Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant Ž. S. ir L. B., dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. B., suinteresuotam asmeniui V. R., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. skundą dėl 2016-01-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-47912298-16 (ROIK 15054287345) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.

B. skundas dėl 2016-01-07 Marijampolės AVPK nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 str. 2 d. ir nubaustas 45 EUR dydžio bauda. Skundu prašoma panaikinti Marijampolės AVPK 2016-01-07 nutarimą nenustačius R. B. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2d., sudėties ir bylą nutraukti. Nurodoma, jog nutarime nurodyta pažeidimo esmė ir aplinkybės neatitinka tikrovės, vadovautasi prielaidomis ir spėjimais, o ne objektyviais duomenimis esančiais byloje, nepašalinus prieštaravimų. Administracinės atsakomybėn patraukto asmens nuomone, administracinio teisės pažeidimo medžiagoje objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog jis padarė pažeidimą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, jog 2016-01-07 Marijampolės AVPK priimtas nutarimas, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., nes jis 2015-12-30 13.25 val. Marijampolėje, Vasaros-Matulaičių gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ypač į meteorologines sąlygas, kelio būklę, dėl ko, vengdamas atsitrenkti į priekyje važiavusį ir sankryžoje į dešinę sukusį automobilį, suko vairą dešiniau ir stabdė, tačiau dėl per mažo atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, slysdamas kliudė priekyje važiavusio automobilio šoną, eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Nuobauda skirta įvertinus atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo prašė skundą tenkinti, panaikinti policijos priimtą nutarimą. Nurodė, kad nutarime nurodytu laku važiavo Vasaros gatve Marijampolėje, pamatė, jog iki sankryžos su Matulaičių gatve likus 15-20 metrų, priekyje važiuojanti transporto priemonė -automobilis „VW Passat“ manevruoja - įsijungė minėtos transporto priemonės kairys posūkis. Jo vairuotoja rikiavosi kairiau, rodė kairį posūkio signalą ir pradėjo iš lėto stabdyti, jis pradėjo lenkimo manevrą - pradėjo apvažinėti minėtą transporto priemonę iš dešinės pusės, įsitikino, kad saugu, nes vienas mašinos ratas buvo ant asfalto, ant grįstos kelio dangos, o kitas ant negrįstos kelio dangos, kelkraštyje. Apvažiuojant, lenkiama transporto priemonė staiga metėsi į dešinę ir jį užspaudė. Jis stabdė, tačiau stabdomas automobilis pradėjo slysti eismo įvykio nepavyko išvengti.

Suinteresuotas asmuo V. R. teismo posėdyje paaiškino, kad eismo įvykio padarymo metu, važiuodama automobiliu „VW Passat“ Vasaros gatve, Marijampolėje, suko į dešinę į Matulaičių gatvę, kurioje gyvena ir rodė dešinį posūkį, nurodė, jog tikrai nesuko į kairę, nerodė kairio posūkio, tikrai nebuvo pavažiavus link kairės kelio pusės, o darė posūkį ir buvo jau net pakreipusi mašiną į dešinę pusę, nes būtent toje gatvėje ji ir gyvena. Nesupranta, kodėl pareiškėjas aiškina, jog ji rodžiusi kairės pusės posūkio signalą. Pažymėjo, jog dėl kelio remonto darbų važiavo itin atidžiai.

Liudytojas T. S. teismo posėdyje paaiškino, jog eismo įvykio metu jis važiavo Vasaros gatve link Saulės gatvės, priekyje jo, 50 metrų atstumu važiavo du automobiliai - „VW Passat“ ir „Seat“ minivenas. Pirmojo vairuotojas įjungė kairį posūkį, pradėjo sukti į kairę, paskui važiuojantis minivenas norėjo apvažinėti automobilį. Beveik susilyginus „VW Passat“ automobilio vairuotojas perjungė dešinį posūkį ir suko į dešinę. Tada ir įvyko šonų susidūrimas. Prieš eismo įvykį abi mašinas matė iš galo, nes jos važiavo viena šalia kitos kaip dviejose juostose.

Liudytojas N. N. paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus 1 būrio vyriausiu patruliu. Pažeidimo padarymo dieną dirbo, buvo atsakingas už eismo įvykius. Gavo iš budėtojo pranešimą apie eismo įvykį Vasaros gatvėje. Atvažiavęs į eismo įvykio vietą, rado dvi apgadintas transporto priemones, nubraižė eismo įvykio schemą. Nuvykę į Kelių policijos skyrių, apsiklausė eismo įvykio dalyvius, liudininkus. Remdamasis paaiškinimais, eismo įvykio schema, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė miniveno vairuotojui – pareiškėjui nagrinėjamoje byloje. Vienas eismo įvykio dalyvis aiškino, kad „VW Passat“ vairuotoja galėjo suklaidinti pasirikiuodama truputį kairiau. Rodydama kairį posūkio signalą galėjo suklaidinti paskui važiavusį automobilio vairuotoją, tačiau prieš pat sankryžą pakeitė važiavimo kryptį, įjungė dešinį posūkį, dėl ko įvyko eismo įvykis, o kitas liudininkas aiškino, kad visos transporto priemonės važiavo eilėje, moteris su „VW Passat“ suko į dešinę, o paskui važiavęs vairuotojas su minivenu nespėjo staigiai sustabdyti, kad išvengtų atsitrenkimo į galą, bandė apvažiuoti iš dešinės, bet pračiuožė sankryžą. Nurodė, jog atsižvelgiant į eismo įvykio schemą, iki sankryžos likus 5 metrams dešinėje pusėje vienas ratas stabdytas važiuojant žvyru, o kitas važiuojamąja dalimi, pradėta stabdyti prieš pat sankryžą ir visą sankryžą pračiuožė. Todėl padaryta išvada, jog dėl eismo įvykio kaltas pareiškėjas, kuris, siekdamas išvengti atsitrenkimo į priešais važiavusio transporto priemonės į galą, metėsi į dešinę ir pračiuožė visą sankryžą.

Liudytoja E. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad eismo įvykio metu važiavo su R. B., automobilis važiavo 40-50 km/h greičiu. Priešais važiavęs automobilis ruošėsi sukti į kairę, dėl ko R. B. bandė iš dešinės pusės minėtą automobilį aplenkti, tačiau lenkiamas automobilis staigiai metėsi į dešinę pusę, ir atsitrenkė į R. B. vairuotą automobilį. Jai šalia sėdint susidarė įspūdis, kad būtent priešais važiavęs automobilis atsitrenkė į R. B. vairuojamą automobilį.

Liudytojas D. V. paaiškino, kad iškart po įvykio apvažiavo susidūrusius automobilius. Matė, kad automobilis ,,Passat‘‘ rodė posūkį į dešinę. Prieš jo vairuotą automobilį priekyje buvo du automobiliai. Įvykį matė 50 metrų atstumu. Automobilis ,,Alhambra‘‘ staigiai sumanevravo į dešinę ir sustojo. Po įvykio ,,Passat“ stovėjo savo juostoje ant kelio. Sustojusius automobilius aplenkė ir nuvažiavo. Po įvykio sustojęs ,,VW Passat‘‘ buvo su įjungtu dešiniuoju posūkio signalu, jis stovėjo tiesiai ant asfalto niekur nepasisukęs.

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas ( ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 127 str. 2 d., numatyta, jog kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas, numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tų pačių taisyklių 126 p., numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. O Kelių eismo taisyklių 127 p., numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaudamasis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas įvertinęs skundą padavusio asmens, liudytojų paaiškinimus bei byloje surinktus rašytinius duomenis, sprendžia, kad R. B. veika kvalifikuota tinkamai, atitinka pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., požymius. Teismo posėdžio metu nesurinkta įrodymų, kurie patvirtintų R. B. nekaltumą, priešingai, byloje surinkta rašytinė medžiaga -eismo įvykio vietos schema (b.l.18), transporto priemonių techninių apžiūrų aktai (b.l.13-14), įrodo, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, bendrų Kelių eismo taisyklėse įtvirtintų pareigų, dėl ko, vengdamas atsitrenkti į priekyje važiavusį ir sankryžoje į dešinę sukusį automobilį, suko vairą dešiniau ir stabdė, tačiau dėl per mažo atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, slysdamas kliudė priekyje važiavusio automobilio šoną. Eismo įvykio schema paneigia tiek pareiškėjo, tiek liudytojų parodymus, jog “VW Passat“ vairavusi V. R. bandė sukti į kairę, o vėliau, persigalvojusi, pasuko dešinėn, taip atsitrenkdama į ją lenkiantį ir jau šalia važiuojantį pareiškėjo vairuojamą automobilį. Eismo įvykio schemoje užfiksuota, jog pareiškėjo vairuojamas automobilis siekdamas išvengti atsitrenkimo į priešais važiavusio transporto priemonės galą, metėsi į dešinę ir pračiuožė visą sankryžą. Schemoje, kurios pareiškėjas net nebandė ginčyti, užfiksuota detali a/m „VW Passat“ padėtis po įvykio ir padėtis sankryžos atžvilgiu. Atstumas, kurį šis automobilis įvažiavo į sankryžą bei jo padėtis ašinės linijos atžvilgiu rodo, kad faktinė šio automobilio padėtis paneigia pareiškėjo ir liudytojų nurodomą jo neva pirminį manevrą su tikslu daryti kairį posūkį. Jei tikrovę atitiktų R. B. versija, kurią patvirtina tik liudytojai E. B. ir T. S., a/m po įvykio būtų įvažiavęs giliau į keturšalę sankryžą bei mažiau nutolęs į kairę nuo ištisinės linijos. Todėl naikinti priimto 2016-01-07 nutarimo nėra jokio pagrindo.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamą teisės pažeidimą tyrusi institucija, naudodamasi byloje duotais parodymais ir rašytine bylos medžiaga, pagrįstai nustatė ir padarė išvadą, kad R. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio patrauktas atsakomybėn. Teismas taip pat konstatuoja, kad nuobauda, nesant atsakomybę lengvinančių, tačiau esant sunkinančių aplinkybių, R. B. paskirta pagrįstai ir teisėtai, savo dydžiu yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, paskirta nuobauda pilnai atitinkanti ATPK 20 str., nuostatas.

Atsižvelgiant į išdėstytą R. D. skundą tenkinti nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B. skundo netenkinti ir palikti 2016-01-07 Marijampolės AVPK priimtą nutarimą nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarties nuorašą siųsti Marijampolės AVPK, R. B..