovinys buvo sulaikytas Italijoje, sulaikymo priežastys buvo pakankamai rimtos (tai patvirtina byloje esantis protokolas dėl administracinio sulaikymo ir transporto priemonės perdavimo saugojimui) dėl to, kad būtų galima daryti išvadas, jog sulaikymas truks neilgai. Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad atsakovas būtų siūlęs ieškovui kitus vežėjus tam, kad būtų kuo mažiau pažeidžiamas pristatymo terminas, kuris jau buvo praleistas.
Be to byloje nustatyta, kad ieškovas 2014 m. gruodžio 31 d. pareiškė atsakovui pretenziją 1350 eurų, nurodydamas, kad atsakovas įsipareigojo nuvežti krovinį iš Italijos į Lietuvą, tačiau įsipareigojimo neįvykdė. Nustatyta, kad atsakovas neinformavo ieškovo, ar užsakymą įvykdys, dėl to atsakovas pretenzijoje prašė kompensuoti patirtus nuostolius. Atsakovas negali šiuo atveju remtis tuo, kad pretenzija pateikta praleidus CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą pretenzijų pateikimo 21 dienos nuo krovinio pristatymo gavėjui terminą, nes jis reglamentuoja pretenzijų pateikimą vežėjui, pavėluotai nugabenusiam krovinį, o atsakovas krovinio nenugabeno ir taip neįvykdė sutartinio įsipareigojimo nuvežti krovinį į jo paskirties vietą. Būtent dėl šio vežėjo įsipareigojimų neįvykdymo buvo praleistas krovinio pristatymo terminas, o krovinį nuvežė kitas ieškovo (jo partnerio) pasitelktas asmuo. Pažymėtina, kad ieškovas, siekdamas sumažinti dėl atsakovui perduoto krovinio sulaikymo nuostolių didėjimą ilgėjant krovinio pristatymo vėlavimui, nutraukė su atsakovu užsakymų vykdymą ir juos vykdyti perdavė Polska Chiny w Dwie Godiny LTD, kuri, kaip matyti iš CMR važtaraščių Nr. 6981149, Nr. 6980843, 2014 m. gruodžio 11 d. paėmė krovinį Padua (Italija) ir pirmiausia 2014 m. gruodžio 15 d. pristatė SIA „Mobus“ skirtą krovinio dalį, o likusią dalį krovinio nukrovė Baltija Transporta Grupa, SIA krovinių terminale. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad dėl nuostolių atsiradimo, jų dydžio už vėlavimą pristatyti krovinį prisidėjo ieškovas savo veiksmais, nes būtent jis dėjo pastangas tam, kad krovinys būtų pervežtas išvengiant dar didesnio pristatymo vėlavimo.
Dėl ieškovo pasirinkto vežėjo, kuris perėmė krovinį, vežimo kainos, dėl siuntos skubaus pristatymo ir dėl to, kad ieškovas iš atsakovo perėmė visą krovinį, o ne tik skubų, teismas ištyręs bylos medžiagą ir remdamasis šalių pasisakymais konstatuoja, kad ieškovo krovinio pristatymo vietos pakeitimas buvo įtakotas vieno iš krovinių skubaus pristatymo faktu į Latviją. Duomenų apie tai, kad ieškovas pasirinko kitą vežėją, siekdamas padidinti pervežimo kainas ir tuo pačiu nuotolius, atsakovas neįrodė. Teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė ir jo teiginio, kad šiuo atveju viežimo kaina buvo gerokai didesnė, nei tuo metu, esant tokioms faktinėms aplinkybėms (skubus krovinys, terminas jį pristatyti jau suėjęs), galiojanti rinkos kaina, nes tokių įrodymų taip pat į bylą nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
Pirmiau konstatuota, kad byloje įrodytais ieškovo nuostoliais dėl sutarties neįvykdžiusio atsakovo veiksmų yra ieškovo patirtos užmokesčio už krovinio pervežimą išlaidos, pasitelkus neįvykdytai prievolei kitą asmenį, kuris ir įvykdė šią prievolę, t. y. pervežė krovinį. Teismas daro išvadą, kad vežėjo atsakomybės dydis dėl Sutarties įsipareigojimų pervežti krovinį neįvykdymo įrodytas krovinį perdavusio vežti asmens (ieškovo) atsiradusių nuostolių dydžiu, kurie atsirado kaip vežėjo (atsakovo) įsipareigojimų neįvykdymo padarinys.
Ieškovas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad už krovinio pervežimą ieškovas atsakovui buvo įsipareigojęs sumokėti 230 eurų, o krovinys, nors ir pavėluotai, tačiau kito vežėjo buvo pervežtas, nurodė, kad ieškovo nuostolius sudaro krovinio pervežimo kainų skirtumas – 1120 eurų, kuriuos ir prašė priteisti. Teismas sutinka su tokiu nuostolių apskaičiavimu.
Teismas vadovaudamasis tuo, kas jau išdėstyta konstatuoja, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo visiškai įrodytas ir tenkintinas, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisia 1120 eurų nuostolių atlyginimą.
Ieškovas taip pat prašė teismo priteisti procesines palūkanas. Civilinio proceso kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CMR konvencijos 27 straipsnis nustato 5 procentų dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015 m. gruodžio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 6.210 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad viso ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 25,20 euro žyminio mokesčio bei patyrė 668,71eurų teisinės pagalbos išlaidų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 528 euro bylinėjimosi išlaidų bei 613,24 euro vertimo išlaidų, iš viso 1307,15 euro, kurios priteistinos jo naudai iš atsakovo.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 euro dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 307 straipsniais
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti atsakovo UAB „Diessman freight“, j. a. k. 302920064, ieškovo UAB „Nunner Logistics“, j. a. k. 302632959, nauda 1120 eurų (vieno tūkstančio šimto dvidešimt eurų) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1120 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015 m. gruodžio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1307,15 euro (vieno tūkstančio trijų šimtų septynių eurų, 15ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.