- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-31
- Bylos Nr.
- e1-802-903/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-6-00019-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Kaltinamasis
- D.B.
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
D.B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis, vedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį,
Uab „S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini),
kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:
jis, būdamas UAB "S" (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vadovu pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už jo vadovaujamos bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingą ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2019-02-28, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusią V. B., nesuvokusią pastarojo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikiant jai apskaitos dokumentų bei duomenų, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.“, to paties įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, numatančią „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“:
- laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2018-01-19 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė piniginių lėšų gavimo grynaisiais pinigais, iš viso 54 769,42 Eur ūkinių operacijų,
- laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2018-01-31 55 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė prekių pardavimo, už iš viso 54 769,42 Eur ūkinių operacijų,
- laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais) 92 atvejais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 25 851,25 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, iš viso 17 230 Eur mokėtino darbo užmokesčio darbuotojams grynais pinigais (iš jų: V. B. – 600 Eur, B. G. - 5550 Eur, R. J. – 980 Eur, E. S. – 400 Eur, A. Š. - 650 Eur, T. Š. - 7600 Eur, M. Š. 1450 Eur), iš viso 17 230 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo;
- laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2018-01-19 apskaitos registruose neužregistravo ūkinių operacijų duomenų ir piniginių lėšų grynaisiais pinigais gavimo iš viso 56 364,42 Eur,
- laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2018-01-31 apskaitos registruose neužregistravo ūkinių operacijų duomenų ir prekių pardavimo iš viso už 56 364,42 Eur, pardavimo pajamų iš viso 46 582,14 Eur, mokėtino PVM iš viso 9 782,28 Eur,
- laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 apskaitos registruose neužregistravo ūkinių operacijų duomenų, iš viso 25 851,25 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, iš viso 17 230 Eur mokėtino darbo užmokesčio, iš viso 17 230 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais pinigais.
Taip pat, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto nuostatą, numatančią, kad ,,Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, 4 punkto nuostatą, numatančią, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus)“, 16 punkto 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“:
- laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2018-01-19 kasos pajamų orderiais nepagrindė iš viso 54 769,42 Eur įnešimo į kasą,
- laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 apskaitos dokumentais 92 atvejais nepagrindė iš viso 17 230 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo iš kasos grynaisiais pinigais,
- laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2018-01-19 apskaitos registruose „Kasos knyga“ neužregistravo iš viso 56 364,42 Eur grynųjų pinigų įnešimo į kasą operacijų, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 apskaitos registruose „Kasos knyga“ neužregistravo iš viso 17 230 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo iš kasos grynaisiais pinigais operacijų.
Dėl padarytų 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2019-02-28 negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, D. B. siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai:
jis, būdamas atsakingas už UAB „S.“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei deklaracijų ir ataskaitų pateikimą, laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2019-02-28, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusią V. B., nesuvokusią pastarojo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikiant jai apskaitos dokumentų bei duomenų, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai pateiktose deklaracijose ir nustatyta tvarka patvirtintose ataskaitose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, t. y.:
1) pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 2 dalies reikalavimus, kad „Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų <...> Mėnesinė deklaracija <...> pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos“, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572), už 2017 m. 01 mėn. - 2017 m. 12 mėn. mokestinius laikotarpius, Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) už 2018 m. 01 mėn. – 2019 m. 02 mėn. mokestinius laikotarpius, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra:
- 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ (forma FR0572, už 2017 m.) ir 5 laukelyje „Išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ (forma (duomenys neskelbtini) už 2018-2019 m.) deklaravo iš viso 25 851,25 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų,
- 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ (forma FR0572, už 2017 m.) ir 6, 7 laukelyje „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų <...>“ (forma (duomenys neskelbtini) už 2018-2019 m.) deklaravo iš viso 5 786,68 Eur mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio;
2) pažeisdamas 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (nauja redakcija įsigaliojo nuo 2017-01-01, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymu 2016-06-29 Nr. XII-2508) 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad ,,Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose.“ bei 17 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad ,,Draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis“, 26 atvejais VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktose ataskaitose „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) už ataskaitinius laikotarpius nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra:
- S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo iš viso 25 851,25 Eur mažiau pajamų,
- S5 laukelyje „Įmokų suma, Eur“ deklaravo iš viso 10 270,87 Eur mažiau įmokų;
3) pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą”, Klaipėdos apskrities VMI pateiktose Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už mokestinius laikotarpius nuo 2015-06-01 iki 2015-10-31, nuo 2015-12-01 iki 2017-02-28, nuo 2017-04-01 iki 2017-04-30, nuo 2017-06-01 iki 2018-01-31 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra:
- 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 46 581 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių,
- 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 9 782 Eur mažiau standartinio tarifo pardavimo PVM,
- 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 9 782 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM;
4) pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“ ir Klaipėdos apskrities VMI 2018-06-14, 2019-03-18, 2019-06-18 pateiktose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) už 2015-2018 m. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, t. y. :
- II dalies „Mokesčio bazė“ 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų <...> suma“ deklaravo iš viso 46 581 Eur mažiau už parduotas prekes/suteiktas paslaugas gautų pajamų,
- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (+/-)“ padidino nuostolį 2018 m. iš viso 198 Eur,
- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ skiltyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ 40 laukelyje „Pelnas“ sumažino pelną iš viso 46 383 Eur, 41 laukelyje „Nuostoliai“ padidino nuostolį 2018 m. iš viso 198 Eur,
- 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ sumažino apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą iš viso 46 383 Eur,
- 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino 6 958 Eur mokėtiną į biudžetą pelno mokesčio sumą.
Dėl to, UAB "S" laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2019-02-28 neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą iš viso 32 797,55 Eur mokesčių ir įmokų, tai yra: 9 782 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 6 958 Eur pelno mokesčio, 5 786,68 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 7 651,01 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2283,88 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 285,11 Eur pensijų įmokų, 50,87 Eur įmokų į Garantinį fondą.
Juridinis asmuo UAB „S.“ apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:
jis, atstovaujamas direktoriaus ir vienintelio akcininko D. B., kuris vadovaudamas UAB "S" turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą bei būdamas atsakingas už jo vadovaujamos bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingą ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2019-02-28, veikdamas UAB "S" naudai ir interesais, per buhalterinę apskaitą tvarkiusią V. B., nesuvokusią pastarojo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikiant jai apskaitos dokumentų bei duomenų, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, to paties įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, numatančią „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“:
- laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2018-01-19 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė piniginių lėšų gavimo grynaisiais pinigais, iš viso 54 769,42 Eur ūkinių operacijų,
- laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2018-01-31 55 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė prekių pardavimo, už iš viso 54 769,42 Eur ūkinių operacijų,
- laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais) 92 atvejais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 25 851,25 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, iš viso 17 230 Eur mokėtino darbo užmokesčio darbuotojams grynais pinigais (iš jų: V. B. – 600 Eur, B. G. - 5550 Eur, R. J. – 980 Eur, E. S. – 400 Eur, A. Š. - 650 Eur, T. Š. - 7600 Eur, M. Š. 1450 Eur), iš viso 17 230 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo;
- laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2018-01-19 apskaitos registruose neužregistravo ūkinių operacijų duomenų ir piniginių lėšų grynaisiais pinigais gavimo iš viso 56 364,42 Eur,
- laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2018-01-31 apskaitos registruose neužregistravo ūkinių operacijų duomenų ir prekių pardavimo iš viso už 56 364,42 Eur, pardavimo pajamų iš viso 46 582,14 Eur, mokėtino PVM iš viso 9782,28 Eur,
- laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 apskaitos registruose neužregistravo ūkinių operacijų duomenų, iš viso 25 851,25 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, iš viso 17 230 Eur mokėtino darbo užmokesčio, iš viso 17 230 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais pinigais.
Taip pat, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto nuostatą, numatančią, kad ,,Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, 4 punkto nuostatą, numatančią, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus)“, 16 punkto 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“:
- laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2018-01-19 kasos pajamų orderiais nepagrindė iš viso 54 769,42 Eur įnešimo į kasą,
- laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 apskaitos dokumentais 92 atvejais nepagrindė iš viso 17 230 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo iš kasos grynaisiais pinigais,
- laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2018-01-19 apskaitos registruose „Kasos knyga“ neužregistravo iš viso 56 364,42 Eur grynųjų pinigų įnešimo į kasą operacijų, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 apskaitos registruose „Kasos knyga“ neužregistravo iš viso 17 230 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo iš kasos grynaisiais pinigais operacijų.
Dėl padarytų 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, pažeidimų, laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2019-02-28 negalima iš dalies nustatyti UAB "S" veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, UAB "S" siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:
jis, atstovaujamas direktoriaus ir vienintelio akcininko D. B., kuris vadovaudamas UAB "S" turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, siekdamas išvengti mokesčių ir įmokų sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2019-02-28, veikdamas UAB "S" naudai ir interesais, per buhalterinę apskaitą tvarkiusią V. B., nesuvokusią pastarojo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikiant jai apskaitos dokumentų bei duomenų, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai pateiktose deklaracijose ir nustatyta tvarka patvirtintose ataskaitose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, t. y.:
1) pažeisdamas 2002-07-12 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 2 dalies reikalavimus, kad „Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų <...> Mėnesinė deklaracija <...> pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos“, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572), už 2017 m. 01 mėn. - 2017 m. 12 mėn. mokestinius laikotarpius, Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) už 2018 m. 01 mėn. – 2019 m. 02 mėn. mokestinius laikotarpius, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą:
- 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ (forma FR0572, už 2017 m.) ir 5 laukelyje „Išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ (forma (duomenys neskelbtini) už 2018-2019 m.) deklaravo iš viso 25 851,25 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų,
- 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ (forma FR0572, už 2017 m.) ir 6, 7 laukelyje „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų <...>“ (forma (duomenys neskelbtini) už 2018-2019 m.) deklaravo iš viso 5 786,68 Eur mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio;
2) pažeisdamas 1991-05-21 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (nauja redakcija įsigaliojo nuo 2017-01-01, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymu 2016-06-29 Nr. XII-2508) 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad ,,Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose.“ bei 17 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad ,,Draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis“, 26 atvejais VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktose ataskaitose „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) už ataskaitinius laikotarpius nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra: - S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo iš viso 25 851,25 Eur mažiau pajamų,
- S5 laukelyje „Įmokų suma, Eur“ deklaravo iš viso 10 270,87 Eur mažiau įmokų;
3) pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą”, Klaipėdos apskrities VMI pateiktose Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už mokestinius laikotarpius nuo 2015-06-01 iki 2015-10-31, nuo 2015-12-01 iki 2017-02-28, nuo 2017-04-01 iki 2017-04-30, nuo 2017-06-01 iki 2018-01-31 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra:
- 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 4 6581 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių,
- 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 9 782 Eur mažiau standartinio tarifo pardavimo PVM,
- 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 9 782 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM;
4) pažeisdamas 2001-12-20 Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“ ir Klaipėdos apskrities VMI 2018-06-14, 2019-03-18, 2019-06-18 pateiktose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) už 2015-2018 m. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, t. y. :
- II dalies „Mokesčio bazė“ 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų <...> suma“ deklaravo iš viso 46 581 Eur mažiau už parduotas prekes/suteiktas paslaugas gautų pajamų,
- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (+/-)“ padidino nuostolį 2018 m. iš viso 198 Eur,
- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ skiltyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ 40 laukelyje „Pelnas“ sumažino pelną iš viso 46 383 Eur, 41 laukelyje „Nuostoliai“ padidino nuostolį 2018 m. iš viso 198 Eur,
- 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ sumažino apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą iš viso 46 383 Eur,
- 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino 6 958 Eur mokėtiną į biudžetą pelno mokesčio sumą.
Tokiu būdu, UAB „S.‘‘, atstovaujamas akcininko ir direktoriaus D. B., laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2019-02-28, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą iš viso 32 797,55 Eur mokesčių ir įmokų, tai yra: 9 782 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 6 958 Eur pelno mokesčio, 5 786,68 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 7 651,01 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2 283,88 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 285,11 Eur pensijų įmokų, 50,87 Eur įmokų į Garantinį fondą.
Kaltinamasis D. B. kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei parodė, kad siekdamas sumažinti UAB „S.‘‘ mokestinę naštą, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 darbuotojams išmokėjo iš viso 17 230 Eur darbo užmokesčio grynais pinigais, kuris nebuvo įtrauktas į apskaitą bei įmonės apskaitoje nebuvo fiksuota 56 364,42 Eur pajamų už parduotas prekes, ko pasekoje UAB "S" neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 32 797,55 Eur mokesčių ir įmokų. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, kad pasielgė nepagalvotai. Įsipareigoja atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą valstybei. Atskirai pateiktu prašymu prašo užbaigti tyrimą teismo įsakymu (12 t., 16-20, 27-28, 30-31, 89 b. l.).
Kaltinamojo juridinio asmens UAB "S" atstovas R. T., pripažino juridinio asmens kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų bei atsižvelgiant į ūkinę veiklą ir finansinę būklę, įsipareigoja per 18 mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą valstybei (12 t., 69-73, 81-82 b. l.).
Kaltinamojo D. B. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje bei kaltinamojo UAB "S" kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Iš liudytojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad UAB "S" dirba nuo 2011 m. apdailininku. Dėl priėmimo į darbą tarėsi su įmonės direktoriumi D. B.. Susitarė, kad dirbs 5 dienas per savaitę nuo 8 iki 17 val., jam mokės valandinį darbo užmokestį, per mėnesį mokės ne mažiau kaip 500 Eur, už papildomai ne pagal darbo pobūdį atliktus darbus bei gerus darbo rezultatus mokės priedą. 2018 m. išmokėtas darbo užmokestis priklausė nuo per mėnesį išdirbtų darbo dienų ir valandų. Per mėnesį mokėjo ne mažiau kaip po 500 Eur, kurį pervesdavo į banko sąskaitą. Direktorius 2018 m. nuo sausio iki gruodžio mėn., kas mėnesį išmokėdavo priedą ne daugiau kaip 50 Eur grynais pinigais, už gautus grynuosius pinigus niekur nepasirašė. 2019 m. už darbą sausio ir vasario mėn. į banko sąskaitą pervedė jam priklausantį darbo užmokestį, tačiau tik sausio mėn. direktorius išmokėjo priedą 50 Eur grynais pinigais, už kurį niekur nepasirašė, vasario mėn. priedo grynais pinigais nemokėjo. Ar 2017 m. mokėjo priedą grynais pinigais, nepamena (2 t., 2-5 b. l.).
Iš liudytojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad nuo 2015 m. UAB "S" dirba apdailininku. Dėl priėmimo į darbą tarėsi su įmonės direktoriumi D. B.. Susitarė, kad dirbs 5 dienas per savaitę nuo 8 iki 17 val., jam kas mėnesį, atskaičius mokesčius, mokės ne mažiau kaip 500 Eur darbo užmokestį, pervedant į banko sąskaitą iki sekančio mėn. 10 dienos. 2018 m. jam kas mėnesį priskaičiuotą išmokėti darbo užmokestį pervesdavo banko sąskaitą. Tai, kad papildomai dar bus mokamas priedas prie darbo užmokesčio, sužinojo, kai grynuosius pinigus jam darbo vietoje išmokėjo direktorius. 2018 m. nuo sausio iki rugsėjo mėn., kas mėnesį išmokėdavo nuo 50 iki 100 Eur priedą grynais pinigais, už gautus pinigus niekur nepasirašė. Nuo 2018 m. spalio mėn. priedo grynais pinigais nėra gavęs (2 t., 7-10 b. l.).
Iš liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad UAB "S" dirba nuo 2011 m. apdailininku. Dėl priėmimo į darbą tarėsi su įmonės direktoriumi D. B.. Susitarė, kad dirbs 5 dienas per savaitę nuo 8 iki 17 val., jam bus mokamas valandinis 3,50 Eur užmokestis, priklausantį mėnesinį darbo užmokestį pagal darbo sutartį perves į banko sąskaitą, taip pat mokės priedą už darbą lauko sąlygomis. 2018 m. nuo sausio iki gruodžio mėn., kas mėnesį jam buvo išmokamas ne mažiau kaip po 500 Eur darbo užmokestis. Taip pat direktorius D. B. nuo sausio iki gruodžio mėn., kas mėnesį papildomai išmokėdavo priedą prie atlyginimo grynais pinigais nuo 50 iki 100 Eur sumą. Už išmokėtą priedą grynais pinigais niekur nepasirašė. Grynuosius pinigus išmokėdavo darbo objekte. 2019 m. jam buvo išmokėtas atlyginimas už sausio mėn. banko pavedimu, priedo grynais pinigais negavo (2 t., 13-16 b. l.).
Iš liudytojo T. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad UAB "S" dirba nuo 2016 m. gruodžio mėn. apdailininku. Dėl priėmimo į darbą tarėsi su įmonės direktoriumi. Susitarė, kad dirbs apdailininku įmonės statybos objektuose 5 dienas per savaitę nuo 8 iki 17 val., jam bus mokamas per mėnesį ne mažiau kaip 800 Eur darbo užmokestis, darbo sutartyje bus nurodytas minimalus darbo užmokestis. Su direktoriumi sutarė, kad priklausantį minimalų mėnesinį darbo užmokestį pagal darbo sutartį perves į jo banko sąskaitą, o likusią dalį išmokės grynais pinigais. 2017-2018 m. jam išmokėtas darbo užmokestis priklausė nuo per mėnesį išdirbtų darbo dienų ir valandų. 2017 m. kas mėnesį buvo išmokėta ne mažiau kaip po 800 Eur darbo užmokestis. Pagal darbo sutartį priklausantį mėnesinį darbo užmokestį apie mėnesio 15 dieną pervesdavo į banko sąskaitą, o likusią dalį darbo užmokesčio, ne mažiau kaip 300 Eur sumą grynais pinigais išmokėdavo direktorius D. B.. 2018 m. nuo sausio iki gruodžio mėn. jam kas mėnesį buvo išmokėtas taip pat ne mažiau kaip po 800 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Pagal darbo sutartį priklausantis darbo užmokestį buvo pervedamas į banko sąskaitą, o darbo užmokesčio priedą grynais pinigais, ne mažiau kaip 300 eurų sumą, išmokėdavo direktorius. 2019 m. sausio ir vasario mėn. jam be pagrindinio darbo užmokesčio, direktorius išmokėjo papildomai priedą prie darbo užmokesčio po 200 Eur grynais pinigais. 2017-2019 m. už išmokėtą darbo užmokesčio priedą grynais pinigais direktorius neprašė niekur pasirašyti (2 t., 17-20 b. l.).
Iš liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad UAB "S" dirba nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. apdailininku. Dėl priėmimo į darbą tarėsi su įmonės direktoriumi D. B.. Susitarė, kad dirbs apdailininku įmonės statybos objekte 5 dienas per savaitę nuo 8 iki 17 val., poilsio dienos šeštadienis ir sekmadienis, darbo sutartyje bus nurodytas minimalus darbo užmokestis, už atliktus darbus papildomai mokės priedą grynais pinigais, pagal darbo sutartį priklausantį mėnesinį darbo užmokestį perves į banko sąskaitą. Už dirbtą darbą 2018 m. sausio - gruodžio mėnesiais pagal darbo sutartį priklausantis darbo užmokestis buvo pervedamas į banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 15 dienos, o 2018 m. nuo balandžio iki gruodžio mėnesio papildomai priedą nuo 100 iki 200 Eur grynais pinigais, kas mėnesį jam išmokėdavo direktorius. Už išmokėtą priedą grynais pinigais jis niekur nepasirašė. 2019 m. už darbą sausio mėn. į banko sąskaitą pervedė minimalų darbo užmokestis, už darbą iš viso gavo 500 Eur (2 t., 23-25 b. l.).
Iš liudytojo B. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad UAB "S" dirba nuo 2016 m. apdailininku. Dėl priėmimo į darbą tarėsi su įmonės direktoriumi D. B.. Su juo susitarė, kad dirbs įmonės statybos objektuose 5 dienas per savaitę nuo 8 iki 17 val., darbo sutartyje bus nurodytas minimalus darbo užmokestis, tačiau jam bus mokama 60 Eur už darbo dieną, per mėnesį išmokama ne mažiau kaip 800 Eur darbo užmokestį. Pagal darbo sutartį priklausantį mėnesinį darbo užmokestį perves į jo banko sąskaitą. 2018 m. kas mėnesį buvo išmokamas nuo 800 Eur iki 1000 Eur darbo užmokestis, iš kurių pagal darbo sutartį priklausantis darbo užmokestis buvo pervedamas į banko sąskaitą. 2019 m. už darbą sausio mėn. gavo 1000 Eur, vasario mėnesį - 500 Eur (2 t., 29-32 b. l.).
Iš liudytojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad UAB "S" dirba nuo 2018 m. balandžio mėn. dailide. Dėl priėmimo į darbą tarėsi su įmonės direktoriumi D. B.. Susitarė, kad dirbs įmonės statybos objekte 5 dienas per savaitę nuo 8 iki 17 val., darbo sutartyje bus nurodytas minimalus darbo užmokestis, kurį kas mėnesinį perves į banko sąskaitą. Už darbą 2018 m. balandžio - gruodžio mėnesiais pagal darbo sutartį priklausantis darbo užmokestis buvo pervedamas į jo banko sąskaitą kiekvieno mėnesio viduryje, apie 15-17 dieną. Kas mėnesį už atliktus darbus, nemažiau kaip po 150 Eur grynais pinigais išmokėdavo direktorius D. B. statybos objekte. Už išmokėtą priedą grynais pinigais jis niekur nepasirašė. Tai, kad bus mokamas priedas grynais pinigais suprato tik tuomet, kai pirmą kartą jam buvo išmokėta, nes priimant į darbą direktorius apie tai nebuvo minėjęs, sakė, kad bus mokamas priedas už darbą lauko sąlygomis, kuris bus įskaičiuotas į jo mėnesinį atlyginimą. Jam 2018 m., kas mėnesinį, įskaitant išmokėtą oficialų darbo užmokestį, pervedant į banko sąskaitą ir išmokėtą priedą grynai pinigais, buvo išmokamas ne mažiau kaip 600 Eur mėnesinis darbo užmokestis. 2019 m. už darbą sausio mėn. į banko sąskaitą buvo pervestas minimalus darbo užmokestis, direktorius išmokėjo papildomai 100 Eur priedą grynais pinigais (2 t., 35-38 b. l.).
Iš liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad dirba UAB "S" buhaltere. Įmonės vykdoma veikla - statybos darbų paslaugų teikimas, įdarbinti 6 darbuotojai, mokant valandinį darbo užmokestį. Darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštį veda direktorius D. B., pagal kurio pateiktus duomenis ji apskaičiuoja darbo užmokestį, priedą už darbą lauko sąlygomis. Darbuotojams darbo užmokestis pervedamas į banko sąskaitas, išmokamas grynais, pasirašant atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje. UAB ,,S.‘‘ direktorius D. B. taip pat yra kasininkas ir išmoka darbuotojams darbo užmokestį. Tai, kad UAB ,,S.‘‘ darbuotojams būtų išmokėtas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitą, jai nėra žinoma. Direktorius darbuotojams darbo užmokestį pagal žiniaraščius išmoka jų darbo vietoje, o ji apskaitą veda namuose, todėl detalesnės darbo užmokesčio išmokėjimo grynais pinigais aplinkybės jai nėra žinomos. Pagal direktoriaus paruoštus įsakymus išmokėti darbuotojams priedą už darbą lauko sąlygomis, įsakyme nurodytas priedo sumas priskaičiuoja ir sumos išmokamos kartu su pagrindiniu atlyginimu. UAB "S" 2015 -2016 m. nuomojosi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur buvo įrengta plytelių ekspozicija, vykdoma prekyba plytelėmis. Šiuo adresu nebuvo įrengtas kasos aparatas, banko kortelių skaitytuvo aparatas, kompiuterinė darbo vieta. Dokumentus apskaitai vesti jai perduoda pats direktorius D. B., retkarčiais prekių tiekėjai dokumentus atsiunčia elektroniniu paštu. UAB "S" direktorius apskaitai vesti jai perdavė 2015-2017 m. iš užsienio šalyse registruotų įmonių plytelių įsigijimo dokumentus, už įsigytas prekes grynais pinigais apmokėjimo dokumentus. Gautų apskaitos dokumentų duomenis suvedė į apskaitą ir duomenis įrašė į pateiktas VMI deklaracijas. Klientai už įsigytas prekes atsiskaitydavo tik banko pavedimais, kurių pagrindu ji išrašydavo PVM sąskaitą-faktūrą ir gautas pajamas įtraukdavo į apskaitą. Būdavo atvejų, kuomet direktorius paskambindavo ir liepdavo išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą parduotoms prekėms, nurodydavo pirkėjo rekvizitus. Jo liepimu ji suformuodavo PVM sąskaitą-faktūrą ir ruošinį nusiųsdavo direktoriui elektroniniu paštu. Kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis apskaitos dokumentas būdavo perduodamas pirkėjui, ji nežino. Nepamena atvejų, kad už įsigytas prekes direktorius pirkėjui būtų išrašęs pinigų priėmimo kvitą, nes tokių dokumentų jai neperdavė apskaitai vesti. Klientams, kurie nori užsisakyti prekių ar paslaugų iš UAB "S" buhalterinės programos pagalba formuojami išankstiniai pasiūlymai arba pardavimų pasiūlymai, kurie išsiunčiami elektroniniu paštu, įteikiami į rankas. Toks dokumentas, kaip užsakymas, UAB "S" apskaitoje nėra naudojimas. Apie UAB "S" vykdytą prekybą plytelėmis (duomenys neskelbtini), jai nėra žinoma. 2015-2017 m. už parduotas plyteles į UAB "S" apskaitą įtraukė tik tas pajamas, kurios buvo pervestos į įmonės banko sąskaitą. UAB ,,S.‘‘ 2018-12-31 atliko turėtų prekių likučių ir atsargų inventorizaciją, į kurią įtraukė iš užsienio tiekėjų įsigytas plyteles, tačiau plytelės galėjo būti parduotos tik 2017 m., nes įmonė 2018 m. neturėjo plytelių įsigijimo sandorių ir iš užsienio šalyse registruotų įmonių. Prekių ir atsargų inventorizaciją buhalterinės apskaitos programa formuoja automatiškai, nes kuomet pirkėjui išrašo PVM sąskaitą-faktūrą parduotoms plytelėmis, jos automatiškai nusirašo iš atsargų, galimai netinkamai suformavo PVM sąskaitų-faktūrų turinį, ko pasekoje plytelės nebuvo nurašytos, kaip parduotos prekės (4 t., 2-3 b. l.).
Iš liudytojos I. C. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jai pateikti 2015-15-16 ir 2015-12-06 užsakymo lapai, pagal kuriuos ji iš UAB "S" užsisakė už 4 654,40 Eur plytelių, jai matyti. Juos gavo, kai užsisakė ispaniškas plyteles salone ,,T.“, esančiame (duomenys neskelbtini), kai 2015 m. lapkričio mėn. užsuko į ir išsirinko plyteles. Plyteles užsakė pardavėja I., kuri užpildė 2 užsakymo lapus, už 3 740 Eur, o ji sumokėjo avansą, apie 30 procentų nuo užsakymo sumos, ne mažiau kaip 1 120 Eur grynais pinigais. Ar buvo išrašytas apskaitos dokumentas, nepamena. 2015 m. gruodžio mėn. pradžioje pardavėjai I. parduotuvėje, atsiimant plyteles, sumokėjo likusią sumą, 3 532 Eur grynais pinigais. Ar buvo išrašytas apskaitos dokumentas, nepamena. 2015-12-07 papildomai užsisakė plytelių už 914,40 Eur, sumokėjo avansą apie 30 procentų, ne mažiau kaip 270 Eur grynais pinigais. 2016 m. sausio mėn. viduryje pardavėja I. atvežė pati lengvuoju transportu į namus plyteles, už kurias jai sumokėjo likusią sumą, 644 Eur grynais pinigais. P. I. minėjo, kad turi savo verslą, prekiauja UAB "S" plytelėmis, vykdo kaip atskirą įmonės veiklą. Minėjo, kad įmonė užsiima statybomis (3 t., 18-19 b. l.).
Iš liudytojos K. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jai pateikti 2015-05-15 ir 2015-11-16 jos vardu užpildyti užsakymo lapai, pagal kuriuos iš UAB "S" įsigijo prekių, yra matyti. Šie užsakymo lapai buvo užpildyti plytelių salone, esančiame (duomenys neskelbtini). 2015 m. darė namo remontą ir 2015-05-15 nuvyko į minėtą saloną plytelių. Parduotuvėje buvusi pardavėja I. užpildė užsakymo lapą dėl plytelių už 1 096,85 Eur sumą ir paprašė sumokėti avansą, 500 Eur, kuriuos grynasis pinigais tą pačią dieną jai sumokėjo. Ar ji išrašė apskaitos dokumentą, nepamena. Prieš atvežant plyteles nuvyko į parduotuvę ir pardavėjai sumokėjo likusią dalį, 596,85 Eur. Kiek pamena, 2015-11-16 dar kartą nuvyko į tą patį saloną ir išsirinko papildomai plytelių. Pardavėja vėl užpildė užsakymo lapą, kuriame nurodė sumą 172,89 Eur. Avanso nemokėjo, nes buvo nedidelė užsakymo suma, kurią sumokėjo prieš atvežant plyteles (3 t., 27-28 b. l.).
Iš liudytojos I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jai apžiūrai pateiktas 2016-02-11 sudarytas užsakymo lapas, pagal kurį ji iš UAB "S" užsisakė plytelių už 96 Eur sumą, yra matytas. Tokį užsakymo lapą gavo, kuomet užsisakė plyteles salone ,,T.“, esančiame (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje iš esamų pavyzdžių išsirinko plyteles, pardavėja užpildė užsakymo lapą ir liepė sumokėti avansą, dalį užsakymo sumos. Sumokėjo ne mažiau kaip 40 Eur grynasis pinigais. Ar buvo išrašytas apskaitos dokumentas, nepamena. 2016 m. kovo mėn. nuvyko į saloną ir pasiėmė atvežtas plyteles bei sumokėjo likusią dalį sumos. Ar jai buvo išrašytas apskaitos dokumentas, nepamena. Tai, kad ant užsakymo lapo užrašyta UAB "S" ji nekreipė dėmesio (3 t., 31-32 b. l.).
Iš liudytojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jam pateiktas 2015-08-13 sudarytas užsakymo lapas, pagal kurį iš UAB "S" užsisakė už 2 975,40 Eur plytelių, yra matytas, nes lapą gavo, kuomet užsisakė ispaniškas keramikines plyteles salone ,,T.“, esančiame (duomenys neskelbtini). 2015-08-13 užsukęs į saloną išsirinko plyteles, pardavėja I. apskaičiavo kainą, užpildė užsakymo lapą. Tą pačią dieną iš savo asmeninės banko sąskaitos į UAB "S" sąskaitą, kuri buvo nurodyta ant užsakymo lapo, pervedė 1 487,70 Eur avansą. 2015-09-21, atvežus plyteles, pervedė likusią dalį sumos – 1 487,70 Eur (3 t., 39-40 b. l.).
Iš liudytojo K. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jam apžiūrai pateiktas 2016-03-30 sudarytas užsakymo lapas, pagal kurį jis iš UAB ,,S.‘‘ užsisakė plytelių už 544,32 Eur sumą, jam matytas, nes tokį užsakymo lapą gavo, kuomet užsisakė keramikinių plytelių salone ,,T.“, esančiame (duomenys neskelbtini). Pardavėja informavo, kad plyteles reikės užsakyti, kad jas atvež, teks laukti apie 3-4 savaites ir nurodė sumokėti avansą. Tą pačią dieną banko pavedimu į užsakymo lape nurodytą UAB "S" banko sąskaitą pervedė avansą, 272 Eur sumą. 2016 m. gegužės mėn. pardavėja paskambino ir pranešė, kad plytelės atvežtos. Jis nuvyko ir pardavėjai sumokėjo likusią dalį sumos už įsigytas plyteles. Kiek pamena, 2017 m. gegužės mėn., dar kartą pas tą pačią pardavėją, tame pačiame salone užsisakė sienoms plytelių ne mažiau kaip už 70 Eur. Užsakymo lapas nebuvo užpildytas, nes pardavėja pasitikėjo, avanso nemokėjo. 2017 m. rugpjūčio mėn. plyteles pasiėmė iš (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės, kur dirbo ta pati pardavėja. Sumokėjo grynais pinigais 70 Eur. Nepamena, ar ji išrašė apskaitos dokumentą. Pardavėjos vardas buvo I. (3 t., 49-50 b. l.).
Iš liudytojos D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2015 m. vasarą remontavo butą ir (duomenys neskelbtini), rado plytelių saloną ,,T.“, kuriame buvo reklamuojamos išskirtinio dizaino plytelės iš Ispanijos. Pardavėja prisistatė I. vardu. Ji išsirinko plytelių už 88 Eur. P. I. užpildė užsakymo lapą, ant kurio buvo užsakymą priėmusio asmens vardas ir pavardė – I. A.. Pardavėjai sumokėjo avansą grynais pinigais. Apskaitos dokumento ji neišrašė. Po kuriuo, atvežus plyteles, I. salone sumokėjo likusią dalį sumos. Ar buvo išrašytas koks apskaitos dokumentas, nepamena. Ji suprato, kad I. yra salono ,,T.“ pardavimų vadovė. Tai, kad ji yra UAB ,,S.‘‘ atstovė, pastaroji neminėjo. Kiek pamena, 2017 m. sausio mėn. ji dar kartą pas tą pačią pardavėją ir tame pačiame salone išsirinko plytelių už 500 Eur sumą. Buvo sudarytas užsakymo lapas, jai sumokėjo 250 Eur avansą grynais pinigais, o plyteles balandžio mėn. pasiėmė iš kito salono, esančio (duomenys neskelbtini), kur dirbo ta pati pardavėja I.. Jai sumokėjo likusią 250 Eur sumą grynais pinigais. Ar ji išrašė apskaitos dokumentą, nepamena (3 t., 64-65 b. l.).
Iš liudytojos I. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2015 m. apie gegužės mėn. nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ arenoje vykstančią statybos parodą, kurioje rado reklamuojamas plyteles iš Ispanijos. Plyteles reklamavo moteris, kuri padavė vizitinę kortelę su užrašytu salono ,,T.“ pavadinimu, adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. pavasarį remontavo namą ir nusprendė nuvykti į saloną ,,T.“, kuriame sutiko tą pačią moterį. Išsirinkus plyteles dar nusprendė pagalvoti dėl jų spalvos. 2015-07-09 dar kartą nuvyko į tą pačią parduotuvę. Pardavėja užpildė plytelių užsakymo lapą už 293,76 Eur ir pasakė, kad plyteles tiekėjas atveš po 3-4 savaičių. Ant užsakymo lapo buvo nurodytas priėmusios moters vardas ir pavardė – I. A.. Pardavėjai paprašius sumokėti avansą, ji grynais pinigais sumokėjo 100 Eur. Dokumento, patvirtinančio, kad pinigus sumokėjo, negavo. 2015-07-21 dar kartą nuvyko į tą pačią parduotuvę ir užsisakė prekių už bendrą 195,30 Eur sumą. Pardavėja užpildė užsakymo lapą, o ji sumokėjo visą užsakyme nurodytą užsakytų prekių 195,30 Eur sumą. Nepamena, kad sumokėtai pinigų sumai būtų išrašytas apskaitos dokumentas. Vėliau dalį plytelių parsivežė ji pati, o dalį plytelių atvežė nepažįstamas vyras su krovininiu automobiliu, ant kurio buvo užrašas ,,S.“. Pardavėja, kuri atstovavo UAB "S" neminėjo savo vardo, akcentavo kad tai yra jos įmonė, todėl ant užsakymo lapų yra UAB "S" rekvizitai (3 t., 83-84 b. l.).
Iš liudytojos L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2015 m. pabaigoje nusipirko butą ir nusprendė atlikti remontą. Dizainerė vonios įrengimui patarė įsigyti keraminių plytelių iš parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Dizainerė paminėjo, kad pardavėja vardu I.. 2016 m. sausio pabaigoje kartu su dizainere nuvyko į jos nurodytą parduotuvę, kurioje rado didelį pasirinkimą vonios plytelių pavyzdžių, pardavėja segėjo darbuotojo kortelę su vardu ,,I.“. Ji aprodė plyteles, pasakė, kad jos atvežtos iš Ispanijos, kad turi tik pavyzdžius, o norint jų įsigyti reikia jas užsakyti. 2016-05-09 nuvyko į tą pačią parduotuvę, užsakyti plytelių. I. užsipildė užsakymo lapą, kurioje nurodė, kokių plytelių nori įsigyti. Bendra užsakymo suma sudarė 1 930,57 Eur, pritaikius nuolaidą – 1 834,04 Eur. I. perspėjo, kad plytelės į Lietuvą bus atvežtos po 3-4 savaičių, jai padavė vieną užsakymo egzempliorių ir pasakė, kad turi sumokėti 50 procentų avansą. Ji grynais pinigais sumokėjo 900 Eur sumą. Nepamena, kad būtų išrašytas apskaitos dokumentas, sumokėtai avanso sumai. I. jai davė savo kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), kad galėtų paskambinti ir pasiteirauti dėl plytelių atvežimo. 2016 m. kovo mėn. pabaigoje I. paskambino ir pasakė, kad plytelės atvežtos ir jos buvo pristatytos, o ji I. padavė likusią sumą – 934 Eur grynais pinigais. Ar buvo išrašytas apskaitos dokumentas, nepamena. Ji neatkreipė dėmesio į tai, kad užsakymo lape yra nurodytas įmonės UAB "S" pavadinimas (3 t., 106-107 b. l.).
Iš liudytojų E. M. (2 t., 52-53 b. l)., R. J. (2 t., 60-61 b. l.), V. M. (2 t., 64-65 b. l.), A. P. (2 t., 67-68, 74-75 b. l.), Z. K. (2 t., 81-82 b. l.),V. Š. (2 t., 89-90 b. l.), J. M. (2 t., 94-95 b. l.), M. R. (2 t., 101-102 b. l.), K. P. (2 t., 106-107 b. l.), S. Č. (2 t., 113-114 b. l.), I. V. (2 t., 120-121 b. l.), A. M. (2 t., 128-129 b. l.), D. R. (2 t., 136-137 b. l.), R. P. (2 t., 141-142 b. l.), D. K. (2 t., 146-147 b. l.), T. R. (2 t., 155-156 b. l.), R. B. (2 t., 167-168 b. l.), A. K. (2 t., 172-173 b. l.), I. R. (2 t., 179-180 b. l.), N. S. (2 t., 186-187 b. l.), D. K. (2 t., 193-194 b. l.), N. O. (3 t., 2-3 b. l.), T. V. (3 t., 9-10 b. l.), V. R. (3 t., 13-14 b. l.), J. G. (3 t., 43-44 b. l.), M. N. (3 t., 56-57 b. l.), G. S. (3 t., 75-76 b. l.), B. P. (3 t., 93-94 b. l.), V. K. (3 t., 99-100 b. l.), K. K. (3 t., 112-113, b. l.), G. S. (3 t., 119-120 b. l.), I. B. (3 t., 127-128 b. l.), A. B. (3 t., 134-135 b. l.), A. G. (3 t., 139-140 b. l.), D. R. (3 t. 144-145 b. l.), L. A. (3 t., 154-155 b. l.), I. L. (3 t., 165-166 b. l.), M. M. (3 t., 178-179 b. l.) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jie davė parodymus apie įsigytas plyteles pagal užsakymų lapus iš UAB "S" jų apmokėjimo aplinkybes, analogiškas aukščiau paminėtų liudytojų nurodytoms aplinkybėms.
Iš 2019-03-28 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-03-28 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje baigtas UAB "S" įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), patikrinimas (2019-02-28 pavedimas atlikti patikrinimą Nr. 04/12-1-22-2368). Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB "S" (vadovas D. B.) laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 pardavė fiziniams ir juridiniams asmenims keramines plyteles, tačiau neišrašė jiems buhalterinės apskaitos dokumentų ir šių operacijų neatvaizdavo įmonės buhalterinėje apskaitoje. Tokiu būdu UAB "S" vadovas D. B. galimai 2015 metai neišrašė buhalterinės apskaitos dokumentų ir šių operacijų neatvaizdavo įmonės buhalterinėje apskaitoje už 30 011 Eur, 2016 metais už 65 071 Eur ir 2017 metais už 21 696 Eur. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad D. B. laikotarpiu nuo 2018-01-01- iki 2019-02-28 įmonės 7 darbuotojams išmokėjo bendrai 9 000 Eur papildomo darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą (1 t., 7 b. l.).
Iš 2019-03-28 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos patikrinimo akto Nr. 04/12-1-22-2368-A4 matyti, kad atliekant UAB "S" patikrinimą nustatyta, kad UAB "S" pagrindinė veikla yra statybinių medžiagų pardavimas ir statybinių darbų atlikimas. Nuo 2018 m. gruodžio mėn. vidurio įmonė atsisakė statybinių medžiagų prekybos iš sandėlio, esančio Dubysos g. 31, Klaipėdoje. Patikrinus duomenis „SODRA“ duomenų bazėje nustatyta, kad UAB "S" dirba 12 darbuotojų, kurių vidutinis atlyginimas yra nuo 400 Eur iki 500 Eur. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2016 m. iki 2018 m. gruodžio mėn. vidurio UAB "S" adresu (duomenys neskelbtini), prekiavo statybinėmis medžiagomis ir ten buvo išsinuomojusi sandėlį. 2015-2016 m. UAB "S" pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šiltinimo darbams samdė UAB „I.“, kurios direktorė buvo I. A.. UAB „I.“ iš UAB "S" pirkdavo statybines medžiagas. UAB „I.“ tapo nebemoki už įsigytas statybines medžiagas liko skoloje. 2015 m. UAB „I.“ vadovė I. A. pasiūlė UAB "S" vadovui D. B. važiuoti į Ispaniją, į keraminių plytelių parodą ir esant jos įmonei skoloje UAB "S" pasiūlė, kad UAB "S" vardu I. A. prekiautų iš Ispanijos įsigytomis keraminėmis plytelėmis ir taip grąžintų skolą UAB "S" Nuo 2015 m. iki 2016 m. pradžios UAB "S" pirko iš Ispanijos gamintojų keramines plyteles ir jas Lietuvoje pardavinėdavo fiziniams asmenims. Plytelių užsakymus iš fizinių asmenų priimdavo I. A., kuri UAB "S" nebuvo įdarbinta. Nuo 2015 m. iki 2016 m. pradžios UAB "S" už plyteles Ispanijos tiekėjams atsiskaitydavo iš įmonės banko sąskaitos. Pardavus plyteles fiziniams asmenis, UAB "S" išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras. Pagal gautą UAB "S" vadovo D. B. paaiškinimą, visos išrašytos PVM sąskaitos-faktūros fiziniams ir juridiniams asmenis, už parduotas plyteles, įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą. Nuo 2016 m. iki 2018 m. Ispanijos gamintojams už užsakytas plyteles sumokėdavo I. A., o plytelės pareidavo UAB "S" vardu. Iš kokių banko sąskaitų I. A. darydavo pavedimus į Ispaniją, D. B. nurodyti negalėjo. UAB "S" vadovas D. B. paaiškinime nurodė, kad visiems fiziniams ir juridiniams, kuriems buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, UAB "S" atsiskaitydavo bankiniu pavedimu. Grynųjų pinigų iš klientų, kurie užsisakė plyteles UAB "S" negaudavo. Už kokią sumą nuo 2015 m. iki 2018 m. UAB "S" įsigijo plytelių iš Ispanijos ir už kokią sumą jas pardavė, D. B. patikrinimo metu atsakyti negalėjo. 2019-03-07 paaiškinime D. B. nurodė, kad atlyginimą įmonės darbuotojams moka jo žmona V. B. (UAB "S" buhalterė). Atlyginimą išmoka bankiniu pavedimu į kiekvieno darbuotojo asmeninę banko sąskaitą. Darbuotojams darbo atlyginimas susideda iš minimalaus Lietuvoje mokamo atlyginimo ir priedo už darbą lauko sąlygomis. Nuo 2018 m. sausio 1 dienos iki 2019 m. vasario 28 dienos Įmonės darbuotojams kas mėnesį už pilnai išdirbtą mėnesį išmokėjo V. B. - 100 Eur, B. G. - 200 Eur, R. J. - 150 Eur, E. S. - 50 Eur, A. Š. - 50 Eur, T. Š. - 200 Eur ir M. Š. - 150 Eur papildomo darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į UAB "S" buhalterinę apskaitą. 2018 m. gegužės, birželio ir liepos mėn. M. Š., B. G., T. Š. ir R. J. įmonėje nedirbo ir papildomo priedo prie atlyginimo negavo. A. Š., V. B. ir E. S. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. papildomo priedo prie atlyginimo negavo. 2019-03-26 D. B. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2017 m. UAB "S" plytelių iš Ispanijos nepirko ir bankinių pavedimu nedarė. 2017 m. UAB "S" ir jis asmeniškai I. A. pinigų plytelių pirkimui nedavė. Taip pat UAB "S" 2018-12-31 inventorizuotų prekių sąraše esančių plytelių neturi, jos yra parduotos, bet nenurašytos. Visas plyteles, kurias įsigijo UAB "S" 2015-2016 m. pardavinėjo I. A., UAB "S" išrašydavo tik PVM sąskaitas-faktūras. Už kokią sumą D. B. nežinant I. A. nusipirko plytelių iš Ispanijos ir už kiek jas pardavė Lietuvoje UAB "S" vardu, jis nežino. Paaiškinime nurodė, kad UAB „S." į buhalterine apskaitą 2015-2016 m. įtraukė tik tas plytelių įsigijimo ir pardavimo sąskaitas, kurias pateikdavo I. A. arba gaudavo tiesiai paštu iš Ispanijos. 2015-2016 m. ant išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų pasirašinėdavo V. B., o 2017 m., jam ir jo žmonai nežinant, plytelių užsakymo lapuose pasirašinėdavo I. A., kaip UAB "S" pardavimų vadovė, nors įmonėje nebuvo įdarbinta ir joje nedirbo. Išanalizavus patikrinimo metu surinktą informaciją nustatyta, kad UAB "S" vadovas D. B. įmonės darbuotojams laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-02-28 išmokėjo 9 000 Eur priedų prie atlyginimo, kurių neįtraukė į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 UAB "S" vadovas įmonės buhalterinėje apskaitoje galimai neatvaizdavo dalies įvykusių ūkinių operacijų arba atvaizdavo ne tokias ūkines operacijas, kokios realiai įvyko viso : už 2015 m. - 30 011 Eur, 2016 m. 65 071 Eur, 2017 m. - 21 696 Eur (1 t., 13-14 b. l.).
Iš 2019-04-10 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus kompaktinį diską su MB ,,M.“ patikrinimo metu rastame kompiuteryje įrašytais duomenimis, nustatyta, kad faile pavadinimu ,,PLYTELĖS“ įrašytas failas pavadinimu ,,DOC“, kuriame įrašyti 164 ,,Word“ formato dokumentai. Peržiūrėjus dokumentų turinį nustatyta, kad 105 dokumentuose įrašyti duomenys, kuriuose nurodyti įmonės ,,S.“ logotipas ir rekvizitai - UAB "S" (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM reg. Nr. (duomenys neskelbtini), A/s Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB, Tel./faks. (duomenys neskelbtini), El paštas : (duomenys neskelbtini), internetinio puslapio adresas - (duomenys neskelbtini). Dokumentuose nurodyti duomenys: prekių - plytelių užsakymai, užsakymo sudarymo data, prekių pristatymo terminas, prekių gamintojo pavadinimas, prekių – plytelių kiekis, kaina, bendra mokėtina suma, nuolaida, avanso dydis, avanso sumokėjimo data, prekių užsakymą priėmusio asmens duomenys - ,,Pardavimų vadovė I. A.‘‘, užsakovo duomenys - D. K., K. N., I. Š., B. P., V. K., T. R., M. N., R. K., G. S., D. G., I. C., M. N., I. C., M. R., UAB “S.'', L.a.j.m., O. P., R. B., J. G., V. L., UAB“N.'', L. S., I. G., A. K., A. V., K. P., R. P., N. S., D. R., A. M., D. K., L. A., V. K., G. B., T. V., G. S., R. B., S. Č., V. R., L. A., M. M., N. O., R. P., E., G. B., D. J., M. M., S. M., E., V. M., A. V., A. B., UAB ,,I. ir p.'', G. S., V. Š., D. G., M. U., G. A., N. O., A. M., I. L., J., Z. K., D. R., N. O., K. P., I. (1 t., 19-22 b. l.).
Iš UAB "S" pateiktų dokumentų matyti užsakymai, sudaryti 2015-2018 m. su užsakovais dėl plytelių įsigijimo (1 t., 23-126 b. l.).
Iš 2015-04-02 Nuomos sutartis matyti, kad UAB "S" nuomojosi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (4 t., 53-56 b. l.).
Iš 2020-04-28 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. 04/12-2-6-4545 matyti, kad tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2019-02-28.UAB "S" vadovu (pareigos – direktorius) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2019-02-28 įregistruotas D. B.. UAB "S" buhalterinę apskaitą tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2019-02-28 tvarkė V. B.. UAB "S" 2004-01-05 Vienintelio steigėjo sprendime Nr. 04-0105, pasirašytame vienintelio bendrovės steigėjo D. B. vardu ir patvirtintame UAB "S" antspaudu, nurodyta: „Bendrovės kasininku skiriu save (D. B.)“.
Pagal tyrimui pateiktus UAB "S" apskaitos dokumentus, apskaitos registrus bei atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00019-19 bylos dokumentus nustatyta:
1. kad jeigu UAB "S" tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2018-01-31 apskaitos dokumentais 55 atvejais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė prekių pardavimo už iš viso 54 769,42 Eur (iš jų: 2015 m. – 8 654,24 Eur, 2016 m. - 28 453,08 Eur (30 048,08-1 595), 2017 m. - 17 422,70 Eur, 2018 m. - 239,40 Eur) ir apskaitos registruose neužregistravo prekių pardavimo ūkinių operacijų iš viso 56 364,42 Eur (iš jų: 2015 m. – 8 654,24 Eur, 2016 m. - 30 048,08 Eur, 2017 m. - 17 422,70 Eur, 2018 m. - 239,40 Eur), tai laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2018-01-31 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 45 263,96 Eur (iš jų: 2015 m. – 7 152,26 Eur, 2016 m. - 23 514,93 Eur (24 833,11-1 318,18), 2017 m. - 14 398,92 Eur, 2018 m. - 197,85 Eur) pardavimo pajamų, apskaitos registruose neužregistravo iš viso 46 582,14 Eur (iš jų: 2015 m. – 7 152,26 Eur, 2016 m. - 24 833,11 Eur, 2017 m. - 14 398,92 Eur, 2018 m. - 197,85 Eur) pardavimo pajamų gavimo ūkinių operacijų.
2. jeigu UAB "S" laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 7-iems darbuotojams išmokėjo grynaisiais pinigais iš viso 17 230 Eur (2017 m. – 3 600 Eur, 2018 m. - 12 450 Eur, 2019 m. – 1 180 Eur) neapskaityto darbo užmokesčio priedo, tai UAB "S" laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais) 92 atvejais nepagrindė iš viso 25 851,25 Eur (2017 m. – 5 352,65 Eur, 2018 m. - 18 377,23 Eur, 2019 m. – 2 121,37 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo ir iš viso 17 230 Eur (2017 m. – 3 600 Eur, 2018 m. - 12 450 Eur, 2019 m. – 1 180 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojams.
3. Nustatyta, kad UAB "S" Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2019-02-28 pateiktose deklaracijose ir nustatyta tvarka patvirtintose ataskaitose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą.
Jeigu UAB "S" laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 apskaitos dokumentais 92 atvejais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 25 851,25 Eur darbo užmokesčio priskaitymo 7-iems darbuotojams, tai UAB "S" nesilaikė: 1) Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų, 3 dalies reikalavimų - nes laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 nuo 92 atvejais apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto 7-iems darbuotojams V. B., B. G., R. J., E. S., A. Š., T. Š., M. Š. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio iš viso 25 851,25 Eur, neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 5786,68 Eur (iš jų: 2017 m. – 1 163,86 Eur, 2018 m. – 4 134,90 Eur, 2019 m. - 487,92 Eur) gyventojų pajamų mokesčio ir tuo padarė nuostolį valstybės biudžetui viso 5 786,68 Eur.; 24 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies reikalavimų - nes UAB "S" VMI Klaipėdos skyriui pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2017 m. 01 mėn. - 2017 m. 12 mėn. mokestinius laikotarpius, Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) už 2018 m. 01 mėn. – 2019 m. 02 mėn. mokestinius laikotarpius deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra: a) 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ (forma FR0572, už 2017 m.) ir 5 laukelyje „Išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ (forma (duomenys neskelbtini) už 2018-2019 m.) deklaravo iš viso 25 851,25 Eur (iš jų: 2017 m. – 5 352,65 Eur, 2018 m. - 18 377,23 Eur, 2019 m. – 2 121,37 Eur) mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų, b) 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ (forma FR0572, už 2017 m.) ir 6, 7 laukelyje „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų <...>“ (forma (duomenys neskelbtini) už 2018-2019 m.) deklaravo iš viso 5 786,68 Eur (iš jų: 2017 m. – 1 163,86 Eur, 2018 m. – 4 134,90 Eur, 2019 m. - 487,92 Eur) mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 5 786,68 Eur gyventojų pajamų mokesčio. 2) Lietuvos Respublikos 1996-05-21 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies reikalavimų, nes 92 atvejais, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28, nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto darbuotojams V. B., B. G., R. J., E. S., A. Š., T. Š., M. Š. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio iš viso 25 851,25 Eur neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą iš viso 2 283,88 Eur (iš jų: 2017 m. - 481,72 Eur, 2018 m. – 1 654,09 Eur, 2019 m. - 148,07 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, tuo padarė nuostolį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš viso 2 283,88 Eur, iš jų: - 86 atvejais, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31, nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto darbuotojams V. B., B. G., R. J., E. S., A. Š., T. Š., M. Š. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio viso 23 729,88 Eur (2017 m. – 5 352,65 Eur, 2018 m. – 18 377,23 Eur) neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą viso 2 135,81 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (9 proc.), tuo padarė nuostolį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui viso 2 135,81 Eur (2017 m. - 481,72 Eur, 2018 m. – 1 654,09 Eur), - 6 atvejais, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-02-28, nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto darbuotojams B. G., R. J., A. Š., T. Š., M. Š. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio viso 2 121,37 Eur neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą viso 148,07 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (6,98 proc.), tuo padarė nuostolį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui viso 148,07 Eur.3) Lietuvos Respublikos 1991-05-21 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (nauja redakcija įsigaliojo nuo 2017-01-01, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymu 2016-06-29 Nr. XII-2508) 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų, 12 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies reikalavimų, nes laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 nuo 92 atvejais apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto darbuotojams priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio iš viso 25 851,25 Eur neapskaičiavo, neišskaitė bei nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 7 651,01 Eur (2017 m. – 1 658,26 Eur, 2018 m. – 5 693,04 Eur, 2019 m. - 299,71 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų, tuo padarė nuostolį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui viso 7 651,01 Eur (7 351,30+299,71), iš jų: - 86 atvejais, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31, nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto darbuotojams V. B., B. G., R. J., E. S., A. Š., T. Š., M. Š. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio viso 23 729,88 Eur neapskaičiavo, neišskaitė bei nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą viso 7 351,30 Eur (2017 m. – 1 658,26 Eur, 2018 m. – 5 693,04 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų (30,98 proc.), tuo padarė nuostolį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui viso 7 351,30 Eur, - 6 atvejais, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-02-28, nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto darbuotojams B. G., R. J., A. Š., T. Š., M. Š. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio viso 2 121,37 Eur neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą viso 299,71 Eur (apdraustųjų 12,52% - 265,58 Eur, draudėjų 1,61% - 34,13 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų, tuo padarė nuostolį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui viso 299,71 Eur. - 17 straipsnio 2 dalies bei 3 dalies reikalavimų, nes UAB "S" 26 atvejais (2017-02-15, 2017-03-15, 2017-04-18, 2017-05-15, 2017-06-15, 2017-07-17, 2017-08-16, 2017-09-14, 2017-10-16, 2017-11-15, 2017-12-15, 2018-01-15, 2018-02-15, 2018-03-15, 2018-04-16, 2018-05-14, 2018-06-13, 2018-07-16, 2018-08-16, 2018-09-14, 2018-10-15, 2018-11-15, 2018-12-17, 2019-01-15, 2019-02-15, 2019-03-15) VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktose ataskaitose „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) už ataskaitinius laikotarpius nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra: S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo iš viso 25 851,25 Eur mažiau pajamų, S5 laukelyje „Įmokų suma, Eur“ deklaravo iš viso 10 270,87 Eur mažiau įmokų. 4) Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 nuo 47 atvejais apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto darbuotojams V. B., B. G., E. S., T. Š. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio iš viso 13 991,28 Eur (2017 m. – 5 352,65 Eur, 2018 m. – 6 917,26 Eur, 2019 m. – 1 721,37 Eur) neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 285,11 Eur (2017 m. - 107,07 Eur, 2018 m. - 138,24 Eur, 2019 m. - 39,80 Eur) pensijų įmokų, tuo padarė nuostolį Valstybinio socialinio draudimo biudžetui viso 285,11 Eur. 5) Lietuvos Respublikos 2016 m. rugsėjo 14 d. Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų, 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes 92 atvejais nuo laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto darbuotojams priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio iš viso 25 851,25 Eur, neapskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 50,87 Eur (2017 m. - 10,68 Eur, 2018 m. - 36,79 Eur, 2019 m. - 3,40 Eur) įmokų į Garantinį fondą, tuo padarė nuostolį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui viso 50,87 Eur.
Jeigu UAB "S" laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2018-01-31 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė prekių pardavimo už iš viso 54 769,42 Eur ūkinių operacijų, apskaitos registruose neužregistravo prekių pardavimo už iš viso už 56 364,42 Eur, pardavimo pajamų iš viso 46 582,14 Eur, mokėtino PVM iš viso 9 782,28 Eur (2015 m. – 1 501,98 Eur, 2016 m. – 5 214,97 Eur, 2017 m. – 3 023,78 Eur, 2018 m. - 41,55 Eur) ūkinių operacijų, tai UAB "S" Klaipėdos apskrities VMI pateiktose Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už 2015 m. 06 mėn. - 2018 m. 01 mėn. mokestinius laikotarpius deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y.: 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo iš viso 46 581 Eur (iš jų: 2015 m. – 7 152 Eur, 2016 m. – 24 831 Eur, 2017 m. – 14 400 Eur, 2018 m. - 198 Eur) mažiau PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamosios vertės, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo iš viso 9 782 Eur (iš jų: 2015 m. – 1 501 Eur, 2016 m. – 5 216 Eur, 2017 m. – 3 023 Eur, 2018 m. - 42 Eur) mažiau standartinio tarifo pardavimo PVM (21 proc.), 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo iš viso 9 782 Eur (iš jų: 2015 m. – 1 501 Eur, 2016 m. – 5 216 Eur, 2017 m. – 3 023 Eur, 2018 m. - 42 Eur) mažiau mokėtino į biudžetą PVM.
Tuo UAB "S" nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatų, 14 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes Klaipėdos apskrities VMI pateiktose Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už mokestinius laikotarpius nuo 2015-06-01 iki 2015-10-31, nuo 2015-12-01 iki 2017-02-28, nuo 2017-04-01 iki 2017-04-30, nuo 2017-06-01 iki 2018-01-31 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y.: 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 46581 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 9 782 Eur mažiau standartinio tarifo pardavimo PVM, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 9 782 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM; 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-10-31, laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2017-02-28, laikotarpiu nuo 2017-04-01 iki 2017-04-30, laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2018-01-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iki atitinkamo mokestinio laikotarpio kito mėnesio 25 dienos iš viso 9 782 Eur (iš jų: 2015 m. – 1 501 Eur, 2016 m. – 5 216 Eur, 2017 m. – 3 023 Eur, 2018 m. - 42 Eur) mokėtino į biudžetą PVM, todėl padarė nuostolį valstybės biudžetui viso 9 782 Eur.
Nustatyta, kad UAB "S" Klaipėdos apskrities VMI 2018-06-14, 2019-03-18, 2019-06-18 pateiktose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) už 2015-2018 m. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, t. y.: - II dalies „Mokesčio bazė“ 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų <...> suma“ deklaravo iš viso 46 581 Eur mažiau už parduotas prekes/suteiktas paslaugas gautų pajamų ir tuo sumažino pajamas iš viso 46 851 Eur, - III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (+/-)“ padidino nuostolį 2018 m. iš viso 198 Eur, - III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ skiltyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ 40 laukelyje „Pelnas“ sumažino pelną iš viso 46 383 Eur, 41 laukelyje „Nuostoliai“ padidino nuostolį 2018 m. iš viso 198 Eur,
- 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ sumažino apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą iš viso 46 383 Eur,
- 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ sumažino pelno mokesčio sumą iš viso 6 958 Eur,
- 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino 6 958 Eur mokėtiną į biudžetą pelno mokesčio sumą.
UAB "S" nesilaikė 1) Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes apskaitos dokumentais nepagrindė ir Klaipėdos apskrities VMI 2018-06-14, 2019-03-18, 2019-06-18 pateiktose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) už 2015-2018 m. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, t. y. deklaravo iš viso 46 581 Eur mažiau pajamų; 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes nuo laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2018-01-31 gautų pajamų iš viso 46 383 Eur neapskaičiavo iš viso 6 958 Eur pelno mokesčio; 53 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes Klaipėdos apskrities VMI 2018-06-14, 2019-03-18 pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) už 2015-2017 m. nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 6 958 Eur pelno mokesčio, iš jų: iki 2016-06-01 (už 2015 m.) – 1 073 Eur, iki 2017-06-15 (už 2016 m.) 3 725 Eur, 2018-06-15 (už 2017 m.) – 2 160 Eur, todėl valstybės biudžetui padarė nuostolį 6 958 Eur. UAB "S" laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2019-02-28 neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą iš viso 32 797,55 Eur (2015 m. – 2 574 Eur, 2016 m. – 8 941 Eur, 2017 m. – 8 604,59 Eur, 2018 m. – 11 699,06 Eur, 2019 m. - 978,90 Eur) mokesčių ir įmokų, t. y.: 9 782 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 6 958 Eur pelno mokesčio, 5 786,68 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 7 651,01 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2 283,88 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 285,11 Eur pensijų įmokų, 50,87 Eur įmokų į Garantinį fondą.
4. Nustatyta, kad UAB "S" buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2019-02-28 buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. UAB "S" nesilaikė:
1) Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes:
- laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2018-01-19 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė piniginių lėšų (įplaukų) gavimo grynaisiais pinigais iš viso 54 769,42 Eur ūkinių operacijų,
- laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2018-01-31 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė prekių pardavimo už iš viso 54 769,42 Eur ūkinių operacijų,
- laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų iš viso 25 851,25 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, iš viso 17 230 Eur mokėtino darbo užmokesčio, iš viso 17 230 grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio.
- 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes apskaitos registruose neužregistravo ūkinių operacijų duomenų:
- laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2018-01-19 piniginių lėšų (įplaukų) grynaisiais pinigais gavimo iš viso 56 364,42 Eur,
- laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2018-01-31: prekių pardavimo iš viso už 56 364,42 Eur, pardavimo pajamų iš viso 46 582,14 Eur , mokėtino PVM iš viso 9 782,28 Eur, - laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 iš viso 25 851,25 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, iš viso 17 230 Eur mokėtino darbo užmokesčio, iš viso 17 230 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais pinigais.
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto nuostatų , nes laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2018-01-19 kasos pajamų orderiais nepagrindė iš viso 54 769,42 Eur grynųjų pinigų (įplaukų) įnešimo į kasą; 4 punkto nuostatų, nes laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 apskaitos dokumentais 92 atvejais nepagrindė iš viso 17 230 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo iš kasos grynaisiais pinigais; 16 punkto nuostatų, nes laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2018-01-19 apskaitos registruose „Kasos knyga“ neužregistravo iš viso 56 364,42 Eur grynųjų pinigų (įplaukų) įnešimo į kasą operacijų, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 apskaitos registruose „Kasos knyga“ neužregistravo iš viso 17 230 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo iš kasos grynaisiais pinigais operacijų.
Dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2019-02-28 negalima iš dalies nustatyti UAB "S" veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (8 t., 13-198 b. l., 9 t., 1-200 b. l., 10 t., 1-74 b. l.).
Iš 2020-06-29 UAB "S" prašymo dėl įsiskolinimo matyti, kad bendrovė prašo Valstybinio socialinio draudimo fondo atidėti įmokų ir (ar) delspinigių, ir (ar) baudų įsiskolinimo mokėjimą 10 270,87 Eur (12 t., 98 b. l.).
Iš 2020-06-17 Mokestinės paskolos sutartis tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM ir UAB "S" matyti, kad mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo terminas atidedamas/išdėstomas nuo 2020-08-25 iki 2022-12-25 (12 t., 120-123 b. l.)
Iš 2020-07-17 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto matyti, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsisako ieškinio (12 t., 130-131 b. l.).
Iš 2020-07-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašto matyti, kad priimtas sprendimas atidėti UAB "S" 14 461,05 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą (12 t., 157 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamųjų D. B. ir UAB "S" atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jie prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi nusikaltę. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamieji padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus finansų sistemai, prisipažino ir gailisi nusikaltę, susitarė dėl padarytos žalos sumokėjimo dalimis, jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neteisti. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems gali būti skiriamos švelniausios BK 220 straipsnio 1 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės rūšys – baudos, nustatant artimą sankcijos minimumui jų dydį.
Kaltinamųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, yra padarytos idealiąja sutaptimi, todėl už jas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, paskiriant atitinkamai griežtesnę iš subendrintinų bausmių, o taip subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu.
Daiktai ir dokumentai, saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini teisėtiems savininkams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudos bausmę.
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudos bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu ir D. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti galutinę 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudos bausmę.
Nustatyti, kad D. B. paskirtą 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą savanoriškai turi sumokėti per 18 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį, esantį Klaipėdoje, S.Daukanto g. 8, I a., kabineto Nr. 102). Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Juridinį asmenį UAB "S" pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudos bausmę.
Juridinį asmenį UAB "S" pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 240 MGL (12 000 Eur) dydžio baudos bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu ir juridiniui asmeniui UAB "S" paskirti galutinę subendrintą bausmę - 240 MGL (12 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir juridiniam asmeniui UAB "S" paskirti galutinę 160 MGL (8 000 Eur) dydžio baudos bausmę.
Nustatyti, kad juridinis asmuo UAB "S" paskirtą 160 MGL (8 000 Eur) dydžio baudą savanoriškai turi sumokėti per 18 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį, esantį Klaipėdoje, S.Daukanto g. 8, I a., kabineto Nr. 102). Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Daiktus ir dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti teisėtiems savininkams.
Išaiškinti D. B. ir UAB "S" kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmes, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistiesiems šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.