Kauno apylinkės teismo nuosprendis

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, kaltinamojo teigimu dirbantis pagal verslo liudijimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, teistas 1 kartą - 2006-06-30 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 180 str. 2 d., 246 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 181 str. 2 d., 140 str. 2 d., 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 24 str. 6 d., 300 str. 1 d.- 5 m. l. a., 2008-02-21 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 4 mėnesių 9 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, faktiškai paleistas 2008-02-27, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje (pasipriešinimu policijos pareigūnams), padarymu,

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą – 2007-05-24 Kauno apygardos teismui pakeistus 2004-03-30 Alytaus r. apylinkės teismo nuosprendį nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d., 147 str. - 6 mėn. l. a., 2008-01-24 atvyko į pataisos namus, 2008-06-09 teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 29 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje (pasipriešinimu policijos pareigūnams), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. rugsėjo 16 d. apie 23.15 val., J. J. ir A. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdamas kartu, prie namo Nr. 94, esančio J. B. gatvėje, Kėdainių mieste, siekdami išvengti sulaikymo įtariant juos padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje - dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo, nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams vykti į Kėdainių rajono policijos komisariatą ir panaudodami fizinį smurtą pasipriešino juos sulaikyti ketinusiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio pareigūnams D. Č. ir E. S., tai yra J. J., plūsdamasis necenzūriniais žodžiais tris kartus rankomis pastūmė pareigūną E. S. ir šis atsitrenkė į namo sieną, bei vieną kartą kumščiu smogė pareigūnui D. Č. į dešinį petį, kuriam nuo prieš jį pavartoto fizinio smurto buvo sukeltas fizinis skausmas, bei sugriebęs už striukės tampė pareigūną D. Č., o A. B., plūsdamasis necenzūriniais žodžiais ir siekdamas, kad J. J. nebūtų sulaikytas, rankomis sugriebęs už kaklo pareigūnui E. S., traukė jį nuo sulaikomo J. J., savo veiksmais sukeldamas pareigūnui fizinį skausmą, o po to, sugriebęs už striukės apykaklės, nuo J. J. traukė ir pareigūną D. Č..

Kaltinamasis J. J. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009-09-16 apie 23 val., jam paskambino A. B. ir pasakė, kad jį užpuolė vaikinai, prašė jį parvesti namo. Nuėjo prie J. B. g. 92. A. B. sėdėjo ant suoliuko prie laiptinės. Po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Jie buvo su uniformomis, tarnybiniu automobiliu. Pareigūnai liepė važiuoti į skyrių. Sakė pareigūnams – kam važiuoti, jei jie nieko nepadarė, sakė, kad jie nukentėję, siūlė išsiaiškinti vietoje. Jis vilkėjo džinsus ir tamsios spalvos marškinėlius ilgomis rankovėmis. Buvo išgėręs alkoholio. Prie jo priėjo abu policijos pareigūnai. Jie paėmė jį už rankos ir sakė, kad jis sėstų į tarnybinį automobilį. Jis ranką ištraukė, jie vėl ją paėmė, jis vėl ištraukė. Tada jie norėjo dėti antrankius. Kai pareigūnai jam norėjo uždėti antrankius, jiems pasakė necenzūrinių žodžių, nes buvo įpykęs. Galėjo kokius tris kartus stumtelėti pareigūną. Stūmė, nes nenorėjo važiuoti į komisariatą. Nematė, ar pareigūnas atsitrenkė į sieną. Galėjo būti, kad kumščiu sudavė į petį, bet ne specialiai, o mosuodamas rankomis siekiant išvengti antrankių uždėjimo. Kai griuvo, laikėsi už striukės. Tuomet gal striukė ir suplyšo. Tyčia pareigūno už striukės netampė, striukės neplėšė. Jam dėjo antrankius pirmam, gulinčiam. Gulėjo veidu į žemę, todėl ką darė A. B. – nematė. Sugadinto automobilio kieme nematė. Policijos pareigūnai jiems sakė, kad jie yra kažkuo įtariami, bet kuo - nesakė. Jaučiasi kaltas, kad nevažiavo su policijos pareigūnais, pasikarščiavo. Policijoje jo girtumo niekas netikrino. Jis, nors ir buvo išgėręs, bet nebuvo girtas. Viską prisimena gerai. Rugsėjo 16 d. šventė savo gimtadienį. Policijos pareigūnus pažįsta iš matymo, su jais jokių konfliktų nėra turėjęs. Kai atėjo pas A. B., į laiptinę jie įėję nebuvo, laiptinė kodinė. Ant A. B. kūno išorinių sužalojimų nesimatė. 139 Lt civilinį ieškinį už suplėšytą striukę pareigūnui atlygino. Dirba pagal verslo liudijimą, turi 2006 m. gimusį sūnų. Gailisi.

Kaltinamasis A. B. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009-09-16 apie 22.40 – 23 val., būdamas išgėręs alkoholio, ėjo J. B. gatve, kai ties (duomenys neskelbtini) prie jo prikibo jaunuoliai. Jie klausė, ar jis turi 20 Lt, pasakęs, kad jei ir turėtų – neduotų, nuėjo toliau. Eidamas pajuto smūgį į sprandą, buvo suklupęs. Atsikėlęs pamatė tris jaunuolius. Pradėjo slėptis tarp automobilių, netoli konteinerio, bet jie vėl pradėjo jį daužyti beisbolo lazdomis. Mušamas sugebėjo pačiupti vieną lazdą. Tada vaikinai pabėgo. Lazdą atidavė į kiemą išėjusiai moteriai. Šalia buvo ir D. K., bet jis nesikišo. Kadangi blogai jautėsi, paskambino netoli gyvenančiam J. J.. Atėjus J. J., po 2-3 min atvažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai pareikalavo vykti į komisariatą išsiaiškinti. Važiuoti atsisakė, sakė policininkams, kad jiems nėra ko ten važiuoti, nes jie nieko nepadarė. Jis sakė, kad jį vežtų į ligoninę. Tada policininkai priėjo prie J. J, bandė jam uždėti antrankius. J. J muistėsi, bet nesistumdė, skėsčiojo rankomis, bet nepiktybiškai. Jis prašė paaiškinti, kodėl jie turi važiuoti į policiją. J. J. antrankius uždėti bandė abu policijos pareigūnai. Gal skėsčiodamas rankomis J. J ir galėjo pastumti pareigūną, nors to nematė. Ne viską matė, nes sėdėjo ant suoliuko nuleidęs galvą. Po to, du policininkai J. J. parvertė ir bandė uždėti antrankius. Tada jis bandė policijos pareigūną atitraukti nuo gulinčio J. J. Traukė nepiktybiškai, buvo paėmęs už peties. Atitraukti nepavyko, nes jį pastūmė ir jis vėl atsisėdo ant suoliuko. Kad trauktų kitą policininką – neprisimena. Už kaklo rankomis policininkui sugriebęs nebuvo. Galėjo būti, kad paėmė už striukės apykaklės tam pačiam policininkui. Užkišęs rankų už rūbų nebuvo, tik paėmė iš viršaus. J. J. policininkai nuvedė į automobilį, o jam antrankių nedėjo. Paaiškino, kad po jaunuolių užpuolimo, ant jo kūno vizualiai sumušimo žymių nesimatė. Policijoje alkotesteriu jo girtumas tikrintas nebuvo. Iš kur byloje tokie duomenys – nežino. Policijos pareigūnų D. Č. ir E. S. – nepažįsta, jokių reikalų su jais nėra turėjęs. Įvykio metu jis vilkėjo šviesiais rūbais. Jokio automobilio langų jis nedaužė. Policijos pareigūnams pasakė necenzūrinių žodžių. Taip padarė tuomet, kai jie dėjo J. J. antrankius. Pasakė rusiškus necenzūrinius žodžius. Tai atsitiko netyčia. Jaučiasi kaltas, kad su pareigūnais nevyko į policijos komisariatą. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, jis nei medikams, nei policininkams dėl užpuolimo neskambino. Šiuo metu mokosi, jam liko mokytis iki 2010 vasaros. Gailisi, kad per jį J. J. pateko į tokią situaciją.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis J. J. ir A. B. kaltais prisipažino iš dalies, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais rašytinais įrodymais

Nukentėjusysis D. Č. parodė, kad jis dirba Kėdainių raj. PK patruliu. 2009-09-16, dirbant kartu su patruliu E. S., apie 22.40 val., iš budėtojo gavo nurodymą vykti prie J. B. g. 94, Kėdainių mieste, nes ten vyksta muštynės. Važiuodami, prie J. B. g. (duomenys neskelbtini), sutiko tris jaunuolius, kurie paaiškino, kad juos užpuolė du asmenys, vienas kurių buvo apsirengęs tamsiai, kitas šviesiai. Jaunuoliai jiems pasisakė savo anketinius duomenis, nurodė, kad niekam pretenzijų neturi. Tuo metu budėtojas pranešė, kad prie to paties namo du vyrai spardo autobusiuką. Nuvažiavo prie J. B. g. (duomenys neskelbtini), bet ten nieko nebuvo. Automobilis buvo tvarkingas. Išvažiavo. Apie 23.15 val., iš budėjo gavo pranešimą, kad galimai tie patys asmenys vėl tranko tą patį autobusiuką. Vėl nuvykę prie J. B. g. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad išdaužti to paties anksčiau jų apžiūrėto autobusiuko langai. Šalia išdaužtų langų gulėjo baldų porankiai. Tuomet, kažkoks žmogus iš pirmos laiptinės atidaręs langą pasakė, kad tie asmenys yra pirmoje laiptinėje. E. S. to žmogaus paprašė atidaryti koduotas laiptinės duris. Atidarius duris laiptinėje prie durų stovėjo du asmenys – kaltinamieji. J. J. buvo agresyviai nusiteikęs, vilkėjo tamsų bluzoną ir džinsus, kitas – A. B. – vilkėjo šviesiais rūbais. J. J. juos iškart pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais. Jie prašė jo nusiraminti, bet jis nereagavo. A. B. stovėjo atokiau. Matėsi, kad abu jie yra neblaivūs. J. J. bandant nuraminti, jis kelis kartus pastūmė E. S., kuris lengvai atsitrenkė į sieną. Jis priėjęs prie J. J. suėmė jį už rankų ir atitraukė nuo E. S.. Įspėjo jį, kad liautųsi. J. J. ištraukė ranką ir bandė suduoti jam kumščiu į veidą. Jis spėjo pasitraukti, todėl J. J. jam pataikė į petį. Smūgis kumščiu buvo tyčinis. Tai sukėlė jam fizinį skausmą, bet skausmas nebuvo stiprus. Vėl suėmė J. J., jis bandė išsivaduoti, įvyko susistumdymas. J. J. jį tampė ir už tarnybinės striukės atlapų, tik nebeatsimena kuriuo momentu. E. S. iškvietė pastiprinimą. Kol atvyko pastiprinimas, jie aktyvių veiksmų nesiėmė. Kaltinamieji tuo metu keikėsi, neklausė reikalavimų nurimti. Pamatę atvažiuojant pastiprinimą, bandė J. J. sulaikyti, vertė jį ant žemės, kad uždėti antrankius. J. J. griūdamas įsikabino jam į striukę ir suplyšo striukės rankovė. Mano, kad specialiai J. J. jo striukės neplėšė. Kai pradėjo sulaikinėti J. J., A. B. pradėjo jų atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius. Gulintis ant žemės J. J. susikišo rankas po pilvu. A. D. bandė padėti ištraukti J. J. rankas. Tuo metu A. B. paėmęs ranka E. S. už kaklo, bandė jį atitraukti nuo sulaikinėjamo J. J. D. Č. A. B. nustūmė į šalį. T. B. jam paėmė už striukės apykaklės ir tempė. A. B. vėl nustūmė D. Č. Fizinio skausmo dėl to tempimo nepajuto, bet A. B. jį nuo J. J. šiek tiek atitraukė. Ištraukus J. J. rankas uždėjo jam antrankius. A. B. atrodė suglebęs, todėl jam antrankių nedėjo. Kad A. B. yra sumuštas, jo atžvilgiu yra padarytas nusikaltimas, A. B. pasiskundė tik po sulaikymo, būdamas Kėdainių raj. PK patalpose. Po J. J. sulaikymo matė, kad A. B. šlubuoja, tačiau ant jo sumušimo žymių nesimatė. Policijoje jis matė, kad buvo tikrinamas sulaikytųjų neblaivumas. Kaltinamieji policijoje nenorėjo sakyti savo duomenų, elgėsi agresyviai, keikėsi. Abiejų kaltinamųjų vartoti necenzūriniai žodžiai jį įžeidė. J. J. jam atlygino 139 Lt žalą už suplėšytą striukę, todėl jis civilinio ieškinio nebereiškia.

Nukentėjusysis E. S., parodė, kad jis dirba Kėdainių raj. PK policijos pareigūnu. 2009-09-16, dirbant kartu su D. Č., iš budėtojo gavo nurodymą vykti prie J. B. g. (duomenys neskelbtini), kur vyksta konfliktas tarp trijų jaunuolių ir dviejų vyriškių. Važiuodami į vietą pamatė einančius kelis jaunuolius, sustojo, tuo metu priėjo dar vienas vaikinas. Sustojus jaunuoliai pasakė, kad prie jų buvo prikibę du girti vyriškiai, kad kažkuris spyrė į autobusiuką. Užsirašė jaunuolių duomenis. Nuvyko prie J. B. g. (duomenys neskelbtini). Iš namo lango išlindęs žmogus sakė, kad jog buvo muštynės, kad trys jaunuoliai nubėgo į vieną pusę, o du vyriškiai link (duomenys neskelbtini). Apžiūrėję ir vietoje nieko neradę, išvyko. Tuo metu joks automobilis apgadintas nebuvo. Budėtojas vėl pranešė, kad grįžę vyriškiai prie autobusiuko kažką daro. Nuvykę atgal, mašiną pasistatė toliau ir pėsčiomis apsupę namą sugrįžo prie J. B. g. 94 namo. Pro langą išlindęs vyras pasakė, kad tie, kurie daužė autobusiuką, įėjo į pirmą laiptinę. M. M. (duomenys neskelbtini) autobusiuką, kuriam buvo išdaužti langai. To per langą išlindusio žmogaus paprašė atidaryti kodines duris. Atrodo, kad patys kaltinamieji jau išeidinėjo iš laiptinės. Matėsi, jog jie yra neblaivūs. J. J. puolė pirmas, elgėsi labai agresyviai. A. B. stovėjo nuošaliau, buvo susiėmęs už šono. Pasakė jiems, kad išdaužtas automobilio stiklas, kad jie įtariami ir turės vykti į policijos komisariatą. J. J. jų atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, sakė, kad pažįsta kas jis toks, grasino užmušti. Tai jį įžeidė. J. J. gražiuoju prašė važiuoti į policijos komisariatą. Jis priešinosi, „atsistuminėjo“. J. J. atsistumiant, jis tris kartus atsitrenkė į sieną. Tas stūmimas buvo tyčinis. Fizinio skausmo stūmimas nesukėlė. Nusprendė J. J. sulaikyti. J. J. mosavo kumščiais. Jį parvertė ant žemės. Jis susikišo rankas po pilvu. Tada A. B. iš nugaros paėmė ranka jį už kaklo ir plėšė nuo J. J., dėl ko, užspausdamas jam gerklę, sukėlė fizinį skausmą. Tuo tarpu atvažiavo pastiprinimas. P. D. nustūmė A. B.. J. J. buvo sulaikytas, jam buvo uždėti antrankiai ir nuvestas į tarnybinį automobilį. Kai sulaikinėjo J. J., A. B. jų atžvilgiu irgi vartojo necenzūrinius ir kitus įžeidžiančius žodžius, tai jį įžeidė. Pro langus išlindę žiūrėjo žmonės ir visa tai girdėjo. D. Č. vėliau jam pasakojo, kad J. J. jam smūgiavo į petį ir, kad tuo momentu jam skaudėjo, bei, kad A. B. bandė jį atitraukti nuo J. J. paėmęs už apykaklės. To jis pats nematė. A. B. nesipriešindamas sėdo į tarnybinį automobilį. Atvežti į policijos komisariatą kaltinamieji nesakė savo pavardžių, elgėsi agresyviai. Tada A. B. pasakė, kad jį sumušė ir jam reikia pagalbos. Vėliau, tikrinami alkotesteriu, abu pūtė į aparatą, bet atsisakė pasirašyti. Pūtė į alkotesterį, nes juos pažadėjo paleisti. A. B. vežė į ligoninę. Ir ten jis elgėsi agresyviai, keikė ir jį, ir gydytojus.

Liudytojas E. D. parodė, kad 2009-09-16 apie 23 val., dirbdamas operatyvaus poskyrio vairuotoju, iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu J. B. g. 94, kur patruliams buvo reikalinga pagalba sulaikyti jiems besipriešinančius asmenis. Nuvykus nurodytų adresu pamatė besigrumiančius D. Č. ir E.S. Jie grūmėsi su aukštesnio ūgio tamsiai apsirengusiu, kaip dabar žino, J. J.. Jis stūmė nuo savęs pareigūnus. Paguldytas ant žemės priešinosi, muistėsi. Bandė uždėti jam antrankius. P. J. draugas bandė jį atitraukti nuo J.J. tempdamas už striukės. Liepė jam nesikišti ir jis pakluso. Abu sulaikinėjami vyrai buvo neblaivūs, abu vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu. Pradžioje atvežti į policijos komisariatą jie elgėsi agresyviai. Vėliau, kai grįžo apžiūrėję sudaužytą automobilį, jau buvo ramūs.

O. Š., M. P. ir A. S. parodė, kad 2009-09-16 apie 23 val., būdami prie J. B. g. (duomenys neskelbtini) , išgirdo triukšmą. A. S. nuėjo pažiūrėti. Nuėję pažiūrėti ir jie pamatė, kad kilęs konfliktas tarp A. S. ir šviesiai apsirengusio vyro. M. P. bėgo padėti A. S.. Liudytojas A. S. nurodė, kad šviesiai apsirengęs vyras pirmasis jį pradėjo pulti, bandė jam įspirti, griebė už rūbų. Pribėgo M. P. ir vyras su P. nugriuvo prie konteinerio. Radęs prie konteinerio lazdą jis ja sudavė tam vyrui, nes vyras buvo agresyvus. Vyras stojosi ir vėl bandė pulti. Atėjęs kaimynas, močiutė padėjo juos išskirti.

Liudytojas D. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą. Dabar nori paliudyti tiesą, kad 2009-09-16 apie 22-23 val., tik grįžęs ir dar sėdėdamas savo automobilyje M. B., matė praeinantį draugą A. B.. Paskui jį ėjo du ar trys jaunuoliai, vienas kurių smogė A. B. ir šis parkrito. A. B. kažkur dingo, po to, išlipęs jis pamatė, kad A. B. muša dviese. Sakė, kad paliktų jį ramybėje, kad jis jo draugas. Buvo išėjusi pagyvenusi moteris, kuriai A. B. atidavė iš jaunuolių atimtą lazdą. Jau būdamas namuose girdėjo pokštelėjimą. Vėliau matė, kaip policininkai A. B. lydėjo iki automobilio. A. B. vilkėjo šviesiais rūbais, šlubavo. Po to, jam paskambino jo motina ir pasakė, kad pas ją atvažiavo policijos pareigūnai, kad yra išdaužti jo automobilio lango stiklai. Žiūrėti savo automobilio į kiemą nėjo, kodėl – paaiškinti negali, gal bijojo. Pareiškimo policijai dėl išdaužtų stiklų nerašė, niekam pretenzijų neturi.

N. Z. parodė, kad 2009-09-16 apie 23 val., būdama savo buto virtuvėje, name J. B. (duomenys neskelbtini) , išgirdusi triukšmą pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad lauke jos anūkas A. S. barėsi ir stumdėsi su kažkokiu vyriškiu, vyriškis turėjo lazdą. Kiti berniukai stovėjo toliau. Išėjusi į lauką ji liepė liautis ir pareikalavo vyriškio atiduoti lazdą, jis jai lazdą atidavė. Lazdą ji išmetė į konteinerį. Visi išsiskirstė. Po 10 min. vėl išgirdo triukšmą ir išėjo į kiemą. Kieme stovėjo du policininkai. Buvo ir tas pats vyriškis, kuris stumdėsi su jos anūku. Jis su pareigūnais barėsi, kalbėjo pakeltu tonu, prašė paleisti, keiksmažodžių ji negirdėjo. Kitas kartu buvęs aukštesnis vyriškis stovėjo ir verkė, kad jį paleistų, atrodė išgėręs. Pabuvusi apie 5 min ji išėjo. Nematė, kaip tuos asmenis policija išvežė. Anūkas jai sakė, kad vienas iš tų vyriškių – aukštesnis, yra jų kaimynas.

Liudytojas D. Š. parodė, kad visiškai tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes tuo metu apklausiamas geriau atsiminė. 2009 m. rugsėjo mėn., tikslios dienos datos neprisimena, vakare, apie 23 val., būnant su šeima bute, esančiame J. B. (duomenys neskelbtini) , kieme išgirdo triukšmą. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kaip prie kitos laiptinės vyras, vilkėjęs šviesią striukę, stumdėsi ir konfliktavo su vaikinais. Kadangi triukšmas tęsėsi ilgai, jis iškvietė policijos pareigūnus. Girdėjo, kaip į kiemą buvo išbėgusi rusiškai kalbanti kaimynė ir lauke viskas nurimo. Matė, kad buvo atvykusi policija, bet vėl išvyko. Po kiek laiko, jis vėl išgirdo triukšmą kieme, mano, kad buvo trenkta į automobilį, tačiau langų dūžių negirdėjo. Pro langą pamatė, kad lauke, prie automobilio M. B., buvo tas pats vyriškis su šviesia striuke ir dar vienas aukštas vyriškis, kuris vilkėjo tamsiais rūbais. Abu vyrai kažką ėmė nuo konteinerių ir mėtė į automobilį M. B.. Tuomet jis dar kartą paskambino į policiją. Matė, kad vėl buvo atvykusi policija, lauke prie pirmos laiptinės vyko šurmulys. Kas vyksta prie pirmos laiptinės, jam nėra labai gerai matoma, nes jis gyvena kitoje laiptinėje.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (I t. b.l.3-16) matyti, kad įvykio vieta yra prie daugiabučio J. B. g. (duomenys neskelbtini) , Kėdainių mieste. Kieme stovi automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam išdaužti vairuotojo ir keleivio durų langų stiklai, prie automobilio ant grindinio rasti du baldų porankiai. Paimta policijos pareigūno D. Č. tarnybinė striukė, porankiai.

Iš daiktų apžiūros protokolo (I t. b.l.20-23) matyti, kad apžiūrėta iš policijos pareigūno D. Č. įvykio vietos apžiūros metu paimta tarnybinė striukė. Apžiūrėjus nurodyta, kad suplėšyta striukės rankovė, apžiūrėti atskirai pateikti tarnybiniai ženklai - antsiuvas ir antpetis.

Iš važtaraščio (I t. b.l.24) matyti, kad vasarinė policijos pareigūno tarnybinė striukė kainuoja 139 Lt.

Iš byloje esančių D. Č. ir E. S. pareigybių aprašymo nuorašų (I t. b.l.25-27,28-30) matyti, kad pareigas einantis valstybės tarnautojai užtikrina viešą saugumą, viešąją tvarką ir eismo saugumą, nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų prevenciją (1.,5.), imasi priemonių sulaikant nusikaltėlius ir kitus teisės pažeidėjus (7.2.), kt.

Iš byloje pateikto Kėdainių rajono policijos komisariato tarnybų išdėstymo plano (I t. b.l.47), matyti, kad D. Č. ir E. S. nuo 2008-09-16 19.00 val. iki 2008-09-17 07.00 val. dirbo reagavimo grupėje.

Iš specialisto išvados (I t. b.l.36) matyti, kad 2009-10-29 apžiūrėjus D. Č. išorinių kūno sužalojimų žymių nekonstatuota. Nurodyta, kad smūgio sudavimas D. Č. į dešinį petį, stumdymas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Iš specialisto išvados (I t. b.l.44) matyti, kad 2009-10-29 apžiūrėjus E. S. išorinių kūno sužalojimų žymių nekonstatuota. Nurodyta, kad sugriebimas už kaklo, jo spaudimas bei stumdymas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Iš blaivumo nustatymo alkoholio matavimo prietaisu akto (I t. b.l.63) matyti, kad 2008-09-16 23.50 val. J. J. nustatytas 2,40 promilių girtumas.

Iš blaivumo nustatymo alkoholio matavimo prietaisu akto (I t. b.l.112) matyti, kad 2008-09-16 23.50 val. A. B. nustatytas 2,10 promilių girtumas.

Iš Kėdainių raj. PK pažymos (II t. b.l.55) matyti, jog 2009-09-16 policijos komisariate asmenų girtumas buvo nustatomas alkotesteriu Alcotest 7410 Nr. ARLK-0060, kuris neturėjo atminties ir spausdintuvo, todėl nustačius girtumą buvo surašoma girtumą patvirtinanti pažyma.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačių kaltinamųjų J. J. ir A. B. daliniu prisipažinimu, nukentėjusiųjų D. Č. ir E. S. parodymais, liudytojų E. D., D. Š. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvadomis, pareigybių aprašymo, tarnybų išdėstymo nuorašų, kitais asmenų parodymais ir rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad J. J. ir A. B., apsvaigę nuo alkoholio, būdami viešoje vietoje – kieme prie daugiabučio namo, kur aplinkybėse nurodytu laiku įvyko muštynės ir buvo išdaužyti kieme stovėjusio automobilio stiklai, nepakluso daugiabučio namo gyventojų iškviestų ir atliekančių tarnybą policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui vykti į policijos komisariatą išsiaiškinti dėl nusikalstamos veikos, keikė policijos pareigūnus necenzūriniais ir vadino įžeidžiančiais žodžiais, panaudodami fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnams, tai yra J. J., prašomas, tačiau atsisakęs vykti į policijos komisariatą, tris kartus rankomis pastūmė policijos pareigūną E. S. ir šis atsitrenkė į namo sieną, bei vieną kartą kumščiu smogė pareigūnui D. Č. į dešinį petį, sukeldamas jam fizinį skausmą, bei sugriebęs už striukės paminėtą pareigūną tampė, o A. B., siekdamas, kad nebūtų sulaikytas J. J., sugriebęs rankomis už kaklo antrankius J. J. bandančiam uždėti policijos pareigūnui E. S., traukė jį nuo J. J., dėl ko, E. S. sukėlė fizinį skausmą, o pareigūno nustumtas, vėl, sugriebęs už striukės apykaklės, traukė nuo J. J. pastarąjį sulaikyti bandantį policijos pareigūną D. Č..

Iš išnagrinėtos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji yra policijos pareigūnai – priimti dirbti statutiniais valstybės tarnautojais į policijos įstaigą ir turintys viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, tai yra tarnybos metu atliekantys viešojo administravimo veiklą, kas nurodyta ir pareigūnų pareigybių aprašymuose. Pastarieji įvykio metu atliko savo darbines funkcijas, ką patvirtina policijos komisariato tarnybų išdėstymo planas, dėvėjo tarnybines uniformas, ką, kaip patvirtino kaltinamieji, jie matė ir suvokė. Kaltinamieji nurodė, kad iki atvykstant policijos pareigūnams, kieme su kitais asmenimis buvo kilusios muštynės, tai yra akivaizdu, jog buvo pažeista viešoji tvarka, šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklausti liudytojai O. Š., M. P., A. S., N. Z., D. K.. Nukentėjusieji pareigūnai nurodė, kad pagal policijos budėtojo nurodymą antrą kartą atvykę į tą pačią įvykio vietą pamatė automobilį išdaužtais stiklais, ką patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, nurodė, kad jiems atvykus, namo gyventojas pasakė, jog asmenys, daužę automobilio langus, yra įėję į laiptinę, kad sutiko iš laiptinės išėjusius kaltinamuosius, kurie iš karto ėmė jų atžvilgiu elgtis vieningai agresyviai, tai yra policijos pareigūnai, sutinkamai su Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2, 5, 16, 18, 21 str. nuostatomis, pagrįstai kaltinamuosius įtarė padarius nusikalstamą veiką ir reikalavo, kad jie vykdytų jų teisėtą ir logišką nurodymą vykti išsiaiškinti į policijos komisariatą. Nukentėjusieji nurodė, kad jokių smurtinių žymių ant A. B. kūno vizualiai nesimatė, ką patvirtino ir kaltinamieji, o apie tai, kad A. B. atžvilgiu galimai buvo atlikti nusikalstami veiksmai, jie iš kaltinamųjų sužinojo tik jau būdami policijos komisariate, nors kaltinamieji teigė, jog apie tai jie pareigūnams pasakė, kuomet pastarieji pareikalavo jų vykti į policiją. Teismas, vertindamas pareigūnų teisėtą veikimą, neturi pagrindo netikėti šiais paminėtais nukentėjusiųjų parodymais. Kaltinamieji dėl A. B. atžvilgiu galimai padaryto nusikaltimo policijos nekvietė, nors turėjo galimybę; atvykus pareigūnams nerodė jokios iniciatyvą važiuoti į komisariatą išsiaiškinti, tačiau pasielgė nesuvokiamai priešingai. A. B., kaip nurodė jo gynėjas, pareiškimą dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo policijai parašė tik 2010 m. vasario mėn., tai yra tik pradėjus šią bylą nagrinėti teismo posėdyje ir nuo galimo įvykio praėjus beveik 5 mėnesiams.

Pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. BK 286 str. nustato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti fizinį smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Fizinis smurtas – tai smūgiai, imtynių veiksmai, fizinio skausmo sukėlimas, apimantys nežymų sveikatos sutrikdymą ir pan.

Išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji, priešindamiesi policijos pareigūnams panaudojo fizinį smurtą policijos pareigūnų atžvilgiu. Kaltinamieji iš esmės neneigė, kad jie padarė kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau nurodė, jog jų atlikti veiksmai nebuvo tyčiniai, tačiau nukentėjusiųjų D. Č. ir E. S. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. J., atsisakęs vykti į policijos komisariatą, atliko tyčinius fizinio smurto veiksmus, tai yra tris kartus rankomis pastūmė teisėtai veikiantį pareigūną E. S. ir šis visus kartus atsitrenkė į namo sieną, bei vieną kartą kumščiu norėjo smogti pareigūnui D. Č. į veidą, tačiau pareigūnui pasitraukus, pataikė jam į dešinį petį, dėl ko, pareigūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, bei sugriebęs už striukės tampė pareigūną, keikė abu pareigūnus necenzūriniais žodžiais, o A. B., siekdamas, kad J. J. nebūtų sulaikytas, taip pat atliko tyčinius fizinio smurto veiksmus – rankomis sugriebęs už kaklo teisėtai veikiančiam pareigūnui E. S., traukė jį nuo J. J., tokais savo veiksmais pareigūnui sukeldamas fizinį skausmą, o po to, sugriebęs už striukės apykaklės, siekė atitraukti ir teisėtai veikiantį pareigūną D. Č., keikė pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Teismas pareigūnų stūmimą, tampymą taip pat laiko fiziniu smurtu, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai sukėlė fizinį skausmą ar ne.

Kaltinamieji suprato, kad aktyviais veiksmais priešinasi teisėtiems policijos pareigūnų veiksmams ir norėjo taip veikti, tai yra jie veikė tiesiogine tyčia. Naudodami fizinį smurtą kaltinamieji privalėjo suvokti ir suvokė, kad pareigūnams bus sukeltas fizinis skausmas, kuo pasinaudoję kaltinamieji ir tikėjosi išvengti vykimo į policijos komisariatą, ko reikalavo pareigūnai.

Abu kaltinamieji nurodė, kad jie nukentėjusiųjų nepažįsta, anksčiau jokiose konfliktinėse situacijose nebuvo susidūrę, todėl darytina išvadą, kad nukentėjusieji neturi jokio pagrindo kaltinamuosius apkalbėti. Nukentėjusiųjų parodymai, lyginant su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, vienodi ir nuoseklūs, todėl netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, tai yra liudytojų E. D. parodymai, kuriais jis patvirtino, jog nuvykęs į pagalbą matė besigrumiančius D. Č., S. su J. J., kuris stūmė nuo savęs pareigūnus, paguldytas ant žemės priešinosi, muistėsi, o pribėgęs J. draugas ir jį bandė atitraukti nuo J. tempdamas už striukės, kad abu sulaikinėjami vyrai buvo neblaivūs, vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu, tai yra kaltinamieji pareigūnų atžvilgiu elgėsi agresyviai; liudytojo D. Š. parodymai, kuriais jis patvirtino, jog policijos pareigūnus kvietė, nes kieme vyras, vilkėjęs šviesią striukę, stumdėsi ir konfliktavo su vaikinais, o vėliau, vėl išgirdęs triukšmą kieme pro langą pamatė, kad lauke prie automobilio M. B. buvo tas pats vyriškis su šviesia striuke ir dar vienas aukštas vyriškis, kuris vilkėjo tamsiais rūbais, kurie kažką ėmė nuo konteinerių ir mėtė į automobilį M. B., dėl ko, liudytojas antrą kartą iškvietė policijos pareigūnus, kas tik dar kartą įrodo, jog policijos pareigūnai susidariusioje situacijoje kaltinamųjų reikalaudami vykti išsiaiškinti į policijos komisariatą veikė teisėtai; teismo medicinos specialisto išvados, kuriose nurodyta, kad smurtiniai veiksmai sukėlė policijos pareigūnams fizinį skausmą, kuriomis abejoti teismas taip pat neturi jokio pagrindo, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad fizinio skausmo suvokimas, jo jautimas yra ne tik medicininio vertinimo dalykas, bet ir individualus pojūtis, todėl nukentėjusiajam E. S. teigiant, kad J. J. stūmimas, po ko, jis atsitrenkė į sieną, nesukėlė fizinio skausmo, fizinio skausmo sukėlimo aplinkybė šioje fizinio smurto panaudojimo – stūmimo dalyje iš kaltinimo šalintina. Vienok, tai nekeičia veikos kvalifikacijos, kadangi BK 286 str. dispozicija fizinio smurto panaudojimo pasekmių nereikalauja. Taip pat, J. J. kaltinime nurodyta, jog jis suplėšė nukentėjusiojo D. Č. tarnybinę striukę. Nustatyta, kad kaltinamasis J. J., pareigūnų verčiamas ant žemės tikslu uždėti jam antrankius, instinktyviai užsikabino už policijos pareigūno striukės, dėl ko, striukė suplyšo. Todėl, šiuo atveju nesant J. J. tyčinės kaltės, ką patvirtino ir nukentėjęs D. Č., tyčinė pareigūno striukės suplėšymo aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Kadangi, kaip jau paminėta, įstatymo leidėjas BK 286 str. dispozicijoje nenumatė pasekmių atsiradimo, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai priešindamiesi viešojo administravimo funkcijas atliekantiems pareigūnams kaltinamieji J. J. ir A. B. pradėjo vartoti fizinį smurtą.

Kadangi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamieji panaudoję fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnams, tai yra valstybės tarnautojams, einantiems pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantiems viešojo administravimo veiklą, darytina išvada, kad kaltinamieji, tai yra J. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje (pasipriešinimas valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui) ir A. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje (pasipriešinimas valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą. A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio, ką pripažino ir patys kaltinamieji, nes daro išvadą, jog kaltinamųjų apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems J. J. ir A. B., atsižvelgia į tai, kad jų padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, tyčiniai, baigti, atsižvelgia į kiekvieno kaltinamojo nustatytų atliktų veiksmų apimtį ir turinį, į padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltininkų asmenybes: 1) J. J. teistas vieną kartą pagal BK 180 str. 2 d., 181 str. 2 d. ir kt. str., šį nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų metu, lygtinai paleistas neatlikus 2 m. 4 mėn. 9 d., turintis neišnykusį teistumą; 2005-06-14 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 284 str. 1 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 38 str., tai yra matyti, kad ir atleistas nuo bausmės, ir nuteistas buvo už nusikaltimus, susijusius su smurto pavartojimu, kaip į charakterizuojančią medžiagą atsižvelgiama į tai, jog V. J. tris kartus buvo baustas pagal (duomenys neskelbtini) str., tai yra už pasipriešinimą policijos pareigūnams, policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, jų įžeidimą, kaip nurodė pats kaltinamasis, paskirtų baudų dar nėra sumokėjęs, todėl nuobaudos galioja (ATPK 36 str.), nevedęs, turi 2006-01-26 gimusį sūnų, išsiėmęs verslo liudijimą, sveikas; 2) A. B. teistas vieną kartą, turi neišnykusį teistumą, nes iš pataisos namų paleistas 2008-06-17, kaip į charakterizuojančią medžiagą atsižvelgiama į tai, jog A. B. praeityje buvo baustas pagal (duomenys neskelbtini) str., tai yra už nedidelį chuliganizmą, nevedęs, mokosi, sveikas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslas kaltinamiesiems gali būti pasiektas skiriant laisvės atėmimo bausmes. J. J., atsižvelgiant į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, šeiminę padėtį, nepriklausomai nuo to, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 61 str.), tai yra vadovaujantis protingumo ir teisingumo principu (BK 54 str. 3 d.), skiriant mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, artimą minimumui, paskirtą bausmę remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinant su 2006-06-30 Panevėžio apygardos teismo paskirta, 2006-11-17 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeista ir iki galo neatlikta bausme, prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, į laisvės atėmimo bausmę įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009-09-16 iki 2009-09-17 (BK 66 str.), bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus (BK 50 str. 3 d.); A. B., atsižvelgiant į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, nepriklausomai nuo to, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 61 str.) ir neišnykęs teistumas, tai yra vadovaujantis teisingumo principu (BK 54 str. 3 d.), skiriant mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, artimą minimumui, į laisvės atėmimo bausmę įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009-09-16 iki 2009-09-17 (BK 66 str.), ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant minimaliam laikui, nes yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę (BK 75 str. 2 d., 67 str.).

Kardomosios priemonės. Kaltinamasis J. J., vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str., buvo sulaikytas 2009-09-16 23.30 val., paleistas 2009-09-17 16.15 val. Kaltinamajam J. J. 2009-09-17 paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (I t. b. l. 64, 74, 75-77). Kaltinamasis A. B., vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str., buvo sulaikytas 2009-09-16 23.30 val., paleistas 2009-09-17 16.25 val. Kaltinamajam A. B. 2009-09-17 paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (I t. b. l. 113, 121, 122-124). Byloje kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir įpareigojimai periodiškai registruoti policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus J. J. suimti ir nuo jo sulaikymo dienos skaičiuoti bausmės pradžią.

Daiktiniai įrodymai. Byloje esanti nukentėjusiojo D. Č. tarnybinė striukė, nukentėjusiajam nepageidaujant jos atsiimti, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina ir sunaikintina.

Proceso išlaidos. Sutinkamai su (duomenys neskelbtini) str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš J. J. ir A. B. priteistina po 9,75 Lt valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

J.J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje (pasipriešinimas pareigas einantiems valstybės tarnautojams) ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2006-06-30 Panevėžio apygardos teismo paskirta, 2006-11-17 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeista ir neatlikta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2009-06-16 iki 2009-06-17.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruoti policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – pakeisti į suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. J. sulaikymo dienos.

A.B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje (pasipriešinimas pareigas einantiems valstybės tarnautojams) ir nuteisti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 67 str. 2 d. 4 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikui, įpareigojant A. B. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti mokslą, o baigus mokslą pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant A. B. iki 2010 m. liepos 01 d. į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą įmokėti 5 (penkių) MGL arba BSI (minimalių gyvenimo lygių arba bazinių socialinių išmokų), tai yra 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio įmoką.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2009-06-16 iki 2009-06-17.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruoti policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą – nukentėjusiojo D. Č. tarnybinę striukę, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Priteisti iš J. J. ir A. B. po 9,75 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.