- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-08-09
- Bylos Nr.
- e1-475-335/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27622-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Kaltinamasis
- S. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjo Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės (Utena) Aušros Gylytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2012-01-06 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių viešųjų darbų bausme;
2) 2015-09-04 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. Ž. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2023-07-18 apie 15.45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia plastikiniu buteliu sudavė savo seseriai L. Ž. į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Šiais veiksmais S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis S. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis gyvena kartu su savo broliu S. Ž. ir apie dvejus metus kartu su jais gyvena jo sesuo L. Ž.. Visi sutaria gerai, bet kai pavartoja alkoholio tarp jų įvyksta konfliktai. 2024-07-18 namuose kartu su L. vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek tuo metu jie išgėrė, jis pasakyti negalėjo. Apie 15.45 val. tarp jo ir L. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko tuo metu apsipyko jau neatsimena, tik pamena, kad paėmęs plastikinį alaus butelį juo trenkė L. į veidą. Po to jis pabėgo iš namų, nes išsigando, kad atvykę policijos pareigūnai jį išveš ir uždarys. Dėl tokio savo poelgio labai gailėjosi, L. atsiprašė, ji jam atleido.
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su savo broliais S. ir S. Ž.. S. šiuo metu alkoholio nevartoja, todėl jie sutaria gerai. Su S. taip pat sutaria gerai, bet kai S. ir ji išgeria alkoholio, tada tarp jų įvyksta žodiniai konfliktai. 2024-07-18 ji kartu su S. namuose jį vartojo, kiek tuo metu išgėrė pasakyti negali, nes neatsimena. Apie 15.45 val. su S. apsipyko ir konflikto metu jis paėmęs plastikinį alaus butelį sudavė jai vieną kartą per veidą. Jai skaudėjo veido sritį, po to ji iškvietė policijos pareigūnus. O S. tada pabėgo iš namų, nes greičiausiai išsigando, kad policijos pareigūnai jį išveš. Po to jos S. atsiprašė, ji jam atleido, pas medikus nesikreipė.
Liudytojas V. V. apklausos metu parodė, kad 2024-07-18 dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) V. L., apie 16.10 val. gavo pranešimą, kad paskambinusi moteris tik verkė ir nieko nekalbėjo. Nuvykus į įvykio vietą - (duomenys neskelbtini), juos pasitiko S. Ž., kuris paaiškino, kad iškvietė policijos pareigūnus, nes namuose yra pijokaujama, geria sesuo L. Ž. ir brolis S. Ž., jų namuose nebuvo. Vėliau atvykę rado L. Ž., kuri paaiškino, kad jai būnant namuose ir vartojant alkoholinius gėrimus kartu su broliu S. apie 15.45 val. tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir tada S. su plastikiniu alaus buteliu trenkė jai veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Bendraujant su ja, jos kairiajame skruoste matė sumušimą. moteris buvo stipriai apgirtusi, dėl girtumo negalėjo pasitikrinti blaivumo, todėl įvykio vietoje ji nebuvo apklausta.
2024-07-18 Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK vyr. tyrėjo Vitalijaus Vaišnoro tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-07-18 apie 16.10 val. gautas iškvietimas, kad moterį sumušė brolis, medicininės pagalbos nereikia. Atvykus į įvykio vietą, rado L. Ž., kuri girtumo pasitikrinti alkoholio matuokliu nesugebėjo, bet paaiškino, kad apie 15.45 val. namuose, įvykusio konflikto metu jos neblaivus brolis S. Ž. paėmęs į ranką plastikinį alaus butelį, vieną kartą jai sudavė į veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą.
2024-07-18 asmens apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentelėmis užfiksuota nukentėjusiosios L. Ž. veido srities kairiajame skruoste matomo sumušimo apžiūra.
2024-07-18 įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentelėmis užfiksuota įvykio vieta – gyvenamojo namo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).
2024-07-19 kitų objektų apžiūros protokolais apžiūrėti garso įrašai, kuriame užfiksuoti pokalbiai tarp pranešėjos, S. Ž. ir bendrojo pagalbos centro darbuotojo apie vykstantį girtavimą, moters sumušimą.
2024-07-25 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti asmeninio naudojimo kamerų vaizdo ir garso įrašai, daryti įvykio metu.
S. Ž. padaryta smurtinė nusikalstama veika sesers, t. y. šeimos nario atžvilgiu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir priskiriama prie nesunkių nusikaltimų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis smurtavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tačiau ir pati nukentėjusioji buvo stipriai neblaivi, tad iš to teismas sprendžia, kad kaltinamojo veikos padarymui reikšmės turėjo ir jos girtumas.
Kaltinamasis praeityje teistas už analogišką nusikaltimą, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje. (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad kaltinamasis gyvena kartu su broliu S. Ž. ir seserimi L. Ž. bei jos sugyventiniu. Tarp jų vyksta nuolatiniai nesutarimai, nors skundų dėl S. Ž. elgesio seniūnija nėra gavusi. Jis atlieka visuomenei naudingus darbus, turi žalingų įpročių.
Teismas, skirdamas jam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam prokurorės siūlomą bausmę – viešuosius darbus ir su tokia bausme kaltinamasis yra išreiškęs savo sutikimą.
Pagal BK 64¹ straipsnį kaltu prisipažinusiam S. Ž. bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo smurtavimą prieš šeimos narį, teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, yra tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnis 2 dalis 9 punktas).
2024-07-25 nutarimu S. Ž. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui.
Vaizdo ir garso įrašai paliktini baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. Ž. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas darbų visuomenės labui.
Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinai skirti S. Ž. 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį per mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas darbų visuomenės labui.
Skirti S. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, S. Ž. panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Vaizdo ir garso įrašus palikti baudžiamojoje byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus tokį prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.