Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-834-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-02-01
Bylos Nr.
1-834-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01532-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-834-1015/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01532-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 16 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda, turintis neišnykusių ir nepanaikintų teistumų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis 2019 m. sausio 10 d., apie 20.30 val., bute adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,32 promilės alkoholio), tyčia sudavė vieną kartą kumščiu sugyventinei R. R. į veido sritį, suėmęs rankomis sugyventinei R. R. už kaklo, ją smaugė, spaudė jai prie veido pridėjęs metalinį lazerį, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. R. fizinį skausmą.

Nurodytais veiksmais V. V. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

V. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:

- kaltinamojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad psichiatrinėse ligoninėse ir Priklausomybės ligų centre negydytas. 2018 m. birželio 29 d. buvo paleistas iš Marijampolės pataisos namų. Išėjęs į laisvę apsigyveno kartu su R. R. jos nuomojamame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Kartu jie vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima. Bendrų vaikų neturi. R. R. dirba, o jis pats yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Santykiai su R. geri, konfliktinių situacijų būna, kaip ir visose šeimose, tačiau be smurto. 2019 m. sausio 10 d. pavakariais kartu su R. R. buvo pas draugus svečiuose, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Į namus grįžo apie 20.00 val. Grįžę alkoholinių gėrimų nevartojo. Grįžęs į namus jis buvo jau gerokai išgėręs, R. R. mažiau. Konfliktas kilo dėl garsiai leidžiamos muzikos, jis liepė jai muziką patildyti, o ji pradėjo sakyti, kad butas yra jos nuomojamas ir ji darys, ką nori. Dėl to jie pradėjo bartis, R. R. pradėjo jį varyti iš namų. V. V. supyko, kad ji taip su juo elgiasi ir sudavė jai vieną kartą ranka per veidą, pataikė jai į lūpą. Ji atidarė buto duris į koridorių ir pradėjo rėkti, jis tempė ją atgal ir papurtė, paėmė ją už kaklo ir suspaudė, kad ji apsiramintų ir atsipeikėtų. Tarp jų įvyko susistumdymas. Jiems besibarant, jis atėmė iš jos televizoriaus pultą ir juo prispaudė R. R. veidą, dėl ko atsirado po akimi mėlynė. Kadangi jie su R. barėsi ir abu šaukė vienas ant kito, kaimynai iškvietė policijos pareigūnus, dėl ko jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi (b.l. 32);

- nukentėjusiojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji nuomojasi butą adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 metų birželio mėnesio kartu su ja gyvena sugyventinis V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., jie veda bendrą ūkį. 2019 m. sausio 10 d., apie 20.00 val., ji kartu su sugyventiniu grįžo į namus, kartu prieš tai buvo pas draugus. Pas draugus vartojo alkoholinius gėrimus. Sugyventinis buvo neblaivus, ji buvo mažai išgėrusi. Apie 20.30 val., jiems būnant bute, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų. Konflikto metu sugyventinis paklausė, ar jam susirinkti daiktus ir išeiti, ji atsakė, kad gali susirinkti ir išeiti, jeigu pats nori. Konflikto metu jis, kraudamas daiktus, sulaužė medinės spintos duris, vėliau trenkė jai vieną kartą į veido sritį su kumščiu, ko pasėkoje prakirto lūpą, rankomis sugriebęs už kaklo smaugė, taip pat metaliniu lazeriu pridėjęs prie veido spaudė, ko pasėkoje kairės pusės paakyje susiformavo mėlynė. Taip savo veiksmais jis sukėlė jai fizinį skausmą. Išgirdusi bute triukšmą, atėjo kaimynė Janina, pavardės nežino, kuri iškvietė policiją (b.l. 15);

- Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio N. P. 2019 m. sausio 10 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. sausio 10 d., apie 20.10 val., patruliuojant kartu su patruliu E. P., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje vyras muša moterį. Atvykus nurodytu adresu, bendrabučio bendro naudojimo virtuvėje pastebėjo sėdinčią kruviną moterį ir šalia jos sėdintį vyrą. Išsiaiškino, kad tai buvo R. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. Aiškinantis aplinkybes, prie jų priėjo kaimynė E. K., kuri paaiškino, kad matė, kaip virtuvėje sėdėjęs vyras koridoriuje mušė tą pačią virtuvėje sėdinčią moterį. R. R. patvirtino kaimynės žodžius, bet patikslino, kad ją koridoriuje tik stumdė, o mušė (duomenys neskelbtini) bendrabučio kambaryje. Nuėjus iki minėto kambario, pastebėjo daug išmėtytų daiktų, sulaužytą spintą, kraujo lašus. Bendro naudojimo koridoriuje taip pat matėsi kraujo lašai. R. R. paaiškino, kad tai jos kraujas, kuris lašėjo jai iš lūpos, nes jai vyras kumščiu trenkė į lūpą ir mėlynu prietaisu trenkė į kairės pusės akį. R. R. pasakė, kad negali įvardinti tikslios konflikto priežasties, nes vyras ją mušė be jokios priežasties. R. R. teigė, kad prieš konfliktą vyro neprovokavo. Atvykusi GMP apžiūrėjo sumuštą moterį ir nuvežė į Lazdynų ligoninę apžiūrai. V. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą (b.l. 13);

- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2019 m. sausio 10 d., 20.08 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėja pro buto akutę mato, kaip vyras laiptinėje muša moterį (b.l. 3);

- 2019 m. sausio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas kambarys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris yra bendrabučio tipo. Protokole nurodyta, kad kambaryje esančios medinės spintos durelės yra sulaužytos, apgadintos. Ant medinės mažos kėdės guli mėlynos spalvos metalinis prietaisas, kuris buvo paimtas ir supakuotas į voką (b.l. 10-11); - V. V. 2019 m. sausio 11 d. pakvitavimu, iš kurio matyti, kad jam priklausantis lazeriukas buvo grąžintas (b.l. 12);

- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad 2019 m. sausio 10 d., 20.56 val. V. V. buvo nustatytas vidutinis 2,32 promilės girtumas (b.l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą, ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis).

Nurodyti byloje surinkti ir ištirti duomenys gauti teisėtai, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, dėl ko jie pripažintini įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad V. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, konflikto metu vieną kartą kumščiu sudavė sugyventinei R. R. į veidą, smaugė ją už kaklo bei spaudė metalinį lazerį, pridėjęs jai prie veido, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jiedu yra sugyventiniai, gyvena kartu, ši aplinkybė atsispindi ir bylos duomenyse (b. l. 15, 32).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. V. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu (b.l. 49).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – sugyventinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. V. – anksčiau teistas 16 kartų, turi neišnykusių ir nepanaikintų teistumų (b.l. 40-47), duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje nėra, nedirba, duomenų apie gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse byloje nėra.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į tai, kad 2018 m. birželio 29 d. būdamas paleistas iš įkalinimo vietos V. V. per gana trumpą laikotarpį jau padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių vienas nusikaltimas yra smurtinis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma maksimali įstatyme numatyta 90 parų arešto bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir mažinti jos pagrindo nėra.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu V. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. sausio 10 d., 20.15 val. iki 2019 m. sausio 11 d., 12.50 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis šis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 24, 36).

Kaltinamajam V. V. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina (b.l. 35).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. V. galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti V. V. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2019 m. sausio 10 d., 20.15 val. iki 2019 m. sausio 11 d., 12.50 val., ją prilyginant vienai arešto parai ir konstatuoti, jog neatlikta arešto bausmė yra 59 (penkiasdešimt devynios) paros.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. V. faktinio sulaikymo dienos, vykdant šį baudžiamąjį įsakymą.

V. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti V. V., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ingrida Mikužytė