Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai B. L., jos atstovei advokatei Astai Jakštienei, institucijos, surašiusios administracinį nusižengimo protokolą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotam atstovui Žydrūnui Kumpiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. 2, Mažeikiai, skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2020 m. liepos 15 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. liepos 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus (toliau – Tarnyba) vedėjas Z. Š., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. L., priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-847-2020, kuriuo konstatavo, jog 2019 m. spalio 23 d. 11.30 val. Mažeikių r. sav., Mažeikiai, (duomenys neskelbtini) g. 2 žemės savininkė B. L., vykdydama ūkinę veiklą už privatizuotų žemės sklypų ribų (namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. 6130/0021:321) ribos nustatytos kadastriniais matavimais) pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes faktiškai naudojama teritorija (aptverta tvoromis) yra už privatizuotų sklypo ribų laisvoje miesto fondo žemėje. Tokiais veiksmais B. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 300 Eur bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. L. pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, jog ji įsigijo žemės sklypą su statiniais 2004 m. balandžio 27 d., o kadastriniai matavimai sklypui buvo atlikti dar prieš įsigyjant turtą – 2004 m. kovo 1 d. Pareiškėjai nuosavybės teise įsigijus žemės sklypą, tvora valstybinės žemės teritorijoje, kuri žymima Situacijos schemoje tarp posūkio taškų 1-8, ūkinis pastatas, įvažiavimas, vartai, varteliai jau buvo pastatyti, tad nėra B. L. tyčios ir kaltės. Ši tvora skyrė pareiškėjos žemės sklypą nuo likusios Mažeikių rajono savivaldybės valdomos apleistos teritorijos ir negyvenamųjų namų su ūkiniais pastatais teritorijos. Ūkinis pastatas buvo pastatytas pagal 1989 metu projektą, kuriam 1989 m. birželio 9 d. buvo išduotas leidimas Nr. 91 statybos darbams vykdyti. Šalia ūkinio pastato stovi valstybei priklausantis garažas (Situacijos plane pažymėtas 1A, kadastro Nr. 613/0021:306), kuri valdo UAB „Mažeikių šilumos tinklai“. 2014-2015 metais UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ keitė šilumos vamzdžius šilumai tiekti į greta esančius individualius gyvenamuosius namus ir dėl to iškasė Situacijos schemoje pažymėtą įvažiavimo kelią, kurį po vamzdžių pakeitimo išbetonavo. Pareiškėja neužsakė nurodytų UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ darbų įrengiant įvažiavimo kelią, tad negali būti atsakinga už įvažiavimo kelio išbetonavimą. Tvora ir ūkinis pastatas nėra perdaryti ar kažkaip kitaip pakeitę savo lokalios padėties nuo tos dienos, kada pareiškėja įgijo žemės sklypą. Valstybinės žemės teritorija (apie 48 kv. m. ploto) prie pietinės sklypo dalies, Situacijos schemoje pažymėtos tarp posūkio taškų 9-14, yra atskirta kaimyniniuose žemės sklypuose įrengtomis tvoromis bei greta stovinčiais ūkiniais pastatais, tad pareiškėja nėra jų savavališkai užėmusi. Pažymime, kad pareiškėja neįrengė jokių papildomų tvorų dėl minėtos teritorijos atskyrimo ar kitokio jos atribojimo ar užvaldymo. Valstybinės žemės dalis pareiškėja prižiūri, kad jos nebūtų apleistos, kad jose neaugtų piktžolės, iš jų nesklistų piktžolių sėklos, dėl šių pareiškėjos veiksmų valstybinės žemės dalims žala nėra daroma. Vartai, varteliai buvo įrengti prieš pareiškėjai įsigyjant žemės sklypą, dėl labai prastos būklės pareiškėja juos restauravo. Pareiškėja nieko savavališkai neatliko, tvoros, ūkinio pastato ribų nekeitė nuo pat žemės sklypo įsigijimo, o byloje nėra jokių duomenų, kad privatus asmuo ar Mažeikių savivaldybės administracija būtų ją įpareigojusi keisti tvoros ribas pagal žemės sklypo ribas. Net ir konstatavus, jog buvo padarytas nusižengimas, pareiškėja prašo administracinės nuobaudos neskirti arba jai skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, atsižvelgiant į tai, kad visi veiksmai, kurių pagrindu pareiškėja yra kaltinama valstybinės žemės užėmimu, buvo atlikti dar iki 2004 m. balandžio 27 d., kada pareiškėja įgijo žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti pripažinta ir ta aplinkybė, kad pareiškėja savo jėgomis ir sąskaita prižiūrėjo apleistus valstybinės žemės plotus, pjovė juose žolę, neleido augti krūmynams ir pan. Taip pat, Tarnybai pradėjus patikrinimą, pareiškėja pradėjo tvarkytis dokumentus ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. Al-1349 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo" suteikė pareiškėjai teisę įsigyti valstybinės žemės teritoriją prie pietinės Žemės sklypo dalies. Tarnyba neturėjo teisės priimti anoniminio telefoninio skundo dėl netinkamo valstybinės žemės naudojimo, nes toks skundas pagal teisės aktus turėjo būti paduotas tik raštu (ne telefonu).

Teismo posėdžio metu B. L. paaiškino, jog 2019 m. spalio 23 d. pas ją atvyko iš Tarnybos dvi darbuotojos patikrinti žemės sklypo, nes yra gautas anoniminis skundas. Darbuotojos fotografavo, apžiūrinėjo sklypą. Vėliau Tarnyba nurodė, jog ji pažeidė ANK 110 straipsnio 1 dalį dėl savavališko žemės naudojimo. Ji neužtvėrė tvoros, tik atnaujino tvoras, vartus, ji niekam nepadarė žalos, nėra pateikti įrodymai, jog tai yra valstybinė žemė. Ji naudojasi tik tokiu sklypu, kaip jai priklauso. Nėra įžengusi į gretimą sklypą, bet ten pjauna žolę, kad neplistų piktžolės. Ji nėra įvažiavimo užėmusi, vartai yra atviri, gali bet kas pravažiuoti.

Teismo posėdžio metu B. L. atstovė advokatė Asta Jakštienė papildomai paaiškino, jog atsakomybė už svetimos žemės naudojimą nėra taikoma. Jei yra įrengti vartai, varteliai, kurie yra atviri, tai nėra laikoma svetimos žemės užėmimu. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kad vartai ir varteliai buvo uždaryti, tad tretiesiems asmenims patekimas į užtvertą sritį nėra apribotas. Nutarimas negali būti grindžiamas prielaidomis, tad visos abejonės turi būti aiškinamos atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Teismo posėdžio metu protokolą surašiusios institucijos atstovas nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 2, Mažeikiai, šiaurinėje pusėje nėra jokio suformuoto sklypo, tai yra laisva valstybinė žemė, pareiškėja neturėjo teisės užimti šio sklypo. Nutarimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas objektyvus, teisingas ir teisėtas, prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš administracinio nusižengimo byloje surinktos medžiagos nustatyta, kad B. L. 2020 m. birželio 17 d. 11.25 val. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad ji 2019 m. spalio 23 11.30 val. Mažeikių r. sav., Mažeikiai, (duomenys neskelbtini) g. 2, būdama žemės savininkė, vykdė ūkinę veiklą už privatizuotų žemės sklypų ribų (namų valdos žemės sklypo kadastro Nr. 6130/0021:321 ribos nustatytos kadastriniais matavimais) ir pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes faktiškai naudojama teritorija (aptverta tvoromis) yra už privatizuotų sklypo ribų laisvoje miesto fondo žemėje. Protokolo pagrindu 2020 m. liepos 15 d. buvo surašytas nutarimas, kuriuo B. L. paskirta 300 Eur bauda.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepa-žeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą.

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Taikant teisinę atsakomybę už padarytą nusižengimą, asmens veikoje privaloma nustatyti inkriminuojamo nusižengimo sudėtį, kuriai būtini keturi požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė; jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formalioji, užtenka vien pažeidimo fakto, nežiūrint į tai, ar atsirado žalingos pasekmės (trukdymas patekti į sklypą ir pan.), ar ne. Administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti savavališko žemės, miško, vandens telkinių užėmimo faktą. Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-2013).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. spalio 28 d. Tarnyba atliko patikrinimą objekte – B. L. valdomame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 2, Mažeikiai, kurio plotas 0,0596 ha, sklypo kadastro numeris 6130/0021:321, unikalus numeris 4400-0253-3335. Patikrinimo akte konstatuota, jog namų valdos žemės sklypas yra aptvertas tvoromis, į aptvertą teritoriją patenka ir laisva valstybinė žemė greta privatizuotų ribų. Tvoromis aptvertoje teritorijoje, laisvoje valstybinėje žemėje yra betonuotas įvažiavimas, besitęsiantis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki pastato – ūkinio pastato. Situacijos schemoje, esančioje prie patikrinimo akto, pastebėta, jog teritorija (apie 490 kv. m. ploto) tarp posūkio kampų 1-8, greta sklypo šiaurinės dalies tvoromis aptverta laisva valstybinė žemė, kurioje įrengti vartai ir varteliai, betonine danga dengtas įvažiavimas, pastatytas ūkinis pastatas, įrengtas gazonas; teritorija (apie 48 kv. m. ploto) prie pietinės sklypo dalies tarp posūkio kampų 9-14 naudojama daržui.

B. L. skunde nurodė, jog nuosavybės teise įsigijus žemės sklypą, tvora valstybinės žemės teritorijoje, kuri žymima Situacijos schemoje tarp posūkio taškų 1-8, ūkinis pastatas, įvažiavimas, vartai, varteliai jau buvo pastatyti, ji tik atnaujino tvorą, tad nėra jos tyčios ir kaltės.

ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, todėl privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019). Aiškindamas užėmimo sąvoką Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio (atitinka ANK 110 straipsnį) prasme Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008).

Iš nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (b. l. 19-31) nustatyta, jog B. L. įsigijo žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) g. 2, Mažeikiai, 2004 m. balandžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Iš kadastrinių matavimų byloje esančio žemės sklypo plano (b. l. 24) matyti, jog kadastrinių matavimų atlikimo metu (2004 m. kovo 3 d.) tvora buvo nuo 2 iki 8 taškų, tarp 8-10 taškų buvo praėjimas, tarp taškų 13-1 – pravažiavimas, šiaurinėje sklypo pusėje pažymėta tinklinė tvora. 2019 m. spalio 23 d., atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. 6130/0021:321), esančio (duomenys neskelbtini) g. 2, Mažeikių m., naudojimo patikrinimą vietoje, buvo nustatyta bei Situacijos schemoje (b. l. 35) užfiksuota (pažymėta), kad tvora užtverta tarp taškų nuo 2-8 ir tarp taškų 9-14. Pažymėtina, jog B. L. protokolas buvo surašytas dėl šiomis tvoromis aptvertos teritorijos savavališko užėmimo, o ne dėl vartų, vartelių ar ūkinio pastato statybos ar betonuoto įvažiavimo įrengimo, nes ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas yra siejamas tik su savavališku svetimos teritorijos užėmimu, o šio fakto B. L. neneigė, ji neginčijo byloje surinktų duomenų, jog pietinėje sklypo pusėje esantį valstybinės žemės sklypo plotą naudojo daržui, o šiaurinėje sklypo pusėje esantį plotą taip pat naudojo savo reikmėms. Medinės tvoros, esančios Situacijos schemoje tarp taškų 2-8, žemės sklypo įsigijimo metu nebuvo ir ji buvo pastatyta B. L., todėl jos paaiškinimas, jog tvora buvo turto įsigijimo metu, neatitinka byloje surinktų duomenų. Pažymėtina, jog vienas iš bendrųjų teisės principų yra ex injuria jus non oritur, kuris reiškia, jog neteisės pagrindu teisė neatsiranda, tad netgi jei žemės sklypo buvusi savininkė buvo savavališkai užėmusi valstybinės žemės dalį, ši savavališkai užimta dalis negali būti teisėtai valdoma B. L..

B. L. taip pat paaiškino, jog ji nėra savavališkai užėmusi valstybinės žemės sklypų, nes vartai nuolat yra atverti, bet kas gali netrukdomai praeiti, be to ji prižiūri apleistus valstybinės žemės sklypus, kad neplistų piktžolės. Teismų praktikoje išaiškinta, jog pagrindinis kriterijus, sprendžiant ar yra kaltininko veikoje objektyviosios pusės požymis užėmimas ar ne, yra tai, kaip laisvai valstybine žeme gali naudotis bet kuris kitas visuomenės narys. Žemės užėmimu laikomi tokie atvejai, kai kaltininkas sudaro objektyvias kliūtis, dėl kurių akivaizdžiai fiziškai ribojama galimybė, trukdoma laisvai šia žeme naudotis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019 išaiškino, jog jei valstybinės žemės plotas yra sukultūrintas, šienaujamas, bet kuris asmuo, būdamas šalia tokio žemės sklypo, turi aiškiai suvokti, kad jis yra privatus, todėl šiuo žemės sklypu naudotis (eiti, važiuoti, būti šioje žemėje ar pan.) be savininko sutikimo negalima. <...> į užėmimo sąvoką patenka ir medžių ar krūmų sodinimas, kai savininkas be papildomų pastangų ar derybų su juos pasodinusiu asmeniu negali laisvai naudotis savo nuosavybe, kartu tokie veiksmai parodo kitiems žmonėms, kad užvaldytas žemės plotas yra kažkieno naudojamas ir kažkam priklauso. <...> Pagal teismų praktiką savavališkas žemės užėmimas konstatuojamas ne tik tada, kai žemė užtveriama tvora ar kitu būdu ir į ją nebegali patekti sklypo savininkas ir kiti asmenys, bet ir tada, kai tokia žemė yra užimama kitokiu būdu, pvz., ji apariama, užsėjama ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-1330/2010, N575-362/2012).

Viešai prieinamoje „Google Street View“ žemėlapių programoje įvedus adresą „(duomenys neskelbtini) g. 2, Mažeikiai“, 2012 m. užfiksuotame vaizde aiškiai matyti, jog sklypo vartai yra uždaryti, vadinasi, vartai ne visada yra atviri ir patekimas pašaliniams asmenims į sklypą yra ribotas. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog B. L. valstybinėje žemėje užtvėrė tvorą, atnaujino vartus, pjovė veją, įrengė daržą, nors ir suvokė, jog žemė jai nepriklauso. Atsižvelgiant į teismų praktikos išaiškinimus, šie veiksmai laikytini savavališku žemės užėmimu, todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju buvo tinkamai nustatyti visi ANK 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėties elementai, įskaitant ir nusižengimą padariusios B. L. kaltę bei tyčią. Administracinės nuobaudos skyrimui jokios įtakos neturi tai, kokiu būdu institucija, turinti teisę surašyti protokolą, sužinojo apie nusižengimą – ar tai buvo anoniminis pranešimas, ar pateiktas kitokiu būdu.

ANK nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

ANK 110 straipsnio 1 dalis numato, jog savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Tarnyba surašydama 2020 m. liepos 15 d. nutarimą tinkamai nustatė, jog nėra B. L. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Tokiu atveju B. L. turėjo būti paskirta bauda pagal minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, tačiau buvo paskirta minimali nuobauda – 300 Eur.

Nors B. L. prašo sumažinti paskirtą baudą, teismas pažymi, jog administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Pažeidimą padaręs asmuo turi patirti tam tikras neigiamas pasekmes ir vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. B. L. buvo paskirta minimali nuobauda, t. y. švelnesnė nuobauda nei baudų vidurkis, tad dar labiau švelninti paskirtos nuobaudos šiuo atveju nėra pagrindo, tuo labiau, jog pažeidimai nėra pašalinti.

Pažymėtina, jog ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatos suteikia teisę kreiptis dėl paskirtos baudos išdėstymo per laikotarpį iki dvejų metų, pateikiant prašymą Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Išanalizavus bylos duomenis, atsižvelgus į nusižengimo pobūdį, į nusižengimą padariusio asmens asmenybę, atsižvelgus į tai, jog B. L. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalies nuostatas buvo skirta minimali bauda (300 Eur), teismas sprendžia, jog administracinė nuobauda paskirta ir individualizuota tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog 2020 m. liepos 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus nutarimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu – teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 641, 642 straipsniais,

nutaria:

netenkinti B. L. skundo.

Palikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2020 m. liepos 15 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-847-2020, nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.