Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta subendrinta – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. vasario 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę 9 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinti 2020 m. gegužės 28 d., 2020 m. sausio 29 d. ir 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, nustatant galutinę 1 metų 9 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi subendrintos bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu skirta bausmė, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 9 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrintos 2020 m. lapkričio 26 d. ir 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą 3 metų 5 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2020 m. sausio 2 d., pabaiga – 2023 m. birželio 22 d.

Anksčiau teismo ne kartą teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. sausio 10 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmes atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, pagal „OASys“ metodiką, nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisija taip pat pažymėjo, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau nepaisant taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, jis reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Polinkis neatsakingam gyvenimo būdui, interesų, įpročių, poreikių deformacija pasireiškė nusikalstamu elgesiu. Komisija taip pat pažymėjo, kad visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių, asmuo teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti gyvenimo būdo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių - pataisos namuose nuteistasis šiuo metu nedirba, nesimoko. Komisija įvertinusi nurodytas aplinkybes konstatavo, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Nuteistasis V. S. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo jį panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog nesutinka su skundžiamame nutarime nurodytomis išvadomis, kadangi jis stengiasi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, atliekant laisvės atėmimo bausmę kituose pataisos namuose nuteistasis dirbo, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat iš jo gaunamo darbo užmokesčio buvo dengiami civiliniai ieškiniai. Nesutinka su Komisijos išvada, kad jis neturi jokių santaupų, tačiau nuteistasis pragyvena iš savo neįgalumo pašalpos. Nuteistasis mano, kad jis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2022 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Komisijos 2022 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis, ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, veikiant bendrininkų grupėje, anksčiau teismo teistas, jam buvo skiriamos švelnesnės bausmės, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Taigi, surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką keturis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką jam vieną kartą buvo taikyta drausminė nuobauda, vieną kartą buvo baustas administracine tvarką, o du kartus buvo nuspręsta nuobaudos nuteistajam neskirti, apsiriboti svarstymu drausminėje komisijoje. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nusikalstama veika padaryta iš finansinių paskatų, todėl praeityje nuteistajam trūko motyvacijos susirasti bei išlaikyti oficialų darbą. Be to, nuteistasis yra linkęs daryti finansinius nusikaltimus tuo metu, kai patiria finansinius sunkumus. Pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau nepaisant taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, jis reikiamų išvadų nepadarė ir nuolat vykdė naujus nusikaltimus. Nusikaltimai tyčiniai, baigti, savanaudiški. Veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Nusikaltimais padarytos žalos nuketėjusiesiems neatlygino. Polinkis neatsakingam gyvenimo būdui, interesų, įpročių, poreikių deformacija pasireiškė nusikalstamu elgesiu. Savo asmeninius poreikius iškeldamas aukščiau kitų visuomenės narių interesų. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistajam būdingas impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas. Nuteistasis dažniausiai veikia neplanuotai, spontaniškai, neapgalvoja savo veiksmų. Vykdė pasikartojančio pobūdžio nusikaltimus - vagystes. Pasikliovė sėkme, neįvertino ankstesnio patyrimo. Taip pat vykdė sukčiavimus, tačiau teigia, jog abu kartus prisiėmė kaltę už draugės brolį. Taigi tikėtini nelogiški sprendimai, keliantys žalą jam pačiam ir jo aplinkai. Nuteistajam sunku atpažinti problemines sritis, linkęs teisinti savo nusikaltimus, minimalizuoti kaltę. Mano, jog problemos su nusikalstama veikla išsispręstų, jei išvyktų gyventi toliau nuo miesto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, jog nuteistasis šiuo metu turi galiojančių nuobaudų, pataisos įstaigoje nesimoko, nemažina pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, todėl galima teigti, kad nuteistasis neįvykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijos, o taip pat ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos numatytų rekomendacijų. Tai įvertinus kyla abejonių, kad nuteistasis jau yra įtvirtinęs savo teigiamas socialinio elgesio savybes išeinant už pataisos įstaigos ribų. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – aukšta, taip pat egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių nesupratimas; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; nepastovi gyvenamoji vieta; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (1 metai 5 mėnesiai 16 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo V. S. skundas dėl Komisijos 2022 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo V. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.