Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. B. kaltu neprisipažino, parodė, kad D. Š. iki įvykio nepažinojo. 2012-07-15 nuo 12 val. iki 16 val. su draugais „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos stadione žaidė krepšinį, vaikščiojo su draugais aplink mokyklą, buvo nuėję į parduotuvę „Taupyk“, kuri yra prie devynaukščio, netoli A. g. Buvo su A. K.. Nė vieno iš teisme apklaustų liudytojų nepažinojo, su jais jokių piktumų neturėjo. Teigia visą laiką nešiojantis akinius. R. M. pažįsta iš matymo, su juo nebendrauja. Neprisimena, kokia tai buvo savaitės diena, kai žaidė futbolą. Kai susprogo kamuolys, su draugais išsiskyrė ir nuėjo namo. Tai galėjo būti po 18 val. Jo negalia matosi akivaizdžiai. Pas tyrėją per atpažinimą jam buvo liepta akinius nusiimti. Tie vaikinai, su kuriais jis su draugu žaidė krepšinį, buvo ne jų pažįstami, jie prie jų prisijungė pažaisti.

Kaltinamasis D. Š. kaltu neprisipažino, parodė, kad liepos 15 d. susitiko su T. K., vaikštinėjo, sugalvojo nueiti iki kito draugo, kuris gyvena Vilijampolėje. Abiems einant už ant Milikonių kalno esančio bariuko pramintu keliuku, ant žolytės, prie pat takelio rado telefoną „Nokia 500“. Telefonas buvo išjungtas. Įsijungę pamatė, kad telefonas veikia. Telefone buvo ir kortelės, tačiau jie nebandė aiškintis, kieno tai telefonas, kortelės, nepagalvojo, kad telefoną reiktų grąžinti. Paėmę telefoną, iš karto nusprendė jį parduoti. Galvojo, kad telefonas pamestas. Kadangi jau buvo 18 val., vėlu, todėl tą pačią dieną telefono parduoti nenešė, jį pasiėmė T. K.. Kitą dieną su T. K. telefoną pardavė turguje telefonų supirktuvėje, pateikdamas savo asmens tapatybės kortelę. Už telefoną gavo 200 Lt. Negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad rastas telefonas buvo įjungtas, galbūt tuo metu susimaišė. Nurodo, kad dabar atsimena blogiau nei ikiteisminio tyrimo metu. Patvirtina, kad buvo taip, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo apklausos metu. Su rastu telefonu išėję į gatvelę, prie bariuko pamatė vyriškį, vardu R. (kaip nustatyta bylos duomenimis – R. M.). Radę telefoną, jį išjungė. Neįsivaizduoja, kodėl liudytojai jį apkalba.

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Liudytojas N. R. parodė, kad vasarą su T. H., R. U. nusipirkę po kebabą ir gėrimų, sėdėjo prie stotelės. Jau norėjo pradėti valgyti, kai T. H., pamatęs ant žolės gulintį girtą vyrą, nubėgo su savo telefonu prie jo pastarąjį nufilmuoti. Tada grupė žmonių pradėjo ant T. H. rėkti, kad šis ištrintų video. Tarp jų buvo R. (kaip nustatyta bylos duomenimis – M.), Gytis (kaip nustatyta bylos duomenimis – B.) ir D. (kaip nustatyta bylos duomenimis – Š.). Buvo dar daugiau žmonių. Tada prie nukentėjusiojo pribėgo G. B. ir pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam kumščiais į nugarą, pilvą bei pakaušį. Liudytojas T. H. visą laiką sakė, kad šis bėgtų, bet jis neklausė. D. Š. liepus parodyti, ar ištrynė video, T. H. parodžius, kad nieko nėra, D. Š., paėmęs iš jo rankų telefoną, įsidėjo jį į galinę kišenę ir pasakė, kad telefonas dabar yra jo. Vaikinams nuėjus, liudytojas su draugais nubėgo į „Juodvarnių“ užeigą ir paskambino policijai. Kartu su policijos pareigūnais apvažiuodami apylinkes, rado R. M.. R. M. lyg trenkė T. H. į pakaušį, bet liudytojas tiksliai nematė. Nurodė, kad įvykio aplinkybes geriau atsiminė iš karto po įvykio, tuo metu jas papasakojo teisingiau. Liudytojas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu per atpažinimą atpažino įvykyje buvusius vaikinus - G. B. ir D. Š.: vienas iš vaikinų buvo nedidelio ūgio, lieso kūno sudėjimo, šviesių plaukų, įsidėmėjo jo neįprastas - šiek tiek žvairas akis; D. Š. atpažino iš bruožų, žino, kad buvo šiek tiek aukštesnis už jį, tikrai ne tamsių plaukų, šiek tiek įsidėmėjo veidą, konkrečių bruožų neįsidėmėjo. Kategoriškai gali tvirtinti, kad salėje sėdi tas pats asmuo. Neatsimena tiksliai, ar į pakaušį nukentėjusiajam trenkė G. B., ar R. M.. Žino, kad nukentėjusiajam į nugarą tai tikrai kumščiais trenkė ir spyrė G. B., jis taip pat smūgiavo nukentėjusiajam ir į pilvą. Liudytojas matė bent tris 18 metų amžiaus vaikinus, taip pat buvo bent trys jaunesnio amžiaus asmenys. D. Š., G. B. buvo iš tų jaunesnių jaunuolių. Liudytojas įvykio metu prašė D. Š., kad jie nustotų mušti nukentėjusįjį. Liudytojui bandant eiti ginti T. H., prie liudytojo priėjo bent trys 18 metų vaikinai, kad liudytojui neleistų to daryti. Dar kartą patvirtino, kad G. B. mušė nukentėjusįjį, o D. Š. pagrobė iš T. H. telefoną. Teigia, kad atpažinimo metu suklysta įrašant, kad G. B. atėmė telefoną. Liudytojas nurodė esąs įsitikinęs, kad užpuolimo metu buvo G. B.. Dar parodė atsimenąs, kaip D. Š. šaukė G. B. vardu, šaukė, kad šis nustotų mušti.

Liudytojas R. U. parodė, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. Vasara su N. (kaip nustatyta bylos duomenimis – R.) ir T. H. ėjo valgyti kebabų prie „Juodvarnių“ parduotuvės. Nusipirkę pavalgė. Tada T. H. prie medžių pamatė neblaivų vyrą ir norėjo nufotografuoti. Iš šalia buvusios parduotuvės išėjo G. (kaip nustatyta bylos duomenimis – B.), D. (kaip nustatyta bylos duomenimis – Š.) ir kiti asmenys. R. (kaip nustatyta bylos duomenimis – M.) paklausė, kodėl filmuojamas jo draugas, ir T. H. trenkė kumščiu į pakaušį. G. B. mušė T. H., smūgiuodamas rankomis ir kojomis. Priėjęs D. Š. nukentėjusiajam liepė parodyti, ar T. H. ištrynė video. T. H. parodžius telefoną, D. Š., paėmęs iš jo telefoną, nuėjo. Paskui liudytojas su draugais bėgo kviesti policijos. Važiuodami su policija, rado tik R. M.. Nepamena, į kurias vietas nukentėjusiajam pataikė G. B., gali būti į pilvą, kojas. Galėjo būti apie 4-5 smūgiai. Liudytojui susidarė įspūdis, kad D. Š. turėjo ketinimą atimti telefoną. Nepamena, ar, nukentėjusiajam atidavus telefoną, G. B. vėl pradėjo pastarąjį mušti. D. Š. atpažino pagal šio išvaizdą, veidą: jis buvo tamsesnės odos, juodais plaukais, nemažas, lyg su juodais treningais ir raudonu džemperiu. G. B. buvo su ilgais plaukais, rudos akys. Per kaltinamųjų atpažinimus iš viso jam buvo parodyti šeši asmenys. Įvykio vietoje buvo apie dvylika asmenų.

Liudytojas V. K. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad, patruliuodamas kartu su patruliu A. U. radijo šaukiniu „424“, iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad prie baro „Broliai juodvarniai“, adresu Žemaičių pl. 11A, Kaune, apiplėšti nepilnamečiai, kurie stovi prie to baro ir laukia policijos pareigūnų. Atvykus nurodytu adresu, buvo rasti trys nepilnamečiai vaikai: T. H., N. R. ir R. U.. T. H. pasakė, kad prie jų buvo priėjusi maždaug 8 jaunuolių grupelė, iš kurių du jaunuoliai jį mušė, o trečias pagriebė iš jo rankų telefoną. T. H. sakė, kad jam smūgiai buvo suduoti į petį, į pakaušį, buvo įspirta į nugarą, apibūdino kaip atrodė tie jaunuoliai, kurie jį užpuolė ir sumušė, bei nurodė šių asmenų pasišalinimo kryptį – link Baltijos gatvės. Apie vieną iš užpuolusių asmenų nukentėjusysis su draugais karto sakė, kad to asmens veidas iškraipytas ar kažkaip panašiai. Kartu su nukentėjusiuoju T. H. ir jo draugais važiuojant Baltijos gatve, netoli PC „Maxima“, pastebėjo einantį vyriškį, valgantį dešras, kuris atitiko požymius vieno iš asmenų, apiplėšusių nukentėjusįjį T. H.. Vaikai iš karto nurodė, kad tai tikrai tas pats vyriškis, kuris ką tik prieš tai T. H. sudavė smūgius į petį ir grasino susidoroti. Tiek nukentėjusysis T. H., tiek su juo buvę jo draugai, pasakė, kad šis vyriškis tik trenkė T. H. į petį, tačiau jam į nugarą spyrė ir telefoną iš jo atėmė kiti jaunuoliai, kurie buvo kartu su juo. Sulaikytą vyriškį pristatė į Kauno m. Santakos PK, kur jis save pasivadino R. M., kuris yra Vilijampolės socialinės globos namų globotinis ir tuo metu buvo pabėgęs iš globos namų. Sulaikytasis sakė, kad ne jis, o kiti tą telefoną paėmė, bet jis dalyvavo.

Liudytojas A. U. parodė, kad, patruliuodamas kartu su patruliu V. K. radijo šaukiniu „424“, iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad prie baro „Broliai juodvarniai“, adresu Žemaičių pl. 11A, Kaune, apiplėšti nepilnamečiai. Nuvykus į minėtą vietą, pasitiko trys jaunuoliai. Nukentėjusysis nurodė juos apiplėšusių asmenų požymius: vienas buvo aukštas stambus, kitas aukštesnis už tuos vaikus, kurie buvo, vienas buvo žvairų akių ir vienas atrodė kaip turintis intelekto sutrikimų ar psichiškai neįgalus asmuo. Paminėjo, kad tas neįgalus asmuo nukentėjusiajam trenkė, taip pat kažkuris iš jaunuolių stūmė, kažkuris atėmė mobilųjį telefoną. Pagal nurodytus požymius ieškant minėtų asmenų, važiavo Baltijos g., Apuolės g. Prie Apuolės sankryžos, ties „IKI“ parduotuve, pamatė einantį ir dešreles valgantį asmenį, kurį vaikai nurodė kaip tą, kuris trenkė į petį. Tas vaikinukas buvo iš prieglaudos Apuolės g., kuris atrodė kaip turintis intelekto sutrikimų ar psichiškai neįgalus asmuo. Sulaikytasis patvirtino, kad buvo su draugais, bet nematė, kur jie nuėjo.

Nukentėjusysis T. B. H., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2012-07-15 apie 17-18 val. su draugais N. R. ir R. U. buvo prie stotelės, esančios netoli prie baro „Broliai juodvarniai“, Žemaičių pl., Kaune, rankose turėjo mobilų telefoną. Nukentėjusysis buvo pasitraukęs apie metrą nuo draugų, kai pamatė, kad ateina trys asmenys, kurie kalbėjo apie telefoną. Prie nukentėjusiojo pribėgęs 14 m. vaikinas spyrė nukentėjusiajam į nugarą, bandė trenkti į veidą. Tada priėjęs 16 m. vaikinas pasakė, kad nukentėjusysis turi parodyti savo telefoną. Nukentėjusysis suprato, kad jie veikia bendrai ir nori atimti nukentėjusiojo telefoną. Nukentėjusiajam atsisakius, 14 m. jaunuolis pradėjo trankyti nukentėjusiajam į pakaušį - sudavė ranka 4 kartus. Nukentėjusysis bandė pasišalinti. Tačiau tada priėjo minėtų vaikinų draugas - 24 m., taip pat priėjo ir daugiau tų vaikinų draugų. 24 m. jaunuolis stipriai trenkė nukentėjusiajam kumščiu į pakaušio sritį. Nukentėjusiajam suklupus, 16 m. jaunuolis jam iš rankos išplėšė telefoną „Nokia 500“. Nukentėjusiajam bandant atsikelti, 14 m. vaikinas, kad nukentėjusysis neatsikeltų, pradėjo nukentėjusįjį spardyti keliu į krūtinę, sudavė apie 5-6 kartus. Nukentėjusiojo draugai bandė minėtus vaikinus nuraminti. Po įvykio nukentėjusysis su draugais nubėgo į „Brolių juodvarnių“ barą, prašė kviesti policiją, paaiškindamas, kad iš jo pavogė telefoną ir jį sumušė. Policija atvyko po 5-7 min., sulaikė 24 m. vyrą, kuris nukentėjusiajam trenkė į pakaušį. 14 m. vaikinas buvo nukentėjusiojo sudėjimo, atrodė tokio amžiaus, kaip nukentėjusysis, plaukai buvo šviesūs kaip blondino, bet truputį tamsesni, labai trumpi, beveik plikas. Ant veido nebuvo išskirtinių randų ar tatuiruočių. Vilkėjo bliuzonu ilgom rankovėm „Adidas“, žaliai mėlynais šortais, „Nike“ firmos su raudonais raštais batais. Kitas vaikinas buvo apie 16 m., aukštesnis už nukentėjusįjį, turėjo trumpus, bet ilgesnius negu 14 m. vaikinas plaukus, jie buvo juodi. Jis vilkėjo raudonus marškinėlius trumpom rankovėm. Kelnės buvo treninginės juodos, be raštų. 24 m. vaikinas buvo neblaivus. Dar 3-4 asmenys iš minėtų vaikinų kompanijos stovėjo apspitę nukentėjusiojo draugą N. R., kad šis nieko nedarytų, o draugas R. U. stovėjo šalia nukentėjusiojo. Visi vaikinai buvo pažįstami tarp savęs, nes tarpusavyje kalbėjosi. 14-kos metų jaunuolį matė, kai teko jį atpažinti. Per atpažinimą šis jaunuolis sėdėjo kairėje pusėje. Atėjus į kambarį, kuriame vyko atpažinimas, du ten buvę vaikinai buvo visai nepanašūs į tuos, kurie užpuolė nukentėjusįjį su draugais, o vaikinas iš kairės buvo labai panašus, tik plaukai tamsesni. Nukentėjusysis buvo labai susijaudinęs ir išsigandęs, todėl nenorėjo suklyst, kadangi vaikinas turėjo ilgesnius plaukaus. Iš pradžių policijai pasakė, kad tai šis vaikinas, bet po to persigalvojo ir sakė, kad tai labai panašus, bet ne tas. Vėliau nukentėjusysis pagalvojo ir prisiminė, kad tai tikrai tas vaikinas, bet jau buvo per vėlu. Telefoną nukentėjusiajam padovanojo jo tėtis, telefonas kainavo 565 Lt, buvo pirktas Šiauliuose, „Tele-2“ parduotuvėje, prieš savaitę-pusantros iki vagystės. Po įvykių kai kurių dalykų neatsiminė, kadangi gavo daug smūgių į galvą, dėl ko nukentėjusiajam sutriko atmintis, sukosi galva ir jis jautėsi nelabai gerai. Po įvykio liko mėlynė ant žandikaulio dešinės pusės, ant pakaušio dešinės pusės atsirado gumbas, buvo praskelta galva ir bėgo kraujas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams taip pat pasakojo tiesą, parodymus tvirtina (1 t., b. l. 42).

Ikiteisminio tyrimo pareigūnui nukentėjusysis T. B. H. parodė, kad 2012-07-15 sekmadienį su savo draugais N. R. ir jo pusbroliu R. U. bestovint autobusų sustojime, esančiame Žemaičių plente, prie baro „Broliai juodvarniai“, prie jų priėjo trys jaunuoliai, iš kurių vienas buvo apie 14 metų amžiaus, antras – apie 16 metų amžiaus ir trečias – apie 24 metų amžiaus. Tiems trims jaunuoliams priėjus prie jų, jiems iš paskos tuoj priėjo dar gal 4 jaunuoliai. Kaip suprato, jie visi buvo iš vienos kompanijos ir jie visi tarpusavyje buvo pažįstami. Nukentėjusysis rankose laikė savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 500“. Prie jo priėjęs 16 metų jaunuolis pasakė, kad nukentėjusysis parodytų savo telefoną. Nukentėjusiajam atsisakius, staiga nukentėjusįjį pradėjo mušti 14 metų jaunuolis, įspirdamas į nugarą, suduodamas smūgius kumščiais į pakaušio sritį. Nukentėjusiajam spėjus kažkiek atsitraukti nuo to jaunuolio, staiga pajuto vieną stiprų smūgį vėl į pakaušio sritį nuo 24 metų jaunuolio, po to jis dar jį pastūmė, dėl ko nukentėjusysis nukrito. Tada nukentėjusįjį vėl pradėjo toliau mušti tas 14 metų jaunuolis, suduodamas smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas bei įspirdamas 4 kartus į pilvą, į krūtinės sritį. Tuo metu 16 metų jaunuolis nukentėjusiajam iš rankų staiga išplėšė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 500“ ir nuėjo. Dar sudavęs kelis smūgius, paskui 16 metų jaunuolį, su kuriuo kartu jau nueidinėjo ir visas būrys jų draugų, nuėjo ir 14 metų jaunuolis. Visi tie jaunuoliai nueidinėjo link Baltijos gatvės, tame tarpe ir tas 24 metų jaunuolis, kuris iš jų vienintelis buvo akivaizdžiai girtas. Jaunuoliams pasišalinus, nukentėjusysis su draugais nubėgo į barą „Broliai juodvarniai“. Baro pardavėjas tuoj pat iškvietė policiją. Netrukus atvykus policijos pareigūnų ekipažui, nukentėjusysis kartu su policijos pareigūnais ir savo draugais važiavo į Baltijos gatvę ir iš karto pamatė nueidinėjantį girtą 24 metų jaunuolį. Policijos pareigūnams nurodė, kad tai tikrai tas pats jaunuolis, kuris mušė, kurį atpažino iš bendrų veido bruožų. Policijos pareigūnai nurodytą jaunuolį iš karto sulaikė, kuris prisistatė esantis Renaldas. Sulaikytą jaunuolį policijos pareigūnai nuvežė į Kauno m. Santakos PK, o nukentėjusįjį parvežė namo, kur jis papasakojo tėvams, kas atsitiko. Nurodė, kad nukentėjusįjį užpuolę jaunuoliai atrodė taip: 14 metų amžiaus jaunuolis buvo apie 160 cm ūgio, šviesių, trumpai kirptų plaukų, smulkaus kūno sudėjimo, jo akys buvo žvairos, jis buvo apsirengęs žalios spalvos šortais, šį jaunuolį tikrai atpažintų iš bendrų veido bruožų; antras jaunuolis buvo apie 16 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių, trumpai kirptų plaukų, buvo apsivilkęs raudonos spalvos maikutę, juodomis treningo kelnėmis, šį jaunuolį taip pat atpažintų iš bendrų veido bruožų; trečią 24 metų amžiaus jaunuolį sulaikė policijos pareigūnai (1 t., b. l. 25, 30). Nukentėjusysis patikslino, kad 2012-07-23 jis dalyvavo dviejuose asmens parodymo atpažinti veiksmuose. Pirmo asmens parodymo atpažinti metu jis nurodė, kad iš jam pateiktų atpažinti trijų sėdinčių jaunuolių jis nė vieno neatpažino. Tačiau iš tikrųjų atpažinimo metu, kai tik su tėčiu įėjo į tyrėjo R. G. kabinetą, kur sėdėjo trys asmenys, iš kurių reikėjo atpažinti nukentėjusįjį mušusį asmenį, nukentėjusysis, pamatęs sėdintį iš kairės pusės vaikiną, iš karto jį atpažino, kaip savo prieš tai apklausoje nurodytą 14-tį jaunuolį, kuris daugiausiai ir mušė. Tačiau, pamatęs šį savo užpuoliką, nukentėjusysis labai pasimetė, susijaudino ir bijojo garsiai pasakyti tiesą visiems atpažinime dalyvavusiems asmenis. Tada atpažinimo metu priėjo prie tėčio ir iš to didelio susijaudinimo ir būdamas sutrikęs, jis net tėčiui tyliai pasakė, kad tas iš kairės sėdintis jaunuolis yra labai panašus į jį sumušusį jaunuolį. Tėtis tyliai liepė jam nusiraminti, tačiau nukentėjusysis, iš baimės ir bijodamas suklysti, garsiai visiems atpažinimo procese dalyvaujantiems asmenis pasakė, kad jis nė vieno neatpažįsta. Po atpažinimo, tuoj pat su tėčiu išėjęs iš tyrėjo kabineto į koridorių, maždaug po kelių minučių, praėjus išgąsčiui ir baimei, iš karto tėčiui pasakė, kad atpažinimo metu iš kairės sėdėjęs jaunuolis tikrai yra tas apklausoje nurodytas 14-tis vaikinas, kuris, būtent, daugiausiai nukentėjusįjį ir mušė. Po to tuoj pat buvo antras atpažinimas pas tyrėją kabinete, bet tarp tų jaunuolių tikrai nebuvo asmens, kuris iš rankų pagriebė mobilaus ryšio telefoną. Po šio antro asmens parodymo atpažinti veiksmo, nukentėjusysis iš karto su tėčiu atgal sugrįžo atgal pas tyrėją R. G. į kabinetą ir tyrėjui pasakė, kad pirmo atpažinimo metu iš kairės sėdėjęs jaunuolis tikrai buvo tas jo apklausose apibūdintas 14-tis jaunuolis, kuris daugiausiai mušė, o per atpažinimą nukentėjusysis iš baimės ir pasimetimo neišdrįso to pasakyti (1 t., b. l. 37).

Iš nukentėjusiojo J. M. H. apklausos protokolo matyti, kad 2012-07-15, sekmadienį, apie 19.30 val. namo grįžęs nepilnametis sūnus T. H. pasakė, kad apie 17.30 val. Žemaičių plente, prie baro „Broliai juodvarniai“, autobusų sustojime, jį užpuolė ir sumušė trys nepažįstami jaunuoliai, kurie iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 500“, kurio vertė 565 litai. Sūnus sakė, kad vieną iš jaunuolių, kuris jį mušė atimant iš jo telefoną, jis atpažino važiuodamas kartu su policijos pareigūnais, ir policijos pareigūnai tą jaunuolį sulaikė. Be to, 2012-07-23 jo nepilnametis sūnus T. B. H. pas tyrėją R. G. kabinetą dalyvavo dviejuose asmens parodymo atpažinti veiksmuose. Pirmo asmens atpažinimo metu, su sūnumi kartu užėjus į tyrėjo R. G. kabinetą, kur tuo metu jau sėdėjo trys jaunuoliai, sūnus, pamatęs jaunuolius, labai sutriko, pasimetė, o po to, kai tyrėjas jam paaiškino atpažinimo proceso eigą, sūnus dar pasižiūrėjęs į jam parodytus atpažinti asmenis, priėjo prie jo ir tyliai jam pasakė, kad sėdintis iš kairės jaunuolis yra labai panašus į jo nupasakotą 14-tį jaunuolį, kuris jį daugiausiai mušė. Akivaizdžiai matėsi, kad tuo metu sūnus yra labai išsigandęs, sutrikęs. Jis sūnui tyliai pasakė, kad šis nusiramintų, nesijaudintų. Tada sūnus dar pasižiūrėjęs į prieš jį sėdinčius tris vaikinus, garsiai visiems atpažinimo procese dalyvavusiems asmenims pasakė, kad jis iš prieš jį sėdinčių trijų jaunuolių neatpažįsta nė vieno. Po šio atpažinimo su sūnumi išėjus iš tyrėjo R. G. kabineto į koridorių, maždaug po 2 minučių, sūnui praėjus baimės ir sutrikimo jausmui, sūnus pasakė, kad tas iš kairės sėdėjęs jaunuolis tikrai yra tas jo apibūdintas 14-tis vaikinas, kuris jį labiausiai mušė apiplėšimo metu. Sūnus sakė, kad jis tuo yra tikrai įsitikinęs, tik viso to nepasakė tyrėjui atpažinimo metu, nes buvo labai išsigandęs ir sutrikęs. Po to, po antro asmens parodymo atpažinti veiksmo, J. M. H. iš karto su sūnumi užėjo pas tyrėją R. G. į kabinetą ir apie tai, kas atsitiko sūnui, pasakė tyrėjui (1 t., b. l. 13, 16).

Liudytojas A. S. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad dirba pagal verslo liudijimą ir Šilainių turgavietėje turi prekybinį kioską, kuriame prekiauja panaudotais ir naujais mobilaus ryšio telefonais, jų priedais, remontuoja mobilaus ryšio telefonus, taip pat superka iš asmenų panaudotus mobilaus ryšio telefonus. 2012-07-16 apie 12.00 val. į jo prekybinį kioską Šilainių turgavietėje užėjo apie 16 metų jaunuolis, kuris sakė, kad nori parduoti savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 500“. Jaunuolio paprašė asmens dokumento, tačiau jaunuolis jo neturėjo, todėl išėjo ir vėl grįžo kioską 16.00 val. Antrą kartą atėjęs tas pats jaunuolis pateikė savo asmens tapatybės kortelę ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia 500“. Įsitikinęs asmens tapatybe – pagal dokumentus tai buvo D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo jo norimą parduoti mobilaus ryšio telefoną „Nokia 500“. Matė, kad telefonas yra apynaujis, nes ant ekrano dar buvo plėvelė, veikė. Telefono dokumentus jaunuolis sakė esąs kažkur palikęs. Už telefoną jaunuoliui liudytojas sumokėjo 220 litų, užpildė pirkimo – pardavimo taloną, kuriame įrašė jaunuolio anketinius duomenis: D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) perkamo telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-07-19, ketvirtadienį, apie 16.00 val., šį telefoną prekybiniame kioske nusipirko moteris su dukra už 350 litų.

Liudytojas T. K. parodė, kad su D. Š. yra klasiokai, kitą kaltinamąjį yra matęs Šilainiuose, tačiau su juo nebendrauja. Vasarą, apie 16-17 val. su D. Š. einant pas draugą L., prie žolytės, ant praminto takelio rado telefoną. Telefonas buvo liečiamu ekranu, išjungtas, jo įjungti nebandė. Radę telefoną, pas draugą nebeėjo. Telefono grąžinti savininkui negalvojo, tačiau suprato, kad telefonas svetimas. Radus telefoną, su D. Š. dar neišsiskyrė, kartu vaikštinėjo, išsiskyrė apie 21.30 val. Abu sugalvojo telefoną parduoti ir pinigus pasilikti sau. Telefoną pardavė Šilainių turguje D. Š. vardu, su pastarojo asmens tapatybės kortele. Į parduotuvę D. Š. užėjo vienas, liudytojas laukė lauke. Už telefoną D. Š. gavo 100-150 Lt. Pinigus išleido bendrai. Kaltinamojo G. B. nebuvo sutikę nei tą dieną, nei tada, kai pardavė telefoną.

Liudytojas A. K. parodė, kad G. B. pažįsta, o D. Š. yra matęs. Su G. B. jis buvo kartu liepos 15, 16, 17 dienomis, su juo bei kitais draugais sėdėdavo stadione. Taip būdavo ne kiekvieną dieną, bet dažniausiai G. B. liudytojui apie 12 val. paskambindavo, ir jie susitikdavo lauke. Neatsimena, kur buvo prieš metus laiko - birželio 15 d. ir 10 d., tačiau atsimena jo nurodytas anksčiau dienas, nes liepos dvidešimt kažkelintą dieną jis buvo kviestas apklausai į policiją. Minėtu metu buvo jo gimtadienis, ir jis atsimena, ką veikė prieš jį, tai yra, gal tris dienas – nuo 15 d. iki 17 d. planavo jo gimtadienį – susirinkdavo kieme visi draugai ir planuodavo, taip pat dar žaisdavo krepšinį ar kažką kitą. Lauke su draugais būdavo nuo ryto iki vakaro, grįždavo namo 15 minučių pavalgyti ir vėl išeidavo į lauką. Gimtadienį šventė liepos 17 dieną, tai yra tą pačią dieną, kaip ir jo gimimo diena, gal nuo 17 val. iki kitos dienos – liepos 18 d. – 12 val. Kvietė visus draugus, dalyvavo 17 draugų. Taip pat nurodė, kad gimtadienio šventimo datą galėjo ir sumaišyti ir gimtadienį galėjo švęsti liepos 16 d. Nurodo, kad nelabai pamena, kas buvo prieš metus laiko. Žino, kad G. B. visą laiką nešioja akinius, mano, kad pastarajam gal blogai su regėjimu. Parodė, kad D. Š. – iš matymo pažįstamas, sveikindavosi su visais liudytojo draugais. Nuodo, kad G. B. pažįsta D. Š., liudytojui su G. B. būnant lauke, D. Š. prieidavo, pasisveikindavo.

2012-07-30 Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad liudytojas R. U. atpažįsta G. B., kaip asmenį, kuris 2012-07-15 sumušė T. H., kurį liudytojas savo apklausoje įvardino 14-likmečiu vaikinu. Liudytojas G. B. atpažįsta iš veido, akių, plaukų, antakių (1 t., b. l. 71).

2012-09-13 Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad liudytojas R. U. atpažįsta D. Š. kaip asmenį, kuris iš T. H. rankų pagrobė T. H. mobilaus ryšio telefoną, tačiau jo nemušė. Liudytojas vaikiną atpažįsta iš bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 76).

2012-09-13 Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad liudytojas N. R. atpažįsta D. Š., kaip asmenį, kuris iš T. H. rankų pagriebė T. H. mobilaus ryšio telefoną, tačiau jo nemušė (1 t., b. l. 80).

2012-07-30 Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad liudytojas N. R. atpažįsta G. B., kaip asmenį, kuris 2012-07-15 iš T. H. pagrobė jo mobilaus ryšio telefoną. Liudytojas vaikiną atpažįsta iš plaukų, akių ir kūno sudėjimo (1 t., b. l. 67).

2013-02-05 Kauno apylinkės teismo nutartimi R. M., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., taikyta priverčiamoji medicinos priemonė už tai, kad jis 2012-07-16 apie 17.30 val. autobusų stotelėje, esančioje prie baro „Broliai juodvarniai“, Žemaičių plente, Kaune, veikdamas kartu su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, panaudodamas fizinį smurtą, t. y., suduodamas nepilnamečiui T. B. H. vieną smūgį į pakaušį, o kitam asmeniui sudavus nepilnamečiui T. B. H. ne mažiau keturių smūgių kumščiais į galvą bei ne mažiau keturis kartus įspyrus į įvairias kūno vietas, taip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, antras asmuo iš nepilnamečio T. B. H. rankos pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 500“, tuo nukentėjusiajam J. M. H. padarant 565 Lt turtinę žalą (2 t., b. l. 146).

Nors kaltinamieji G. B. ir D. Š. neprisipažino padarę nusikaltimą, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo T. B. H. parodymais, kuris iki įvykio su kaltinamaisiais nebuvo pažįstamas, taigi ir neturėjo jokių nesutarimų su kaltinamaisiais, dėl kurių būtų norėjęs kaltinamuosius apkalbėti. Nukentėjusysis T. B. H. parodė, kad jam į pakaušį trenkė 24 metų jaunuolis, 14 m. vaikinas spyrė nukentėjusiajam į nugarą, krūtinę, sudavė kumščiu į pakaušį, tuo tarpu 16 m. vaikinas reikalavo, kad nukentėjusysis parodytų savo telefoną „Nokia 500“ bei jį išplėšė nukentėjusiajam iš rankos. Nors ikiteisminio tyrimo metu atliktuose Asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis T. B. H. neatpažino nė vieno iš kaltinamųjų, tačiau nukentėjusysis T. B. H. vėliau paaiškino, kad atliekamo procesinio veiksmo metu, pamatęs tarp kitų asmenų kaltinamąjį G. B., tai yra asmenį, kuris nukentėjusįjį daugiausia mušė, nukentėjusysis labai pasimetė, susijaudino ir bijojo garsiai pasakyti, kad šį asmenį atpažįsta. Ir veikiamas didelio jaudulio, streso, dėl ko nukentėjusysis T. B. H. taipogi bijojo ir suklysti, visiems šiame veiksme dalyvavusiems asmenims pasakė, kad neatpažįsta nieko. Tačiau išėjus su tėvu į koridorių, taigi jau nebūdamas jį jaudinančioje aplinkoje, apsiraminęs, nukentėjusysis T. B. H. iš karto apie tai pasisakė savo tėvui J. M. H. ir po tuoj pat įvykusio antro parodymo atpažinti nukentėjusysis T. B. H. kartu su tėčiu iš karto nuėjo pas tyrėją bei išdėstė, kas įvyko pirmo procesinio veiksmo – parodymo atpažinti – metu. Šias nukentėjusiojo aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis J. M. H. (T. B. H. tėvas). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra logiški ir visiškai suprantami, nukentėjusiajam T. B. H. vėl pamačius vieną iš savo užpuolikų bei susijaudinus, vėl prisiminus skaudų įvykį.

Nors liudytojas T. K. bandė patvirtinti kaltinamojo D. Š. versiją, kad nusikaltimo metu kaltinamasis buvo su liudytoju, eidami pro nusikaltimo vietą, rado svetimą telefoną, kurį kitą dieną pardavė Šilainių turguje telefonų supirktuvėje, tačiau kaltinamojo ir liudytojo parodymai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, be to, yra prieštaraujantys ir tarpusavyje: kaltinamasis D. Š. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad telefoną rado ant žolytės, prie pat praminto pro barą „Broliai juodvarniai“ takelio, liudytojas T. K. – ant praminto takelio; kaltinamasis D. Š. nurodė, kad telefonas buvo išjungtas, jis su liudytoju įjungė ir pamatė, kad telefonas veikia, liudytojas T. K. paaiškino, kad telefonas buvo išjungtas, jo įjungti net nebandė; vėliau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad to įvykio aplinkybes geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtino, kad rastas telefonas buvo įjungtas, todėl jį išjungė. Sunkiai įtikimas kaltinamojo D. Š. bei liudytojo T. K. teiginys, kad tuo metu jie ėjo pas draugą, tačiau, kai rado telefoną, pas draugą nebeėjo, nors, jų parodymais, abu dar visą vakarą praleido kartu. Prieštaraujantys nustatytoms bylos aplinkybėms yra ir kaltinamojo D. Š. parodymai, kad, radus telefoną, prie baro „Broliai juodvarniai“ jie sutiko R. M., kai tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad R. M. policijos pareigūnų buvo sulaikytas gana toli nuo tos vietos – einantis Baltijos gatve, netoli Apuolės gatvės sankryžos.

Liudytojas A. K. bandė patvirtinti kaltinamojo G. B. versiją, kad nusikaltimo metu jie buvo kartu. Tačiau ir šio kaltinamojo bei liudytojo parodymai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, be to, yra prieštaraujantys ir tarpusavyje: kaltinamasis G. B. nurodė, kad 2012-07-15 nuo 12 val. iki 16 val. su draugais „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos stadione žaidė krepšinį, vaikščiojo su draugais aplink mokyklą, buvo nuėję į parduotuvę „Taupyk“, kuri yra prie devynaukščio, netoli Apuolės g., buvo su A. K., vaikinai, su kuriais jis su draugu žaidė krepšinį, buvo jiems nepažįstami, jis su A. K. prie jų prisijungė pažaisti; paaiškino, kad prisiminė tas dienas, nes laukė liepos 17 d. draugo gimtadienio. Liudytojas A. K. parodė, kad su G. B. jis kartu buvo liepos 15, 16, 17 dienomis, su juo bei kitais draugais sėdėdavo stadione; kadangi minėtu metu buvo jo gimtadienis, jis atsimena, ką veikė prieš jį, tai yra, gal tris dienas – nuo liepos 15 d. iki 17 d. su draugais planavo jo (liudytojo A. K.) gimtadienį – susirinkdavo kieme visi draugai ir planuodavo, taip pat dar žaisdavo krepšinį ar kažką kitą; gimtadienį šventė liepos 17 dieną, tai yra gimimo dieną, iki kitos dienos – liepos 18 d. – 12 val. Vėliau paaiškino, kad gimtadienio šventimo datą galėjo ir sumaišyti ir gimtadienį galėjo švęsti liepos 16 d. Taigi, kaip matyti iš šių asmenų parodymų, jie gana skirtingai atsiminė, kur buvo ir ką veikė liepos 15 d., be to, nors abiejų teigimu, jie labai gerai atsiminė būtent nusikaltimo padarymo dieną, tačiau kaltinamasis G. B. negalėjo prisiminti kuri savaitės diena tai buvo, kokį, jo teigimu, įdomų filmą žiūrėjo, tariamai tik gerai atsimindamas, kad nusikaltimo metu jis buvo su draugais, o liudytojas A. K. nesugebėjo net atsiminti tikslaus savo gimtadienio šventimo laiko, vėliau pridurdamas, kad nelabai pamena, kas buvo prieš metus laiko. Todėl teismas nesiremia ir šio liudytojo parodymais, laikydamas, kad A. K., būdamas kaltinamojo G. B. draugas, yra suinteresuotas draugo likimu, todėl savo parodymais stengiasi padėti savo draugui G. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Kartu teismas laiko suprantama, kad liudytojas A. K. galėjo ir klysti, nupasakodamas metų senumo įvykius.

Kaltinamojo įstatyminė atstovė J. K. parodė, kad sūnų gali charakterizuoti kaip normaliai augantį, judrų paauglį, su kuriuo būna visko – ir teigiamo, ir neigiamo. Kaip savo vaiką gali charakterizuoti gerai: jis jai padeda, kai ji dirba, prižiūri broliuką, sutvarko kambarius, mokinasi, nors pritingi. Naujoje mokykloje nėra problemų. Ji administracine tvarka nebausta. Su policija reikalų dėl sūnaus neturėjo, dabar pirmas kartas. Sūnus gimė su sveikom akim. Būnant 2 metų, staiga sužvairavo akys. Jis visada nešioja akinius, nes su jais nesimato žvairumo, o dėl to sūnus labai kompleksuoja. Tačiau mato sūnus ir be akinių.

Kaltinamasis D. Š. padarė vieną apysunkį tyčinį smurtinį baigtą nusikaltimą nuosavybei, neteistas, administracine tvarka nebaustas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, nebuvo įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą ar į policijos profilaktinę įskaitą, (duomenys neskelbtini) mokyklos 2012-12-13 charakteristikoje nurodoma, kad pamokų metu mokinys elgiasi patenkinamai, dažnai vėluoja į pamokas arba neateina į pirmą ar antrą pamoką, su klasės draugais nekonfliktuoja, stengiasi su visais sutarti draugiškai, yra uždaro būdo, klasės ir mokyklos renginiuose dalyvauja nenoriai, į mokyklą ateina tvarkingai apsirengęs, turi mokymosi priemones, tėvai sūnaus mokymusi rūpinasi (2 t., b. l. 70), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-12-06 duomenimis, D. Š. bei R. Š. šeima į socialinės rizikos grupės šeimų apskaitą neįrašyta.