- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- 1-131-1112/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00980-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- M. P.
- Advokatai
- Algimantas Ruginis
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, administracine tvarka baustas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:
2020 m. sausio 6 d. apie 13.52 val. kelyje (duomenys neskelbtini), ties 39 km, būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu (,,Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2020-04-07), nustatytas 1,61 promilių girtumas, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžianti vairuoti transporto priemonę esant neblaiviem.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi. Nurodė, kad parskridęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) oro uostą automobiliu grįžo (duomenys neskelbtini), susitiko su broliu ir dviese išgėrė butelį degtinės. Su broliu susipykus sėdo į automobilį iš išvažiavo. Autoįvykyje niekas nenukentėjo. Nurodė, kad šiuo gyvena su tėvais, (duomenys neskelbtini) nebedirba, Lietuvoje darbo šiuo metu neturi. Šeimos nariai jo poelgį vertina blogai. Nurodė, kad automobiliu važiavo vienas, su nustatytu neblaivumu sutiko.
Teismo posėdžio metu V. P. patvirtino pateikusi prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nes yra verta teismo pasitikėjimo ir galės daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nurodė, kad kartu gyvena, gali daryti teigiamą įtaką, toks įvykis buvo visiems netikėtumas. Nurodė, kad dėl šio įvykio sūnus labai pergyvena. Laidavimo esmę supranta.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu taip pat sutikus prokurorui, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):
– 2020 m. sausio 6 d. informaciniame pranešime ROIK (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kelyje (duomenys neskelbtini) automobilis apvirtęs ant stogo ir trenkėsi į medį (b. l. 9-13);
– 2020 m. sausio 6 d. 15.48 val. surašytas neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad M. P. 2020 m. sausio 6 d. 14.19 val. nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, 14.36 val. 1,61 promilių neblaivumas bei sutinkimas su tikrinimo rezultatais (b. l. 25), Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija patvirtina akte nurodytą kaltinamojo neblaivumą;
– 2020 m. sausio 6 d. apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta kelias (duomenys neskelbtini) 39 kilometras (b. l. 14-21);
– 2020 m. sausio 6 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) nuvežtas į (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).
Dėl veikos kvalifikavimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama M. P. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę, vairavęs automobilį neblaivus, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti. M. P. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tačiau nepaisydamas to vairavo būdamas neblaivus. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Baudžiamojoje byloje pateiktas V. P. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismo posėdžio metu V. P. paaiškino sutinkanti laiduoti už savo sūnų M. P., sūnaus veiką vertina neigiamai, kartu gyvena, todėl gali daryti teigiamą įtaką. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad V. P. nėra teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka per paskutinius 2 metus nebausta (b. l. 103, 107). V. P. dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojama teigiamai, darbo užmokestis svyruoja nuo 377 Eur iki 503 Eur per mėnesį (b. l. 104-105).
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik joms esant yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad laiduotoja V. P. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką M. P. Atsižvelgtina į tai, kad M. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikaltimą padarė pirmą kartą, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai nėra, administracine tvarka baustas, per paskutinius 3 metus padarė tris pažeidimus, susijusius su transporto priemonių valdymu, tačiau nei vienas nėra susijęs su neblaivumu, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Visi šie duomenys teismui leidžia pagrįstai manyti, kad M. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl, esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojos V. P. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus M. P. 2020 m. sausio 7 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, naikintinos (b. l. 70-71, 73-74, 78-79).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose 2014 m. spalio 14 d. 2K-401/2014).
Atsižvelgtina į tai, kad M. P. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 1,61 promilės neblaivumas, neteisėti M. P. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, per paskutinius 3 metus padarė tris pažeidimus, susijusius su transporto priemonių valdymu, tačiau nei vienas nėra susijęs su neblaivumu, jo procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas ir sąžiningas, nes prisipažino vairavęs neblaivus ir nuoširdžiai gailėjosi. Būtina pažymėti, kad kaltinamojo veika sukėlė grėsmę aplinkai ir potencialiai galėjo sukelti realias neigiamas pasekmes, kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, kuriame tik laimingo atsitiktinumo dėka niekas nenukentėjo. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas prokuroro siūlomas mažesnis nei baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis, t. y. 2 metų naudotis teise vairuoti transporto priemones uždraudimas, sukels pakankamai suvaržymų ir nepatogumų, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, o šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiektas.
Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, esant pagrindui, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Taigi, turto konfiskavimas – imperatyvi norma. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 2K-534/2011, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014).
Nagrinėjamu atveju automobilis (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. M. P. veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės savininkas yra kaltinamasis M. P., todėl transporto priemonė (duomenys neskelbtini) BK 72 straipsnio 3 dalies pagrindu konfiskuotina. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nenustačius šioje byloje BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pagrindų, transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas laikytinas pagrįstu ir taikytinas (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys).
Dėl kitų proceso klausimų
BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Pagal BPK 103 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus išlaidos, patirtos dėl automobilio nuvežimo ir saugojimo, priskirtinos prie proceso išlaidų, tačiau byloje nėra Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariato prašymo dėl patirtų išlaidų, susijusių su transporto priemonės transportavimu bei saugojimu, todėl klausimas dėl išlaidų išieškojimo nespręstinas. Dėl procesinių išlaidų atlyginimo baudžiamojoje byloje nepateikus prašymo, vėliau minėti klausimai gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– automobilis (duomenys neskelbtini), paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir 2020 m. sausio 6 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu nuvežtas ir saugomas (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn;
– M. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,
nusprendžia:
M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskirti M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo uždraudimo naudotis specialia teise dienos – 2020 m. sausio 7 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį (duomenys neskelbtini).
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti M. P. 2020 m. sausio 7 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– automobilis (duomenys neskelbtini), paimtą įvykio vietos apžiūros metu ir 2020 m. sausio 6 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu nuvežtą ir saugomą (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;
– M. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
3. Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.
4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti laiduotojai V. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl M. P. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar M. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.