Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai V. S., kaltinamajam Ž. S., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas: 2011-02-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir uždraudžiant bendrauti su Blaževičiais. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-26 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, bausmę atlikęs 2012-03-07, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. S. 2015-02-08, apie 17.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia delnu trenkė savo sugyventinei V. S. į veidą ir taip mušdamas V. S., sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su V. S. jos bute gyvena apie pusę metų. 2015-02-08 buvo daug išgėręs, namuose kilo konfliktas su sugyventine, trenkė delnu jai per veidą. Sugyventinė pasišaukė savo sūnų ir šis iškvietė policiją. Nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė.

Nukentėjusioji V. S. parodė, kad 2015-02-08 iš darbo grįžo išgėrusi, virtuvėje tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas. Ž. S. trenkė delnu jai per veidą, į kairę pusę, jai skaudėjo. Pasišaukė sūnų ir paprašė iškviesti policiją. Kaltinamasis jos atsiprašė.

Iš 2015-02-08 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio J. G. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad smurtą patyrusi V. S. paaiškino, jog jos sugyventinis kumščiu sudavė į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą, ant nukentėjusiosios veido kairio skruosto matyti patinimas, paraudimas (b.l. 4-6).

2015-02-08 apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra butas (duomenys neskelbtini) Kaune (b. l. 8-10).

Alkotesterio parodymuose užfiksuota, kad 2015-02-08, 18.30 val. Ž. S. nustatytas 3,17 promilių girtumas (b.l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas Ž. S. fizinio skausmo sukėlimu pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad trenkdamas delnu per veidą savo sugyventinei V. S., Ž. S. nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino ir paaiškino, jog kilus buitiniam konfliktui, delnu trenkė V. S. per veidą, mano, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo jo girtumas. Nukentėjusioji paaiškino, kad konflikto metu abu buvo neblaivūs, kaltinamasis delnu trenkė jai per kairį skruostą, jautė fizinį skausmą, paprašė sūnaus iškviesti policiją. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina policijos patrulių 2015-02-08 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotos aplinkybės, jog sugyventinis vieną kartą trenkė nukentėjusiajai per veidą, ant V. S. kairio skruosto matėsi patinimas, paraudimas. Kadangi Ž. S. tyčia trenkdamas delnu fizinį skausmą sukėlė savo sugyventinei, o toks asmuo pagal BK 248 str. 2 d. nuostatas yra nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos narys, jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d.

Ž. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad Ž. S. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, tai, kad nusikalstama baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Vertinant Ž. S. asmenybę, pažymėtina, kad jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, registruotas Darbo biržoje, į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas. Svarbu pažymėti, kad Ž. S. teisiamas antrą kartą, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinį nusikaltimą, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina ir tai, kad 2011-02-08 nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę Ž. S. atlikti vengė, dėl ko Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-26 nutartimi ši bausmė buvo pakeista kita bausmės rūšimi – areštu. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą Ž. S. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant mažesnį už vidurkį dydį.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Tačiau įvertinus tai, kad Ž. S. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savo sugyventinės atsiprašė, yra užsiregistravęs Darbo biržoje, siekia socialinio įsitvirtinimo visuomenėje, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, Ž. S. skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-02-10 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-619 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis –23,16 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, kad kaltinamasis bedarbis, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš Ž. S. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant Ž. S. neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., Ž. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

Bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2015-02-08 iki 2015-02-09 (1 parą).

Ž. S. kardomosios priemonės neskirti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš Ž. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.