Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

dalyvaujant pareiškėjos mažosios bendrijos Ingos Gruzdienės sveikatos priežiūros centras atstovui advokato padėjėjui Viliui Vismantui,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ atstovei Mildai Kalinauskaitei,

2017 m. rugpjūčio 28 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos Ingos Gruzdienės sveikatos priežiūros centras patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. M., uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“, U. P.-M., uždarajai akcinei bendrovei „Elpekas“, uždarajai akcinei bendrovei „Riweide“, M. M., E. M., A. P., R. P., V. S. dėl leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kiti tretieji suinteresuoti asmenys ar jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalimi byla nagrinėta iš esmės šioms administracinės bylos proceso šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-11-24 leidimo įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje Nr. 881N/16-1 teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Skundžiamu leidimu nurodyta, kad: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija leidžia reklaminės veiklos subjektui V. M., veikiančiam pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, įrengti išorinę reklamą, atitinkančią galiojančių teises aktų, reglamentuojančių reklaminę veiklą, reikalavimus; reklamos adresas – (duomenys neskelbtini); reklamos įrenginių reglamentavimo vieta (zona) – SN2; reklamos plotas (kv. m) – 3,77; reklamos tipas – iškaba, plokštumų skaičius – 11; projekto numeris ir data – 2016; objekto ar teritorijos, kurioje įrengta reklama, priklausomybė – ne savivaldybei priklausantis arba pasitikėjimo teise valdomas objektas. Taip pat nurodyta, jog: leidimas negali būti perduotas kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims; reklaminės veiklos subjektams, pažeidusiems Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teise aktų bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintų nuostatų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto tvarkos aprašo reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta atsakomybė; leidimas galioja nuo 2016-11-28 iki 2021-11-27; vietinė rinkliava sumokėta – 29 Eur, mokėjimo data – 2016-11-18. Skundžiamą leidimą pasirašė Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus atsakingas darbuotojas vyriausiasis specialistas D. J.

Reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę ir reklamos naudojimo priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus nustato Reklamos įstatymas (1 straipsnio 2 dalis). Išorinės reklamos įrengimo reikalavimus nustato Reklamos įstatymo 12 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išorinės reklamos įrengimo taisykles, kuriose nustatomi išorinės reklamos įrengimo reikalavimai, leidimų išdavimo tvarka ir jų galiojimo terminai, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija, vadovaudamasi Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, išduoda leidimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą.

Išorinės reklamos įrengimo reikalavimus, leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo, atsisakymo juos išduoti, leidimų galiojimo sustabdymo, leidimų galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką, savivaldybių, kurių teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomųjų institucijų įgaliojimus ir reklaminės veiklos subjektų, turinčių leidimus, teises ir pareigas nustato Išorinės reklamos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-07-30 įsakymu Nr. 4-670 (1 punktas). Taisyklių 13 punktas nustato, jog leidimus, vadovaudamasi Reklamos įstatymu ir Taisyklėmis, išduoda, sustabdo jų galiojimą, leidimų galiojimo sustabdymą ir leidimų galiojimą panaikina leidimą išduodanti institucija. Taisyklių 14.4 punktas nustato, jog leidimą išduodanti institucija taip pat tvirtina leidimų išdavimo tvarkos aprašą.

Leidimų išorinei reklamai įrengti bendruosius reikalavimus Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nustato Leidimų įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje registravimo, išdavimo, atsisakymo juos išduoti, leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Administracijos direktoriaus 2016-01-19 sakymu Nr. AD1-172. Šiuo įsakymu taip pat patvirtintos Paraiškos išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje forma, Paraiškos išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje turimo leidimo pagrindu forma bei Leidimo įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje forma.

Dėl bendrasavininkių sutikimo

Pirmiausia byloje ginčas kyla dėl to, ar ginčijamam leidimui išduoti turėjo būti gautas ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens sutikimo; tuo atveju, kai reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų, – neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Taisyklių 15.2 punktas nustato, jog pareiškėjas leidimą išduodančiai institucijai per atstumą, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar tiesiogiai turi pateikti dokumentus, patvirtinančius žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens sutikimą, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pats yra šių objektų savininkas; jeigu išorinė reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų, – butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Administracijos direktoriaus 2016-01-19 įsakymu Nr. AD1-172 patvirtintos Paraiškos išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje formos skilties „Pridedami privalomi dokumentai“ 1 punktą turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, nuosavybės teisę ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens sutikimą, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pats yra šių objektų savininkas; jeigu išorinė reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų – butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip.

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), Butų (patalpų) sąrašas pastate (duomenys neskelbtini)) ginčo pastatui (duomenys neskelbtini), nustatytas turto administratorius UAB „Vitės valdos“, nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas – sudaryta 2015-07-08 Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Ginčo pastate esantys butai ir kitos patalpos (iš viso – 9), nuosavybės teise priklauso: V. M. ir U. P. – M. (bendrąja jungtine nuosavybe dvi negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), MB Ingos Gruzdienės sveikatos priežiūros centrui (negyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini)), UAB „Elpekas“ (negyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini)), UAB „Riweide“ (negyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini)), R. P. (butas S(duomenys neskelbtini)), V. S. (butas (duomenys neskelbtini)), A. P. (butas (duomenys neskelbtini)), E. M. ir M. M. (bendrąja jungtine nuosavybe butas (duomenys neskelbtini)).

Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Pagal byloje pateiktą UAB „Vitės valdos“ 2015-09-28 daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų sąrašą Nr. 224 išorinės sienos – silikatinių blokelių mūras, apšiltintas akmens vata, dalis plokštumų stiklo ir aliuminio konstrukcijos, priskiriama bendrajai nuosavybei. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. 2016-11-15 Administracijai pateikė 2016-08-03 paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje (reg. Nr. RS-3713). Pagal šią paraišką ir prie jos pridedamą UAB „Atsis“ parengtą išorinės reklamos projektą matyti, jog išorinė reklama – iškaba „Airmatic.lt pneumatinės pakabos dalys įrengiama ant pastato (duomenys neskelbtini), išorinės fasadinės sienos, tarp pirmo ir antro aukšto langų.

Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti; daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių; pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pavyzdinė Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-12-04 įsakymu Nr. D1-1047.

Byloje pateikta 2015-07-08 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (toliau – ir Ginčo jungtinės veiklos sutartis), sudaryta tarp ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkų, kurią pasirašė: UAB „Elpekas“ (negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), savininkas bei pasirašymo metu buvęs negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkas), K. G. (pasirašymo metu buvusi negyvenamosios patalpos adresu S. (duomenys neskelbtini) savininkė), R. P. (buto (duomenys neskelbtini) savininkė), V. S. (buto S. (duomenys neskelbtini) savininkas), A. P. (buto (duomenys neskelbtini) savininkas), E. M. (buto (duomenys neskelbtini) savininkė – bendroji jungtinė nuosavybės teisė su M. M.). Pagal šios sutarties 2 punktą sutarties tikslas – nesiekiant pelno valdyti, naudoti, prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektus. Šios sutarties 3 punktu nustatyta, kad sutarties dalykas yra bendrojo naudojimo objektai – įskaitant išorines sienas (3.1 punktas). Šios sutarties 6 punktu ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkai įgaliojo UAB „Elpekas“ direktorių T. P., išrinktą patalpų savininkų susirinkime, o įgaliotinis įsipareigojo atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu. Šios sutarties 8.2 punkte nustatyta, kad įgaliotinis turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, išskyrus įstatymuose ir sutartyje nurodytus atvejus, kai privalomas patalpų savininkų sprendimas, priimtas Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 4.85 straipsnio „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas“ 1 dalyje nurodyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip; kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą; jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.

Ginčo jungtinės veiklos sutarties 23 punkte nustatyta, kad patalpų savininkas, netekęs teisių į namo patalpą, buvusią dalyvavimo sutartyje pagrindu, praranda sutarties dalyvio statusą; įgijęs teises į šią patalpą kitas asmuo gali prisijungti prie sutarties, pateikęs prašymą raštu įgaliotiniui; įgaliotinis, gavęs asmens prašymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pakviečia asmenį, pateikusį prašymą, pasirašyti sutartį; nuo sutarties pasirašymo momento asmuo tampa sutarties dalyviu. Byloje nepateikta duomenų apie V. M. ar U. P. – M. (dviejų negyvenamųjų patalpų savininkai), MB Ingos Gruzdienės sveikatos priežiūros centro bei UAB „Riweide“ prisijungimą prie šios sutarties. Tačiau pažymėtina, kad pagal byloje pateiktą Ginčo jungtinės veiklos sutartį matyti, jog ją yra pasirašę dauguma dabar esančių ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkų, t. y. 5 iš 9 butų ir kitų patalpų savininkų (UAB „Elpekas“, R. P., V. S., A. P., E. M. (bendroji jungtinė nuosavybės teisė su M. M.)).

Teismo vertinimu, būtent Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir nustatytas Ginčo jungtinės veiklos sutarties 8.2 punkte numatytas atvejis, kai privalomas patalpų savininkų sprendimas dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, priimtas Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. kai išorinė reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų, draudžiama įrengti ją, neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo. Šioje nuostatoje numatyta ir išimtis – kai butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje numatyta kitaip. Tačiau Ginčo jungtinės veiklos sutartyje atskirai dėl išorinės reklamos įrengimo ant bendrojo naudojimo objektų nepasisakyta, o tik apskritai pasisakyta dėl bendrojo naudojimo objektų tuo pačiu 8.2 punktu, kuris nagrinėjamu aspektu nukreipia į Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Taigi, 2015-07-08 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje dėl sutikimo įrengti išorinę reklamą ant bendrojo naudojimo objektų nėra numatyta kitaip nei Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Ginčo jungtinės veiklos sutarties 12 punktu nurodyta, kad įgaliotinis privalo pasirašyti sutartį su bendro naudojimo objektų administratoriumi dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitų su šia funkcija susijusių paslaugų teikimo; sutartis pasirašoma su bendro naudojimo objektų administratoriumi, kuris buvo daugiabučio butų ir kitų patalpų pasirinktas 2015-07-07 susirinkime ir kuris yra nurodytas Butų ir kitų patalpų susirinkimo protokole Nr. 01. Pagal byloje pateiktą 2015-07-08 sutartį Nr. V19, sudarytą tarp UAB „Vitės valdos“ ir ginčo pastato savininkų įgalioto asmens UAB „Elpekas“ direktoriaus T. P., bei šios sutarties priedą Nr.1 „Teikiamų paslaugų sąrašas“, matyti, jog šia sutartimi UAB „Vitės valdos“ įsipareigojo vykdyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimą ir teikti kitas su šio pastato bendro naudojimo objektų administravimu susijusias paslaugas. Šios sutarties 2 punktu nustatyti administratoriaus - UAB „Vitės valdos“ - pareigos ir įsipareigojimai, tačiau šia sutartimi UAB „Vitės valdos“ nesuteikiama teisė duoti sutikimą įrengti išorinę reklamą ant ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų, be to, tokia galimybė nenumatyta ir 2015-07-08 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi, kaip to reikalauja Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas.

Civilinio kodekso 4.84 straipsnio „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties“ 1 dalyje numatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 nustatyta, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija; jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija; bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567. UAB „Vitės valdos“ nėra šia tvarka Administracijos skirtas ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius, o jei ir būtų, tai pažymėtina, kad Reklamos įstatymo 1 dalies 4 punkte nustatyta išimtis galioja tik tada, kai tai numatyta bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje.

Teismas konstatuoja, jog pagal Reklamos įstatymo 1 dalies 4 punktą, Taisyklių 15.2 punktą, Administracijos direktoriaus 2016-01-19 įsakymu Nr. AD1-172 patvirtintos Paraiškos išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje formą bei 2015-07-08 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį teisė duoti sutikimą įrengti išorinę reklamą ant ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų turi tik ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Tokios teisės neturi nei įgaliotinis UAB „Elpekas“ direktorius T. P., nei kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, įskaitant ir UAB „Vitės valdos“. Bylos duomenimis ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas įrengti ginčo reklamą ant ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų nebuvo gautas.

Dėl rekvizitų

Ant UAB „Atsis“ parengto išorinės reklamos projekto, be kitų, yra UAB „Elpekas“ antspaudas, T. P. parašas (byloje pateikto projekto 1, 3 lapai: „Išorinės reklamos projektas“), taip pat UAB „Vitės valdos“ vadybininko K. B. parašas (byloje pateikto projekto 7-10 lapai: „5. Numatomos reklamos sprendimas – vizualizacija“, „6. Numatomos reklamos sprendimas – brėžiniai“, „7. Numatomos reklamos sprendimas – brėžiniai“, „9. PVC lipduko ant durų maketų matmenys“). Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė bei atsakovės atstovė teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog būtent UAB „Vitės valdos“ vadybininko K. B. parašas ant UAB „Atsis“ parengto išorinės reklamos projekto bei Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis išviešintas faktas, jog ginčo pastatą administruoja UAB „Vitės valdos“, leido manyti, jog tai yra sutikimas duotas, vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu. UAB „Vitės valdos“ atsiliepime nurodė ir šios bendrovės atstovė bei liudytojas K. B. (2017-08-22 posėdžio garso įrašas 2:29:37) teismo posėdžio metu paaiškino, jog minėtu parašu buvo duotas ne sutikimas pagal 2015-07-08 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkų daugumos vardu, o patvirtinta, jog UAB „Vitės valdos“ susipažino su projektu. Byloje pateiktas UAB „Elpekas“ raštas (data nenurodyta), kuriame pažymima, jog UAB „Elpekas“, kaip dalies ginčo pastato savininkas, nesutinka su „Airmatic“ išorinės reklamos įrengimu ant ginčo pastato fasado dalies, kuri priklauso ne UAB „Airmatic LT“ ar jos savininkui V. M., bet kitų patalpų savininkui – MB Ingos Gruzdienės sveikatos priežiūros centrui.

Reklamos įstatymas nedetalizuoja sutikimo įrengti išorinę reklamą ant ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų pateikimo formos kai šį sutikimą turi duoti būtų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Pagal CK 4.85 straipsnio 6 dalį butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai skelbiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vieno ar kelių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų dalinės nuosavybės savininkų susirinkimo, šaukiamo dėl sprendimų priėmimo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo ar naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo, dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ar pakeitimo, taip pat susirinkimo darbotvarkės ir susirinkime ar butų ir kitų patalpų savininkams balsuojant raštu priimtų sprendimų skelbimo tvarką nustato Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-11-22 įsakymu Nr. D1-961 (1 punktas). CK 4.85 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą; balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vieno ar kelių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų dalinės nuosavybės savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, tvarką nustato Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. D1-251 (1 punktas). Vadovaujantis minėtais aprašais, sprendimai įforminami susirinkimo protokolu ar balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu. Pažymėtina, kad nei Reklamos įstatymas, nei kiti teisės aktai nedetalizuoja sutikimo įrengti išorinę reklamą ant ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų pateikimo formos, kai šis sutikimas turi būti duodamas pagal jungtinės veiklos sutartį. Kaip jau minėta, Ginčo jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi, išskyrus ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkų daugumą, niekam kitam nesuteikta teisė duoti sutikimą įrengti išorinę reklamą ant ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų, tuo labiau nenustatyta tokio sutikimo forma.

Kita vertus, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės įgaliotų asmenų, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų veiklos dokumentų valdymą ir naudojimą, nustato subjektų, atliekančių dokumentų ir archyvų valstybinį administravimą, kompetenciją ir uždavinius reglamentuoja Dokumentų ir archyvų įstatymas (2 straipsnis). Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentai turi būti rengiami laikantis teisės norminiuose aktuose atitinkamiems dokumentams nustatytų reikalavimų. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nevalstybinės organizacijos ir privatūs juridiniai asmenys dokumentus, kurių rengimą nustato teisės norminiai aktai, privalo rengti, tvarkyti ir į apskaitą įtraukti nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bendruosius reikalavimus nustato Lietuvos vyriausiasis archyvaras. Nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų veiklos dokumentų, kurių rengimą nustato norminiai teisės aktai, rengimo, tvarkymo ir apskaitos bendruosius reikalavimus nustato Nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-12-20 įsakymu Nr. V-152 (1 punktas). Šių taisyklių 5 punkte nurodyta, kad organizacijų ir įmonių dokumentai turi būti rengiami taip, kad atitiktų Dokumentų rengimo taisyklėse nustatytus bendruosius dokumentų rengimo ir įforminimo reikalavimus bei kituose teisės aktuose nustatytus konkrečių dokumentų reikalavimus. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, valstybės įgaliotų asmenų oficialių dokumentų įforminimo ir rengimo bendruosius reikalavimus nustato Dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-117 (1 punktas). Šių taisyklių 41 punktas nustato, kad dokumento suderinimo žymą sudaro didžiosiomis raidėmis rašomas žodis „suderinta“, įstaigos, su kuria dokumentas derinamas, vadovo pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė, data. Šių taisyklių 49 punkte nustatyta, jog teisės aktų nustatytais atvejais, kai darbuotojas pasirašytinai turi būti supažindintas su dokumentu ar duoti raštišką sutikimą, supažindinimo žymoje nurodomi susipažinimą ar sutikimą (nesutikimą) reiškiantys žodžiai, parašas, vardas (vardo raidė) ir pavardė, data. Pažymėtina, kad prie ant UAB „Atsis“ parengto išorinės reklamos projekto esančių UAB „Elpekas“ antspaudo bei T. P. parašo ir UAB „Vitės valdos“ vadybininko K. B. parašo nėra suderinimą, sutikimą, susipažinimą ar kitą reiškiančių žodžių.

Apibendrinant darytina išvada, jog Administracija nenustatė nei kokios formos, nei apskritai kieno sutikimas dėl išorinės reklamos įrengimo ant ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų, vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 2015-07-08 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi, turėtų būti duodamas. Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo UAB „Vitės valdos“ vadybininko K. B. parašą ant UAB „Atsis“ parengto išorinės reklamos projekto vertinti kaip duotą sutikimą, vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Nors atsakovė dėl UAB „Elpekas“ antspaudo ir jos direktoriaus T. P. parašo tokių argumentų neteikia, tačiau šie rekvizitai vertintini analogiškai, kaip ir UAB „Vitės valdos“ vadybininko K. B. parašas.

Dėl įgaliojimų

Atsakovė Administracija atsiliepime i pareiškėjos skundą ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė bei atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog UAB „Vitės valdos“ ir šios bendrovės vadybininkas K. B. pasirašydamas ant UAB „Atsis“ parengto išorinės reklamos projekto, galimai viršijo jiems suteiktus įgaliojimus, išreikšdami ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkų daugumos valią. Taip pat teigia, jog Administracija abejoti suteiktais įgaliojimais neturėjo pagrindo, todėl tai negali būti panaudota prieš ją.

Civilinio kodekso 1.92 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (šio kodekso 2.133 straipsnis). CK 2.132 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. CK 2.136 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai (šio kodekso 2.133 straipsnio 6 dalis).

Kaip anksčiau minėta, CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija; jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija; bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 (1punktas). CK 4.85 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.

Pagal 2015-07-08 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį matyti, kad ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojas yra šia sutartimi įgaliotas asmuo – UAB „Elpekas“ direktorius T. P. Tai nurodyta ir valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašė (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) – nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (sudarytas jungtinės veiklos sutartis), sudaryta 2015-07-08 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Šios sutarties 8.5 punkte nustatyta, kad įgaliotinis turi teisę atstovauti patalpų savininkams santykiuose su valstybės valdžios, valdymo, teisėsaugos institucijomis, teismais, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Taigi su bendrąja nuosavybe susijusius ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendina UAB „Elpekas“ direktorius T. P. – jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo.

Pagal 2015-07-08 sutartį Nr. V19 bei šios sutarties priedą Nr. 1 „Teikiamų paslaugų sąrašą“ matyti, kad UAB „Vitės valdos“ įsipareigojo tik teikti administravimo paslaugas nustatytam ginčo pastato bendro naudojimo objektų valdytojui UAB „Elpekas“ direktoriui T. P. ir ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau neatstovauti jiems. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės. Administracijai, kaip institucijai vykdančiai minėtų asmenų priežiūrą ir kontrolę, turėjo būti žinoma, kad UAB „Vitės valdos“ nėra teisės aktų nustatyta tvarka skirtas ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius. Kaip minėta, net jei UAB „Vitės valdos“ būtų nustatyta tvarka Administracijos skirtas ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius, Reklamos įstatymo 1 dalies 4 punkte nustatyta išimtis galioja tik tada, kai tai numatyta bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje. Taigi, Administracija apskritai neturėjo pagrindo manyti, kad UAB „Vitės valdos“ sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu atstovauja ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkus ar jų įgaliotą asmenį UAB „Elpekas“ direktorių T. P. ir kad turi teisę duoti sutikimą, vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Be to, bylos duomenimis, sutikimui įrengti ginčo reklamą ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkų dauguma nėra pritarusi. Priešingai – byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) pastato gyventojų, butų ir komercinių patalpų savininkų 2016-12-19 pareiškimas, kuriame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) pastato gyventojai, butų ir komercinių patalpų savininkai, nesutinka (prieštarauja), kad ant pastato sienų ir langų būtų iškabinta bet kokia reklama ar reklaminis stendas ir nurodoma, jog reklamai skirta vieta yra šalia pastato įrengtame su jų sutikimu ir savivaldybės išduotu leidimu, pastatytame stende. Šį pareiškimą pasirašė V. G. (MB Ingos Gruzdienės sveikatos priežiūros centro vadovas), R. P., V. S., A. P., M. M., UAB „Lavisana“ (negyvenamųjų patalpų S(duomenys neskelbtini) nuomininkė). Minėta, kad byloje pateiktas UAB „Elpekas“ raštas (data nenurodyta), kuriame pažymima, jog UAB „Elpekas“ taip pat nesutinka su ginčo reklamos įrengimu.

Teismas konstatuoja, kad net jei UAB „Vitės valdos“ būtų davusi sutikimą įrengti ginčo reklamą, jis nebūtų privalomas ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkų daugumai bei nekeistų ir nenaikintų jų teisių, nustatytų Reklamos įstatymo 1 dalies 4 punkte, kadangi tokiam sutikimui ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkų dauguma nėra pritarusi ir dėl to, kad Administracijai nebuvo jokio pagrindo manyti, kad UAB „Vitės valdos“ turi tokią teisę.

Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-12-04 įsakymu Nr. D1-1047, 30 punkte nurodyta, jog kitais, neaptartais sutartyje, klausimais sutarties dalyviai vadovaujasi mutatis mutandis Civilinio kodekso ketvirtosios knygos skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ ir šeštosios knygos skyriaus „Jungtinė veikla (partnerystė)“ teisės normomis. Analogiškai nustatyta ir 2015-07-08 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties 27 punkte.

Civilinio kodekso 6 knygos „Prievolių teisė“ 4 dalies „Atskiros sutarčių rūšys“ 51 skyriaus „Jungtinė veikla partnerystė“ 6.972 straipsnio „Bendrų reikalų tvarkymas“ 1 dalyje nurodyta, kad tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu; jeigu reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikia visų partnerių sutikimo. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi. Šio straipsnio 3 dalimi nustatyta, jog esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partneriai negali remtis sandorį sudariusio partnerio teisių veikti visų partnerių vardu apribojimu, išskyrus atvejus, kai jie įrodo, kad sandorio sudarymo metu trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie tokius apribojimus.

Minėta, kad teismas UAB „Elpekas“ antspaudo ir jos direktoriaus T. P. parašo ant UAB „Atsis“ parengto išorinės reklamos projekto nevertina, kaip sutikimo duoto, vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu, be to, ir atsakovė tokių argumentų neteikia. Atsižvelgiant į tai, dėl to ar UAB „Elpekas“ direktorius T. P. būtų viršijęs jam suteiktus įgaliojimus, jei būtų davęs sutikimą įrengti ginčo reklamą ginčo pastato butų ir kitų patalpų daugumos savininkų vardu ir kokias pasekmes tai sukeltų, teismas plačiau nepasisako.

Dėl kitų pažeidimų

Teismas sutinka, kad ginčo reklama, įrengta ne išorinių reklamų stende šalia ginčo pastato, pažeidžia Tvarkos aprašo 12.3 punktą, kadangi ginčo pastate veikiant grupei ūkio subjektų, ginčo reklama neatitinka bendro iškabų įrengimo principo, bendrų formų, konstrukcijų, medžiagų modulių, gabaritų įrengimo sistemos.

Vizualiai matyti, jog ginčo reklama nedengia nei ginčo pastato langų nei durų nei pareiškėjo sienos dalies, o tik bendrąja nuosavybės teise valdomo sienos dalį tarp pirmo ir antro ginčo pastato langų. Pareiškėja tik deklaratyviai nurodo, jog ginčo reklama gadina ginčo pastato vizualinį-architektūrinį fasadą, tačiau nenurodo jokių argumentų, neteikia specialistų išvadų, nepateikia kitų įrodymų šiam teiginiui pagrįsti. Ant UAB „Atsis“ parengto išorinės reklamos projekto yra Architektūros ir miesto planavimo skyriaus architektūros poskyrio vyriausiojo specialisto M. P. pritarimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai dėl šių pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjos intereso

Kaip ne kartą minėta, pagal bylos duomenis matyti, jog išorinė reklama – iškaba „Airmatic.lt pneumatinės pakabos dalys“ įrengta ant pastato (duomenys neskelbtini), išorinės fasadinės sienos. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog pareiškėja suinteresuota, kad jos bendrosios nuosavybės teise valdomi objektai nebūtų naudojami reklamai ar būtų naudojami laikantis teisės aktų nuostatų. Tokį interesą saugo ir Reklamos įstatymas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentas dėl pareiškėjos nesuinteresuotumo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ginčijamo leidimo

Apibendrinant, tai kas išdėstyta, konstatuojama, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavusi 2016-11-24 leidimą įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje Nr. 881N/16-1 be pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo, pažeidė Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-07-30 įsakymu Nr. 4-670, 15.2 punktą, Administracijos direktoriaus 2016-01-19 įsakymu Nr. AD1-172 patvirtintos Paraiškos išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje formą.

Administracija, išdavusi ginčijamą leidimą įrengti išorinę reklamą – iškabą „Airmatic.lt pneumatinės pakabos dalys“ ant pastato (duomenys neskelbtini) išorinės fasadinės sienos pagal UAB „Atsis“ parengtą išorinės reklamos projektą ant ginčo pastato išorinės fasadinės sienos, o išorinių reklamų stende šalia ginčo pastato, pažeidė Administracijos direktoriaus 2016-01-19 įsakymu Nr. AD1-172 patvirtinto Leidimų įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje registravimo, išdavimo, atsisakymo juos išduoti, leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo 12.3 punktą.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, skundas tenkinamas ir ginčijamas leidimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; <...> atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-08-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 (Administracinė jurisprudencija. 2013, 26, p. 375–388) pažymėjo, jog ABTĮ minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-08-27 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 500–503 p.). Laikytina, jog šioje byloje sprendimas priimamas pareiškėjos MB Ingos Gruzdienės sveikatos priežiūros centro naudai.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos; kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Pareiškėja skundu prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos atstovas posėdžio metu nurodė, kad detalų prašymą dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu pateiks po teismo sprendimo įsiteisėjimo (2017-08-22 posėdžio garso įrašas 1:22:50). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu.

Trečiojo suinteresuoto asmens V. M. atstovas advokatas Gintautas Daugėla 2017-08-22 teismui pateikė 2017-05-09 PVM sąskaitą faktūrą bei Swedbank AB banko vietinio mokėjimo nurodymą, pagal kuriuos matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. advokatui Gintautui Daugėlai sumokėjo 1 210 € už atstovavimą šioje byloje.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Analogiškai buvo nustatyta ir ABTĮ 44 straipsnio 5 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2016-06-30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30), pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., 2013-08-29 nutartį administracinėje byloje A662-2374/2013, 2014-01-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-404/2014).

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. ir jo atstovas atsiliepimu į pareiškėjos skundą bei teismo posėdžio metu palaikė atsakovės poziciją ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintinas, nelaikytina, jog išnagrinėjus bylą trečiojo suinteresuoto asmens V. M. teisės buvo patenkintos ar apgintos, todėl šio trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, 41 straipsnio 2 dalimi, 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos mažosios bendrijos Ingos Gruzdienės sveikatos priežiūros centras patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. M., uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“, U. P. – M., uždarajai akcinei bendrovei „Elpekas“, uždarajai akcinei bendrovei „Riweide“, M. M., E. M., A. P., R. P., V. S. dėl leidimo panaikinimo.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-11-24 leidimą įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje Nr. 881N/16-1.

Palikti nenagrinėtu pareiškėjos mažosios bendrijos Ingos Gruzdienės sveikatos priežiūros centras prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Išaiškinti pareiškėjai, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atmesti trečiojo suinteresuoto asmens V. M. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.