Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-18 · Byla Nr. ATP-1323-290/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-799-81/2013Nutartis · 2013-07-25Kauno apygardos teismas
  2. A2.6.-5967-919/2013Nutarimas · 2013-10-25Kauno apylinkės teismas
  3. ATP-1323-290/2013Nutartis · 2013-12-18Kauno apygardos teismas
  4. A2.13.-5784-660/2015Nutartis · 2015-06-30Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-18
Bylos Nr.
ATP-1323-290/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02747-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Pareiškėjas
L. S.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1323-290/2013Proceso Nr. 4-69-3-02747-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad administracinio teisės pažeidimo protokolas L. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. buvo surašytas už tai, kad jis 2013-03-07 apie 07.40 val., prie (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas automobilį ,,Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į maršrutinio transporto stotelės pavėsinę, apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 133 p., 234 p.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. nutarimu L. S. pripažino kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir nubaudė pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt (šimto litų) bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., L. S. paskirta galutinė administracinė nuobauda - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Šalies argumentai

L. S. apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-10-25 nutarimą ir priimti naują, jį išteisinantį nutarimą.

Jis savo skunde nurodė, kad Kauno AVPK, surašydamas protokolą rėmėsi tik suinteresuotų liudytojų S. A.–P. ir V. R. parodymais, kurios analogiškai papuolė į įvykio vietoje laiku nepašalintą kelininkų kliūtį. Protokole nurodyta, kad jis apgadino stotelę pavėsinę, tačiau nesurinkta tai įrodanti medžiaga, tokiu būdu policijos pareigūnai administraciniame teisės pažeidimo protokole iškraipė faktines aplinkybes bei apkaltino jį neįvykdyta veika. Jo teigimu, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pareiškėjas prašė įvertinti, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas dėl slidžios kelio dangos, kelininkai laiku kliūties nepašalino, žalą padarė tik savo automobiliui, nieko nesugadino ir nepažeidė kitų asmenų interesų, tai vertintina kaip lengvinanti aplinkybė bei kaltę šalinanti veika.

Jo nuomone, teismas liudytojų parodymus interpretavo, neatsižvelgdamas į jų parodymus duotus teismo posėdžio metu, dalies liudytojų neapklausė, todėl teismas, nenustatęs aplinkybių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neabejotinai kilo pareiga apie eismo įvykį pranešti policijai, įvertino, kaip tiesioginė tyčią sukėlus eismo įvykį ir pasišalinus. Teismas savo sprendimą priėmė suinteresuotų liudytojų, kurios keitė savo paaiškinimus, parodymais, nesiaiškino pareiškėjo nurodomų aplinkybių, nesirėmė kitų liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga bei neatliko šių įrodymų analizės.

Jo teigimu, medžiaga šioje administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta šališkai ir išnagrinėta šališko teismo, neatsižvelgiant į pareiškėjo nuoseklius parodymus bei kitą bylos medžiagą, todėl jo veiksmų kvalifikavimas laikytinas netinkamu administracinio teisės pažeidimo kodekso pritaikymu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašė L. S. apeliacinio skundo netenkinti, paliekant galioti teismo nutarimą nepakeistą.

L. S. apeliacinis skundas netenkintinas, nes yra nepagrįstas.

Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde ginčija įrodymų vertinimą bei savo kaltę, tačiau aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs apelianto skundą, konstatuoja, jog apeliacinio skundo argu­men­tai nepagrįsti, o įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatyta.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino visus byloje esan­čius įrodymus ir nustatė, jog byloje tinkami ištirti ir įvertinti surinkti įrodymai ir jų pakanka pagrįsti esmines bylai reikšmingas aplinkybes.

Byloje nenustatyta esminių administracinių teisės pažeidimo protokolo trūkumų ir jame aiškiai nurodyta veikos padarymo laikas, vieta, pasireiškimo būdas bei pažeidimų kvalifikacija, kuri objektyviai atitinka nurodytų veikų požymius.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo protokole, aprašant veiką, tinkamai nurodyti požymiai, atitinkantys Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą – vairuodamas automobilį, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į maršrutinio transporto stotelės pavėsinę bei Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. požymiai – apie įvykį nepranešęs policijai iš įvykio vietos nuvažiavo. Numatyta atsakomybė apima pareigą įrodyti buvus tiek patį eismo įvykį, tiek ir eismo įvykio dalyvio pareigų nevykdymą. Apylinkės teismo nutarime ištirtos aplinkybės ir padarytos išvados dėl L. S. kaltės padarius minėtus administracinius teisės pažeidimus, aukštesniajam teismui jokių abejonių nekelia.

Šalies argumentai

L. S. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neanalizavo ir neaptarė faktinių bylos aplinkybių, sprendimą priėmė išgalvotais motyvais bei iškraipė liudytojų parodymus.

Aukštesnysis teismas su šiais skundo argumentais kategoriškai nesutinka. Kaip matyti iš teismo priimto nutarimo, teismas rėmėsi ištirtų įrodymų – liudytojų parodymų, rašytinės bylos medžiagos – visuma. Liudytojų parodymus nuosekliai išanalizavo, atkuriant logišką veiksmų seką, todėl byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti bei teismo visapusiškai įvertinti įrodymai yra pakankami teigti, jog teismo nustatytomis aplinkybėmis bei laiku, L. S. vairuodamas automobilį ,,Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į maršrutinio transporto stotelės pavėsinę, apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tai pa­tvirtina liudytojų V. R. ir Sandros A. P. tar­pu­savyje dėl esminių aplinkybių sutampantys paaiškinimai po įvykio ir jų parodymai duoti teisme, kurie iš esmės nesiskiria, ir nors yra nežymių nesutapimų, tai paaiškinama praėjusiu ilgesniu laiko tarpu, kuomet jos buvo apklausiamos teisme. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ne tik jos, bet ir visi kiti liudytojai, kurių parodymus apylinkės teismas išanalizavo ir kuriais rėmėsi, priimdamas nutarimą, buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo, todėl teigti apie tariamą liudytojų suinteresuotumą duodant parodymus sakyti netiesą ir tuo siekiant pakenkti sau patiems, jokio pagrindo nėra, kaip ir nėra jokio pagrindo teigti dėl teismo šališkumo.

Įvykio liudytoja S. A.–Petniūnienė nurodė, kad po įvykio išlipo iš mašinos skambinti telefonu, o bekalbant telefonu išgirdo ratų cypimą ir smūgio garsą, taip pat ji patvirtino savo rašytinį paaiškinimą, esantį byloje, kuriame nurodė, kad matė kaip automobilis ,,Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į visuomeninio transporto stotelės paviljoną. Liudytoja V. R. parodė, kad išgirdo garsą, jog čiuožia mašina, kuri taip pat užlėkė ant žalios vejos, girdėjosi garsas kaip per skardą ar metalą, o toje vietoje kelio bordiūras yra labai žemas, taip pat ji patvirtino savo rašytinį paaiškinimą, esantį byloje, kuriame nurodė, kad ji atsisukusi pamatė, kaip automobilis ,,Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į visuomeninio transporto stotelės paviljoną. Pagrindą tikėti šių liudytojų parodymais taip pat suteikė ir tai, kad byloje buvo taip pat apklaustas liudytojas Z. M., parodymais taip pat patvirtinama, kad minėtą rytą, apie 08.00 val., įvyko autoįvykis, mašina atsitrenkė į autobusų stotelės sienelę ir nuvažiavo į pievą.

Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog įrodinėjimas byloje negali būti beribis ir teismas turi kompetenciją spręsti dėl bylos duomenų pakankamumo. Šiuo atveju, aukštesnysis teismas kons­tatuoja, jog byloje nors ir neišmatuoti metro pagalba stotelės atramos parametrai, tačiau kiti surinkti duomenys pakankami pagrįstai teigti, jog L. S., būdamas neatsargus, kliudė stotelės paviljoną ir jį apgadino.

Administracinės nuobaudos L. S. skirtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytų tikslų bei vadovaujantis šio kodekso 30 str. įtvirtintais reikalavimais. Teismas nustatydamas nuobaudų dydžius pagrįstai atsižvelgė tiek į padarytų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, tiek ir pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių ir pagrįstai skyrė minimalias sankcijose numatytas nuobaudas, išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, nenustatė.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes daroma išvada, jog pripažindamas L. S. kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, kuriais pagrindė savo išvadas, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str., 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarimą nepakeistą ir L. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Jurgis Kiškis